Bielinis: reputacinė žala didžiulė, partijos jų šalinsis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi teigė, jog reputacinė žala politikams jau bus sunkiai ištaisoma, net ir nepaisant išteisinamojo nuosprendžio.
Politologas teigė, jog šis atvejis buvo itin sudėtingas, tad nenuostabu, kad ir procesas truko taip ilgai.
„Jeigu mes, paklusnūs piliečiai, suvokiantys teisinės valstybės procedūras, tai yra normalu. Nes bet kokia teisinė procedūra yra labai ilga. Šitas atvejis buvo be galo sudėtingas, nes palietė ir aukšto lygio politikus ir stiprią verslo struktūrą. Ir santykis buvo toks ribinis – nes tų pinigų gavimo pretekstas, sąlyga nebuvo aiškiai konstatuota. Ir teismo prasme, mes ir matome tą rezultatą“, – Delfi sakė politologas.
Jo teigimu, pirmiausia pasekmės gula buvusiems teisiamiesiems.
„Nepriklausomai nuo to, jie išteisinti, ar ne. Šiuo atveju jie – išteisinti. Mes puikiai suprantame, jie, manau, taip pat supranta, kad tų, kurie buvo politikais, politinė reputacija yra sugadinta labai ilgam, jeigu ne visam laikui. Nuosprendis nuosprendžiu, bet viešajai nuomonei akivaizdu ir yra įaugusi labai aiški pozicija jų atžvilgiu“, – svarstė politologas.
L. Bielinis teigė, jog politikai gali bandyti grįžti į politiką, tačiau visuomenė aiškiai demonstruos priešiškumą, primins reputacines bėdas.
„Natūralu, kad tam, kad atstatytų viską, ir tam, kad būtų laimėti politiniai rinkimai, reikalinga didžiulė asmeninė valia. Antra – organizacinis resursas. O kaip žinia, politinės partijos jų tikrai šalinsis. Nes reputacija yra tokia, kad jie (politinės partijos, aut. p.) tikrai nenorės vienaip ar kitaip būti su jais kartu. Tai štai resursų trūkumas ir reputacija, ypač reputacinių resursų visiškas sulaužymas juos išmeta iš politikos ilgam“, – Delfi antradienį sakė politologas L. Bielinis.
Paklaustas, ar tai gali turėti įtakos pasitikėjimui teismais, VDU profesorius L. Bielinis prakalbo apie kitą bėdą – viešosios nuomonės nuosprendį.
„Viešajai nuomonei pasitikėjimas teismais lyg savotiškai ima silpnėti, atsiranda klaustukų. Eilinis žmogus visada mano, kad jei jau apkaltinta, tai turi būti ir nubausta. Kai rimčiau pažvelgus – apkaltinus turi būti teisme įrodyta. Tai viešosios nuomonės lygmenyje jie buvo nuteisti ir nubausti pirmomis dienomis, kai įvyko šis skandalas.
Dabar teismas sulaužė viešosios nuomonės nuosprendį. Mes turime atsargiau žiūrėti į tai, kaip mes manipuliuojame, kokį poveikį rimtą darome viešajai nuomonei. Pirmiausia čia kalbu apie žiniasklaidą, kuri labai greitai skuba įvertinti, ištirti ir nubausti viešosios nuomonės lygmenyje. Kai tuo metu demokratinė valstybė reikalauja palaukti, kol tą padarys teismas“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Urbonaitė: koktu stebėti toliau dugnan einantį pasitikėjimą visa politine sistema
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė feisbuke rašė, jog kaip buvo gera žiūrėti į skęstantį Rusijos karinį laivą, taip dabar „koktu stebėti toliau dugnan einantį pasitikėjimą visa politine sistema“.
„Kaip gera buvo žiūrėti skęstančią „Maskvą“, taip dabar koktu stebėti toliau dugnan einantį pasitikėjimą visa politine sistema... Ir daug dabar bus svarstymų, tačiau esminis dalykas yra tai, kas už tai prisiims atsakomybę“, – klausimą socialiniame tinkle kėlė politologė.
R. Urbonaitė priminė, jog jos „niekas neprisiėmė po Uspaskicho išsityčiojimo iš valstybės ir teisininės sistemos“.
„Bet gal dabar jau laikas? Kitaip tariant, kas ir ką padarys, jog daugiau tai nepasikartotų?“ – klausimus kėlė politologė.
MRU lektorės nuomone, turi būti atlikti „rimti namų darbai“. Ir šiame procese turi dalyvauti ir politikai, ir teismai, prokuratūra ir kiti.
„Jei galvosime, kad čia tik teisėjai kalti, kas, veikiausiai, ir nutiks, deja, tai tik kartosis. Panašu, kad serga visa sistema ir reikia esminių reformų“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Bartkus: tikėtina, bus kompensuojami patirti nuostoliai
Teisininkas Gintautas Bartkus Delfi sakė, kad po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo išteisinti visi vadinamosios „MG Baltic“ bylos kaltinamieji, valstybė atrodys labai gerai, nes jis demonstruoja, kad esame teisinė valstybė.
„Valstybė nėra vien prokuroras. Prokuroras palaiko kaltinimus, advokatas gina, teismas, viską įvertinęs, priima sprendimą. Aš manau, kad čia yra labai akivaizdus įrodymas, kad esame teisinė valstybė ir pas mus veikia teisinė sistema. Ji veikia taip, kaip Konstitucijoje numatyta, o byloje visada kažkas laimi, kažkas pralaimi. Mes tai ir vadiname rungtyniškumo principu“, – kalbėjo jis.
G. Bartkaus teigimu, dabar puiki proga pasižiūrėti plačiau, ar Lietuvoje yra pakankamai saugiklių, susijusių su korupcija, lobizmo apraiškomis.
„Gal tai paskatins padaryti realius, tikrus pokyčius šioje srityje. Nes dabar buvo toks lyg visų nusiraminimas, kad štai, yra baudžiamoji byla ir mes visur taikysime baudžiamąsias priemones, bet baudžiamosios priemonės yra kraštutinės, kaip medicinoje operacija, chirurgo įsikišimas – jos nėra visada veiksmingos. Galėtume mes pasižiūrėti, o kaipgi visa sistema pas mus šiandien veikia“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar nevertėtų kelti Generalinės prokuratūros darbo kokybės klausimo, teisininkas sakė, kad į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.
Tačiau teisininkas yra įsitikinęs, kad tai turėtų daryti ne pati prokuratūra, o nepriklausomi ekspertai.
„Jie galėtų pabandyti vertinti, ar viskas buvo padaryta. Bet iš kitos pusės – nereikėtų čia beatodairiškai kaltinti. Nes šis procesas yra rungtyniškumo ir panašiai. Galima būtų pasižiūrėti tam tikrus kitus aspektus, kurie šioje byloje buvo atskleisti, – byla vyksta šešerius metus, operatyviniai veiksmai turbūt pradėti dar prieš keletą metų. Tai parodo mums to instrumento neefektyvumą – į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – kalbėjo jis.
G. Bartkaus teigimu, teismo sprendimą reikia gerbti.
Jis priminė, kad apie bylą būta daug pasisakymų ir vertinimų ir iki teismo sprendimo. Teisininko teigimu, tam irgi reikia mokėti atsispirti.
Pašnekovo teigimu, pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, tokiais atvejais turėtų būti priteisiama žala, kurią patyrė išteisinti asmenys, arba bent jau kompensuojami jų patirti nuostoliai, pavyzdžiui, išlaidos advokatams.
„Kaip tik visai neseniai Teisingumo ministerija inicijavo ir Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, numatantiems galimybę tokiais atvejais prisisteisti padarytą žalą. Bet ir bendrąja prasme – taip, tokį dalyką turėtų būti galima padaryti“, – teigė G. Bartkus.
