Kinijos žiniasklaida pranešė, kad Europoje lankysis specialioji atstovė Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo klausimais, ambasadorė Huo Yuzhen.
Jos delegacija lankysis Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
R. Borutos teigimu, pats aukšto rango Kinijos atstovės vizitas jam buvo netikėtas, o taip pat ir vizitui pasirinktas laikas yra gana keistas.
„Vidurio ir Rytų Europos šalims stengiantis kuo labiau padėti Ukrainai kare su Rusija... Šalys nėra patenkintos Kinijos pozicija dėl šio karo. Manau, kad šis vizitas yra svarbus ir reikšmingas Kinijos bandymas nuotaikas iš dalies pagerinti“, – laidai sakė jis.
Tačiau ekspertas abejojo, ar vizitas padės pasiekti kokių nors reikšmingų rezultatų.
R. Boruta atkreipė dėmesį, jog Kinijos spaudoje apie šį vizitą informacijos beveik nėra – jam pavyko surasti tik vieną straipsnį, kuris trumpai supažindina su tuo, ką delegacija nori pasiekti.
„Tai, kad vizitas nėra plačiai reklamuojamas Kinijos žiniasklaidoje, rodo, jog ir Kinijos viltys ir potencialūs rezultatai nėra labai teigiami ir Kinija atsargiai žiūri į šio vizito potencialius rezultatus ir pasiekimus“, – teigė jis.
Turime priprasti
Eksperto teigimu, turint omenyje Lietuvos konfliktą su Kinija, nenuostabu, jog Lietuva nebus aplankyta, nors tiek Estija, tiek Latvija šią delegaciją priims.
„Turime pratintis prie to, kad Kinija mus ignoruos. Tai ne pirmas ir tikrai ne paskutinis kartas, kai Kinija stengsis atvirai parodyti savo neigiamą požiūrį į Lietuvą. Tokių atvejų ateityje tikrai pasitaikys ir Kinija stengsis kaip įmanoma labiau izoliuoti Lietuvą nuo jos bendradarbiavimo formatų ir kitų sferų“, – pabrėžė jis.
Jis pabrėžė, kad Kinijos pozicija Rusijos atžvilgiu nepasikeitė.
„Parama Rusijai vis dar pagrinde orientuota į diplomatiją užsienyje, Kinija remia rusiškąjį naratyvą dėl karo Ukrainoje ištakų. Tačiau kalbant apie ekonominę, kitokios rūšies pagalbą, tai kol kas Kinija nerodo jokių ženklų, kad jos pozicija keistųsi“, – LNK sakė jis.
Anot R. Borutos, į Serbiją neseniai buvo nusiųstos kiniškos raketos, bet nėra informacijos, kad jos buvo perduotos Rusijai.
„Kalbant apie Kinijos ir Serbijos santykius, tai nėra pirmas atvejis, kai kiniška ginkluotė atsiduria Serbijoje. Praėjusiais metais kiniški dronai keliavo į Serbiją, kuriuos ji nusipirko. Tai nėra itin naujas įvykis Kinijos Serbijos santykiuose. Patikimos informacijos apie ginkluotės perdavimą Rusijai nesu radęs“, – teigė laidos pašnekovas.
Karas Ukrainoje, pasak R. Borutos, keičia didžiosios Vidurio ir Rytų Europos regiono dalies požiūrį į Kiniją. Anot jo, nors anksčiau apie Rusijos ir Kinijos draugystę buvo kalbama atsargiai, ji atrodė kaip draugystė be reikšmingų, konkrečių veiksmų.
„Tačiau dabar, Ukrainos karo fone, matome, jog Kinija nors ir neryžtingai, bet diplomatiniame fronte remia Rusiją ir tai neigiamai atsilieps Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių santykiams“, – įsitikinęs jis.
Visą LNK pokalbį su R. Boruta žiūrėkite čia:
