Kelia klausimus dėl institucijų kompetencijos
Ilgametis Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas neslėpė nuostabos pirmos instancijos teismo nuosprendžiu.
„Teisingumas laimi“ – akivaizdu, kad, jei taip įvyks iki galo, čia dar viena garsi STT byla, kuri prasideda su antrankiais, naktiniais vizitais, žmonių išvedimais, didele pompastika, o po 5-6-10 metų lieka šnipštas ir niekas nebūna nuteistas. Kažką reikia tada su šitokia struktūra daryti, nes visas jų darbas yra tik pirminės informacijos iššovimas“, – žurnalistams Seime sakė A. Sysas.
„Jeigu teisingumą vykdo teismas ir jei teismas priima tokį sprendimą, vadinasi kažko nepadarė“, – konstatavo parlamentaras.
Jis akcentavo, kad politikams, susijusiems su šia byla, nebeįmanoma nusiplauti suterštos reputacijos dėmės.
„Dažniausiai neįmanoma nusiplauti. (…) Tokios bylos, aš manau, uždeda antpečius visam gyvenimui – niekas neužmiršta“, – teigė A. Sysas.
Panašiai kalbėjo ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Laisvės partija iš esmės ir susikūrė prasidėjus minimai bylai, daliai Liberalų sąjūdžio aktyvistų atsiskyrus nuo partijos.
„Aš teismo sprendimo komentuoti negaliu ir kažkokių spėliojimų neturėjau, (...) bet visa ši istorija palieka neskanų ir ji kelia klausimus apie tai, kaip Lietuvoje yra renkami įrodymai, kaip dirba tos tarnybos, kurios turi dirbti, ruošdamos medžiagą bylos nagrinėjimui: STT, prokuratūra. Kelia ir klausimą, kodėl tas visas teismų procesas tapo toks ilgas“, – pastebėjo V. Mitalas.
Jo teigimu, Lietuvoje reikia tobulinti teisminį įrodinėjimą.
„Kuris paliko daugybę žmonių nei pakartais, nei paleistais kelerius metus nuo 2016 metų“, – sakė parlamentaras.
V. Mitalas taip pat teigė, kad politinės reputacijos žalą kaltinamiesiems panaikinti praktiškai neįmanoma.
„Turbūt, kad didžiausia laimė šios bylos kontekste teko valstiečiams-žaliesiems, kurie galėjo Lietuvą valdyti, laimėję labai didelį kiekį mandatų praėjusiuose Seimo rinkimuose. Kokia Lietuva būtų buvusi be LVŽS valdymo keturis metus, galima tik spėlioti ar kokį futuristinį kūrinį apie tai parašyti.
Iš esmės aš sutinku, kad kadangi nėra pakankamai kompetentingas lygis to įrodymų rinkimo ir teisminio proceso pradžios, tada galima prisiminti tų istorijų, kaip metami įvairiausio tipo kaltinimai ir politikai tada turi mokėti kainą, nors dar to teismo jokio sprendimo nėra“, – komentavo Laisvės frakcijos seniūnas.
Čmilytė-Nielsen: tai yra naujo etapo pradžia partijai
Tuo tarpu dabartinė Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė sprendimu, lietusių jos vadovaujamą partiją.
„Nenustebino – aš tokio sprendimo tikėjausi ir ne kartą esu sakiusi, kai priėmiau sprendimą kandidatuoti į partijos pirmininkes, tą dariau, nes tvirtai tikėjau, kad partija kaip organizacija yra su šia istorija nesusijusi ir nekalta“, – komentavo politikė.
Ji pripažino, kad reputacinė žala partijai buvo padaryta didelė.
„Mes su ta reputacine žala gyvenome daug metų, praėjome ne vienerius rinkimus. Esu labai dėkinga mūsų bendruomenei, visų pirma Liberalų sąjūdžio nariams, kurie sunkiausiu metu nenusisuko, neišėjo, liko partijoje, tikėjo jos nekaltumu ir šiandien yra mūsų nariai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiu, kad mes dabar pereiname į naują, šviesesnį ir tikrai geresnį etapą“, – tvirtino partijos pirmininkė.
Ji nenorėjo komentuoti įžvalgų apie sistemines spragas teisinėje sistemoje.
„Aš partijos pirmininke tapau jau gerokai po šios istorijos, tačiau, žinoma, tam tikras šešėlis visada buvo virš partijos ir reikėjo šiek tiek laiko, kad mūsų partijos nariai jaustųsi drąsiau būdami Liberalų sąjūdžio nariais. Šiandien, matyt, ta diena, kurios mūsų bendruomenė laukė ilgą laiką ir, kaip jau sakiau, manau, kad tai yra naujo etapo pradžia“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar priimtų į partiją, jei E. Masiulis norėtų grįžti, politikė atsakė trumpai.
„Manau, kad tai praeitas etapas“, – pridūrė ji.
Panašiai kaip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo ir buvęs partijos pirmininkas, vadovavęs Liberalų sąjūdžiui, kai šiam buvo pareikšti įtarimai, Eugenijus Gentvilas.
„Aš galiu kalbėti apie mūsų situaciją, apie ką kalbėjau nuosekliai: partija niekaip su tuo nesusijusi, prokuroras net 444 puslapių kaltinamajame akte nekaltina partijos niekuo. Teismo proceso metu nei vienas posėdis nebuvo skirtas partijos ir jos institucijų veiklai analizuoti. Tiesiog automatiškai pareikšti įtarimai partijai dėl jos vienasmenio valdymo organo – partijos pirmininko – galimai nusikalstamos veikos. Aš buvau tikras, kad partija bus išteisinta vienoje ar kitoje stadijoje“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, prokuroras J. Laucius, sulaukęs tokio teismo sprendimo nesiryš jo skųsti visa apimtimi, tačiau galimai skųs sprendimus, susijusius su fiziniais asmenimis ir realiu aptariamų pinigų pasirodymu.
„Tie epizodai ir visuomenei yra įdomiausi. Pripažinkime, kad jei mes šiandien patyrėme ne pergalę, aš nedrįstu to taip vadinti, o satisfakciją, tai reputacinių nuostolių mes patyrėme be galo daug“, – teigė E. Gentvilas.
„Drįstu sakyti, kad niekas neskaitė kaltinamojo akto. Apie partijos veiklą ten nekalbama“, – akcentavo liberalas.
Jis atkreipė dėmesį, kad sprendimą priėmė ne vienas teisėjas, o trijų teisėjų kolegija.
„Iš vienos pusės, aš visada sakau, kad pasitikiu Lietuvos teisingumu, iš kitos pusės – kai kuriose teisingumo sistemą įgyvendinančiose grandyse gali atsirasti, pavyzdžiui, pavienis prokuroras, kuriam pasirodo, kad reikia pasitaškyti kaltinimais iš kairės į dešinę kaip klebonui su krapyla“, – pridūrė E. Gentvilas.
Milžiniška žala reputacijai
Panašiai kalbėjo ir byloje išteisintos Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
„Galbūt jums atrodys keistai, bet tokia nuojauta buvo, kad viskas bus gerai. Tiek, kiek teko sekti pačią bylos eigą, skaityti ir girdėti parodymus, tai akivaizdžiai matėsi, kad viskas yra pritempta. Tai šiandien įrodė pirmos instancijos teismas“, – komentavo politikas.
Jo teigimu, tokie atvejai laužo ne tik reputaciją, bet ir gyvenimus.
„Reputacinė žala yra milžiniška. Matyt, įrodyti kažkaip kitaip bus pakankamai sudėtinga visuomenei“, – sakė V. Fiodorovas.
Jo teigimu, byla neabejotinai keliaus į Apeliacinį teismą.
„Matant prokuroro entuziazmą, jis, matyt, tą dalyką darys. Žūtbūt jis bando įrodyti savo tiesas, kurias prirašęs ir kurias šiandien paneigė teismas. Matyt, jis skųs. Bet kokiu atveju gynybai partija yra pasiruošusi“, – pridūrė darbietis.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas nenorėjo komentuoti pirmos instancijos teismo nuosprendžio, motyvuodamas nenoru daryti įtaką tolesniems procesams.
„Turbūt labiau galiu kalbėti apie politinę sistemą po šios bylos. Tai ji buvo sukrėsta ir patyrė milžinišką reputacinę žalą bei išsivalė: vis tik ir mūsų žingsniai skaidrinant partijų veiklą, ir finansavimą buvo ta kryptimi padaryti. Aš manau, kad dabar ta sistema yra kitokia“, – komentavo politikas.
Neslepia nuostabos: dabar taps norma Seimo nariams imti paskolas dėžutėse
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė neslėpė nuostabos tokiu teismo verdiktu.
„Nustebino. Suprantu, kad dabar kaip ir normalu Seimo nariui paskolas gauti dėžutėse. Aišku, aš šaržuoju, bet tikiuosi, kad tai yra tik pirmos instancijos teismas ir prokurorai bus principingi, nežiūrint kas yra kaltinamieji bei teisiamieji, ir jie duos apeliaciją“, – sakė parlamentarė.
„Keistas sprendimas. Vertinu dvejopai: galbūt tai yra teisėsaugos, tos pačios STT tyrimo brokas, jei nusikaltimas buvo ir nebuvo galimybės jo įrodyti“, – svarstė A. Norkienė.
Be to, pasak jos, galbūt įtakos bylos eigai galėjo daryti ir politikai.
„Kas gali paneigti: galbūt tai yra politiniai dalykai, politiniai užsakymai“, – kėlė klausimus Seimo narė.
Jos teigimu, reikėtų svarstyti apie įstatyminius pokyčius.
„Kitas klausimas yra apie tuos pačius teisėjus, tai vėl nauja diskusija. Aš linkusi tikėti, kad teisingumas ir teismų sistema pas mus yra veikianti, teisinga visiems. Minčių kyla įvairių ir manau, kad ateityje turėsime darbo visi“, – teigė A. Norkienė.
„Tai viena siaubingiausių dienų Lietuvos teisingumo istorijoje“
Šoko po tokio teismo sprendimo neslėpė ir buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
„Aš manau, kad šis nuosprendis šokiruos didžiąją visuomenės dalį ir tai, manau, viena siaubingiausių dienų apskritai Lietuvos teisingumo istorijoje. Praktiškai šiuo sprendimu įteisinama politinė korupcija, nes tai, ką ir teisininkai, ir visuomenė iki šiol laikė politine korupcija, dabar tarsi yra legali veikla: galima tartis dėl partijų finansavimo, prisidengti kažkokiais skolos rašteliais“, – tvirtino parlamentaras.
Jis išreiškė viltį, kad prokurorai skųs šį nuosprendį.
„Lietuvos teisingumo sistema pasižymi tuo, kad čia yra itin aukštas įrodinėjimo standartas. Jei išverstume į žmonių kalbą, tai teismai yra suformavę tokią praktiką, kurioje iškelia tokius įrodinėjimo reikalavimus, kurie yra gerokai aukštesni nei bet kurioje EBPO valstybėje ir kuriems esant tampa nebeįmanoma įrodyti korupcijos. Čia ne mano, o objektyvi tarptautinių institucijų pastaba“, – akcentavo V. Bakas.
Ragina neskubėti: taškas dar nepadėtas
Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nenorėjo plačiai komentuoti Apygardos teismo nuosprendžio.
„Taškas dar nepadėtas, bus kiti etapai. Ypatingai kritiški politikų komentarai gali būti traktuojami kaip kišimasis į bylą. Dėl to aš nuo platesnių komentarų susilaikau“, – žurnalistams sakė politikas.
Pirmiausia įvertinti konkretų teismo sprendimą, pasak jo, turi prokurorai.
„Jie valstybės vardu kaltina, gina valstybės interesą. Jie turi paaiškinti, kaip jie vertina, kas atsitiko: kodėl toks ilgas procesas šiame etape baigėsi būtent taip. Jų žodis šiame etape yra labai svarbus: paaiškinti, kaip jie tai mato“, – teigė G. Landsbergis.
Jo tvirtinimu, ištaisyti reputacinę žalą – neįmanoma.
„Aš nemanau, kad įmanoma“, – pridūrė politikas.
Pirmos instancijos teismas paskelbė nuosprendį
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė sprendimą „MG Baltic“ byloje. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei visus kitus kaltinamuosius.
Teismas priėmė sprendimą išteisinti R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, taip pat kaltinamuosius Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių.Sprendimą paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė.
Vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos byloje kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic" politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Nuosprendis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
