Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis inspektoriui suteikta galimybė duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją, kreiptis į teismą dėl Viešosios informacijos rengėjų veiklos stabdymo.

Įstatymas priimtas 127 Seimo nariams balsavus „už“, susilaikė trys parlamentarai, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad pataisos yra „visiškai būtinos mūsų nacionaliniam saugumui, jei norime išvengti tokio likimo kaip Ukraina ir prevenciškai veikti“.

Rusijos propaganda tikrai nesnaudžia ir ieško visokių kelių kiršinti žmones, keisti mąstymą, realybę. Kaip mes matome, ji jau yra pakeista Rusijos piliečių galvose“, – sakė ji.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, teikiamomis pataisomis siekiama užpildyti spragas, kurios yra išryškėjusios Rusijos karo Ukrainoje metu.

„Karas vyksta ne tik Ukrainoje, informacinis karas vyksta ir mus supančioje informacinėje erdvėje, kurioje agresorė taip pat taikosi į visus ir naudoja klastingiausius ginklus bei priemones“, – dar anksčiau svarstant pataisas Seime sakė ministras.

Kovo 10-ąją Seimas priimdamas nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo nustatė, kad gavę informaciją, jog kuri nors žiniasklaidos priemonė skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą, žurnalistų etikos inspektorius arba Lietuvos policija gali duoti privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę.

S. Kairio teigimu, pasibaigus nepaprastosios padėties terminui, šis mechanizmas nustotų galioti. Pataisomis nėra nustatoma naujų kriterijų, kas gali būti laikoma draudžiama informacija, tačiau, pasak S. Kairio, tiesiog didinamas informacijos priežiūros efektyvumas, ypač internete.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatytos „dviejų greičių“ procedūros apskritai stabdant ar nutraukiant viešosios informacijos rengėjo veiklą. t. y. įprastinė ir skubi procedūra, kai įstatymai pažeidžiami „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“.

Pataisomis numatoma, kad minėtų veiksmų inspektorius galės imtis, jei viešosios informacijos rengėjas inspektoriaus nurodymu per 8 val. nepašalins karo propagandos, smurtą ar neapykantą kurstančios informacijos, arba jei nėra galimybės nustatyti šios informacijos skleidėjų.

Tokiu atveju, inspektorius galės duoti nurodymus interneto prieglobos ar prieigos paslaugų teikėjams apriboti prieigą prie tokios informacijos ne ilgiau nei trims paroms.

Inspektorius tai galės daryti savo iniciatyva arba gavęs nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją.

Norint riboti informaciją ilgesniam laikui, būtų reikalingas Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimas. Šiuo atveju, teismas turėtų priimti sprendimą ne vėliau nei per tris paras, o inspektorius sprendimą galėtų apskųsti per penkias darbo dienas.

Stabdyti subjekto veiklą inspektoriaus prašymu teismas galės ne ilgiau nei trims mėnesiams, kai informacijos skleidėjas įstatymo reikalavimus pažeidžia „akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai“, taip pat jei per pastaruosius metus jis jau buvo įspėtas už tokį pažeidimą ar buvo taikytos kitos priemonės. Inspektorius taip pat turės būti raštu informavęs informacijos skleidėją apie pažeidimą ir pasekmes, sudaręs galimybes pateikti paaiškinimus ir pan.

Teismas galės nurodyti prieglobos paslaugų ir elektroninių ryšių teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams ir platintojams – stabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis praplėstas ir sąrašas subjektų, kurie apie veiklą privalo pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). To nepadarius, komisija galėtų imtis skubių nurodymų pašalinti netinkamą audiovizualinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti.

Pataisos leis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai jos pačios sprendimu remti viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, kai valstybėje įvesta karo, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra paskelbta mobilizacija.

Dėmesys karo kurstymui, propagandai sustiprėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą.