Diskusijos pradžioje A. Tapinas, paklaustas, kodėl reikia iškelti paminklus iš matomų vietų, tikino, kad jį stebina kai kurių žmonių meilė agresiją šlovinantiems paminklams.

„Aš atsakysiu turbūt pakankamai glaustai į kai kuriuos dalykus, ką išgirdau praėjusioje laidoje iš Dariaus Kuolio. Kada, jeigu ne dabar? Iš tikrųjų, manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kuri ilgus metus laikė visuomenės ir politikų ranką ir leido tiems paminklams būti, tai buvo Rusijos baimė. Rusija į tai reaguodavo labai skaudžiai, prisiminkime Bronzinį karį Estijoje, niekas nenorėjo pyktis su Rusija. Man mintis turbūt šovė į galvą praėjus valandai po naujienos, kad mes išsiunčiame Rusijos ambasadorių ir mes uždarome šios šalies konsulatą Klaipėdoje ir iš principo pagalvojau, kad jei mes atsisakome šių dalykų, tai gal mes galime priimti sprendimą ir dėl paminklų, dėl okupantų simbolių“, – laidoje sakė A. Tapinas.

Savo ruožtu Darius Kuolys stebėjosi, kad tos drąsos atsirado būtent dabar.

„dalykas, kuris man labai kliūva, tai tas pripažinimas, kad iki šiol mums stigo drąsos, mes Rusijos bijojome, bet dabar už ukrainiečių nugarų jau galime Rusijos nebebijoti, jau galime rodyti špygą, ar ne? Dovanokite, bet šitas jausmas yra negarbingos tautos jausmas.“

Nėra garbingos, orios tautos jausmas, kad už kito nugaros mes drąsūs.