Delfi tyrimą galite rasti čia.

Mato rizikų nesąžiningam savivaldybės tarnautojų elgesiui

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl STT Antikorupcinio vertinimo išvados dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimą reglamentuojančių teisės aktų pristatymo. Šis STT vertinimas buvo atliktas 2021 m. gruodžio 27 d.

Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigė, kad komisiją pasidomėti šia tema paskatino žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija.

„STT konstatavo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės priimamus teisės aktus savivaldybei sudaromos galimai diskrecinės sąlygos priimti skirtingus sprendimus dėl infrastruktūros mokesčio dydžio, dėl paramos privalomumo. O taip pat neaiškus ir dviprasmiškas teritorijų planavimo reglamentavimas, statybos leidimų dokumentų išdavimas. Taip pat STT išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad toks teisinis neaiškumas sudaro sąlygas ne tik nepagrįstų sprendimų priėmimui, bet ir galimai nesąžiningam savivaldybės atsakingų asmenų elgesiui.

Taip pat prisiminkime, kad STT ir prokuratūra atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su kelių Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veikimu arba neveikimu išduodant leidimus statyboms arba rekonstrukcijai. Tos rizikos tikrai yra. Iš naujausių spaudoje paskelbtų žurnalistinių tyrimų atrodo, kad situacija Vilniaus miesto savivaldybėje antikorupciniu požiūriu būtent šitoje srityje tikrai taisytina. Todėl posėdyje norėtume išklausyti minėtą STT antikorupcinio vertinimo išvadą, kur galėtų būti įvardintos pagrindinės rizikos“, - teigė A. Stončaitis.

Algirdas Stončaitis
Foto: Asmeninio archyvo


Anot jo, į posėdį buvo kviesti Vilniaus miesto savivaldybės vadovai, tačiau jie nedalyvavo, o delegavo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. inžinierių Antoną Nikitiną.

STT užfiksavo korupcinių rizikų

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova pristatė, kokias korupcines rizikas nustatė STT.

„Pagal projektuojamo statinio plotą ir paskirtį apskaičiuojamas konkretus galimos paramos dydis ir statytojui pasiūloma paremti savivaldybę. Nesuteikus paramos tokie sprendimai gali būti nepriimami arba vilkinami. Nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas ir TA konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad paramos dydžio apskaičiavimo ir pasiūlymo paremti savivaldybę teikimo procedūros gali neatitikti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytų teikimo savanoriškumo ir neatlyginamumo principų“, - konstatavo STT atstovė.

Anot jos, taip pat sprendimus priimantiems savivaldybės darbuotojams suteikiama itin plati diskrecijos teisė.

Ir čia pat ji pažymėjo, kad 2021 m. įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, numatęs konkrečias įmokas vystytojams. Tačiau savivaldybė, regis, tik tuo neapsiribojo.

„Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2021 m. finansavimas infrastruktūros plėtrai gautas įgyvendinant Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir 2017 m. vertintų teisės aktų, kurie pagal įstatymo koncepciją neturėtų būti taikomi, pagrindu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 20 d. sprendimas turėjo būti nuo 2021 01 01 netaikomas de jure, tačiau iš duomenų visumos ir savivaldybės puslapyje viešai skelbiamos informacijos apie 2021 m. gautą paramą infrastruktūrai ir kitus galiojančius ir išvadoje analizuotus teisės aktus, darytina išvada, kad de facto 2021 m. Vilniaus miesto savivaldybė vadovavosi teisės aktu, kuris de jure buvo netekęs teisinės galios“, - dėstė S. Krasilnikova.


Ir galiausiai ji pateikė vertinimą, kad savivaldybė teisės aktus galėjo anuliuoti atbuline data prieš pat šių metų vasario mėnesį Seime turėjusį įvykti Antikorupcijos komisijos posėdį. Šiame posėdyje buvo planuota aptarti ir paramos teikimo temą.

„2021 m. gruodžio 27 d. atliekant vertinimą Teisės aktų registre minėtas savivaldybės tarybos sprendimas buvo rodomas kaip galiojantis. 2022 m. vasario 3 d. Teisės aktų registre matyti, jog buvo atlikta korekcija, o minėtas sprendimas rodomas kaip negaliojantis nuo 2021 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje minėto teisės akto korekcijos atliktos 2022 m. sausio 27 d., tą rodo dokumento metaduomenys.

2022 m. 02 03 d. Vilniaus miesto savivaldybė panaikino vieno iš keturių teisės aktų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtinto aprašo) galiojimą, įrašant žymę, kad teisės aktas negalioja nuo 2021 01 01 d.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu „Dėl kai kurių Administracijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ netekusiais galios pripažinti 3 teisės aktai (žymos, kad teisės aktai negalioja Teisės aktų registre padarytos 2022 03 28 d.).

STT paprašius savivaldybės pateikti paaiškinimus dėl Tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu aplinkybių, Vilniaus m. savivaldybės administracija 2022 02 28 d. informavo, kad sprendimas negalioja ir kartu su kitais 3 teisės aktais nuo 2021 01 01 d. nėra taikomas, todėl žymos apie teisės aktų negaliojimą padarymas ar nepadarymas neturi įtakos teisės akto galiojimui.

2021 m. Vilniaus m. savivaldybė gautą paramą pateisino iki 2021 01 01 d. sudarytų paramos teikimo sutarčių tęstiniu vykdymu“, - teigė STT atstovė.

Panašu į dvigubo mokesčio principą

Kaip nurodė S. Krasilnikova, STT kreipėsi į pasirinktinai atrinktus ir 2021 m. paramą (pagal savivaldybės skelbiamą sąrašą) suteikusius asmenis. Iki 2022 04 19 d. gauta dalis atsakymų ir juos pagrindžiančių dokumentų.

STT jau išsiaiškino, kad bent 7 paramos sutartys buvo sudarytos 2021 metais, kai jau buvo įsigaliojęs įstatymas ir kai Vilniaus tarybos sprendimas jau neturėjo galioti.

Anton Nikitin


„Šiai dienai gauti atsakymai iš 20 paramos teikėjų. Iš jų 7 įmonės sutartis dėl paramos su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė būtent 2021 m. Visose sutartyse, jų iš viso yra 12, minimas būtent šitas tarybos sprendimas, kurį savivaldybės administraciją praeito posėdžio metu laikė negaliojusiu.

Sutartys su savivaldybe dėl paramos teikimo sudarytos 2021 m. vadovaujantis STT 2021 12 27 AVS antikorupciniu požiūriu ydingai įvertintais teisės aktais.

Daugeliu atveju, pavyzdžiui, pagal gautus 11 atvejų iš 12, savivaldybės kompetencijai priskirti sprendimai dėl statybos leidimų išdavimo priimti tik po paramos sutarčių pasirašymo tą pačią arba artimiausią darbo dieną.

Sprendžiant iš suteiktos informacijos, paramos sutarčių pasirašymas ir paramos teikimas galimai yra viena iš sąlygų, kad statybos leidimas būtų išduotas“, - nurodė posėdyje dalyvavusi STT atstovė.

Jos teigimu, nors nuo 2021 01 01 d. įsigaliojo specialusis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Vilniaus m. savivaldybė 2021 m. taikė praktiką, pagal kurią prieš išduodant statybų leidimus asmenims savivaldybės iniciatyva buvo siūloma suteikti paramą. Tai, anot jos, panašu į dvigubo mokesčio principą

„Paramą suteikusieji asmenys privalėjo susimokėti ir plėtros įmoką pagal LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą.

Paramos ir plėtros įmokų sumos yra panašaus dydžio, todėl galima daryti prielaidas apie „dvigubo apmokestinimo principo taikymą“.

Savivaldybės teiginiai (taip pat išsakyti 2022 02 09 Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu), kad 2021 m. parama taikant 2021 12 27 d. AVS antikorupciniu požiūriu ydingai įvertintus teisės aktus nebuvo renkama, neatitinka tikrovės. 2021 m. savivaldybei suteikta 893,06 Eur parama“, - nurodė STT atstovė.

Agnė Širinskienė


Seimo narė Agnė Širinskienė posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė galbūt korekcijas darė atgaline data: „Aš tiesiog norėčiau pasitikslinti, nes nelabai supratau tų viražų su teisės aktų paskelbimu negaliojančiais. Ar aš gerai supratau, kad tai buvo daroma atbuline data?“

Tuomet STT atstovė dar kartą priminė visą įvykių chronologiją.

Galiausiai į STT atstovės pristatymą sureagavo ir A. Stončaitis: „Taip išeina, kad buvo sudaryta bent jau 12 sutarčių pagal teisės aktą, kuris buvo skelbiamas negaliojančiu.“

Savivaldybės atstovas: situaciją pasiaiškinsime

Galiausiai situaciją paaiškino savivaldybės atstovas A. Nikitinas. Anot jo, savivaldybė nesiekia iš vystytojų reikalauti dvigubo apmokėjimo.

„Dėkoju STT už labai vertingas įžvalgas. Mums viduje žiūrint procesus tikrai jos yra labai naudingos. Ir prieš praeitą Antikorupcijos komisijos posėdį mes žiūrėjome, kad tas teisinis reguliavimas, kuris yra, kad susitvarkytume savo duomenų bazę. Mes pasinaikinome ir administracijos direktoriaus įsakymu tą galiojimą. Mes susitvarkėme, atlikome teisinę higieną.

Neturime kažkokių norų dvigubai taikyti, dvigubai apmokestinti. Aš galbūt tik noriu priminti tai, kad jeigu ir buvo taikoma, tai mes dar papildomai patikrinsime viduje, kaip viskas vyko. Kiek su kolegomis teko bendrauti, tai yra tos sutartys, kurios yra tęstiniai projektai, tęstiniai objektai, kurie galbūt buvo vystomi etapais. Man sunku dabar komentuoti konkrečius atvejus. Tačiau mes irgi juos pasinagrinėsime“, - teigė A. Nikitinas.

Tačiau jis taip pat turėjo priekaištų ir naujai įsigaliojusiam įstatymui, numatančiam konkrečias įmokas vystytojams.

„Nėra tikslo dvigubai apmokestinti, mes suprantame, kad Savivaldybių infrastruktūros įstatymas sureguliavo tą santykį. Galbūt ne iki galo tobulai, bet mes labai daug kalbamės su Aplinkos ministerija dėl geresnio sureguliavimo ir geresnių galimybių mums jį taikyti. Jei yra klausimų, galėtume ir daugiau duomenų teikti“, - reziumavo A. Nikitinas.

Jurgis Razma


Galiausiai posėdį pabaigė Seimo narys Jurgis Razma, kuris atkreipė dėmesį, kad posėdyje turėjo dalyvauti savivaldybės vadovai. Anot jo, svarstant šį klausimą neprošal būtų ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas.

„Pasiūlysiu komisijos pirmininkui išsireikalauti deramos pagarbos iš kviečiamų institucijų. Šiuo atveju, kai kalbame apie Vilniaus savivaldybės reikalus, aš manau, mažiausiai vicemeras turėjo dalyvauti, jeigu ne pats meras. Dabar kai dalyvauja eilinis specialistas, kuris yra vykdytojas, tai ką mes čia su juo diskutuosim. Tas posėdis tampa ne per daug prasmingas. Kitaip mes nuvertinsim savo komisijos statusą“, - teigė J. Razma.

A. Stončaitis posėdžio pabaigoje informavo, kad parlamentinė kontrolė šiuo klausimu tęsiama.