Psichologė Kristina Garšvienė pabrėžė, jog laidoje diagnozių, sutrikimų nekonstatuos, daugiau bus kalbama apie charakterio tipą. O kalbėti apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino būdą sudėtinga, nes faktų apie jo vaikystę, tėvus rasti sunku.
„O visa asmenybė, kaip žinia, formuojasi vaikystėje. Mano mintis yra, kad labiausiai diktatorių tipas yra panašus į vadinamą asocialų tipą, psichopatišką, kaip jis anksčiau vadindavosi. Šiam asmenybės tipui yra būdingas sąžinės neturėjimas, moralės normų nesilaikymas.
Ir kiek skaičiau mokslinės literatūros, šis asmenybės tipas linkęs būti kraštuose. Tai yra arba kalėjime sėdi už nusikaltimus, arba sėdi kažkur aukštai – galios pozicijoje“, – Žinių radijo laidoje „Apie tave“ sakė K. Garšvienė.
Jos teigimu, tokie žmonės turi „įsitikinimą, kad visą pasaulį reikia valdyti“.
„Jų elgesio tipas yra puolimas. Ir pagrindinis gynybinis mechanizmas – totali kontrolė. Tai jeigu toks asmuo gimsta pakankamai gudrus, aukšto intelekto, auga toje aplinkoje, kuri jam suteikia daugiau galimybių pamatyti, kaip galima valdyti tuos žmones. Tai jis renkasi tą valdymo kelią per galią, turtus, kontrolę, baimės sėjimą. Jam daug paprasčiau daryti karjerą, nes jis vadovaujasi tik savo asmenine nauda, neturi nei gėdos jausmo, nei kaltės“, – pasakojo psichologė K. Garšvienė.
Psichologė Genovaitė Petronienė Žinių radijo laidoje „Apie tave“ teigė, jog diktatorių elgesyje mato daug paranojinės asmenybės bruožų.
„Tikslas jiems pateisina bet kokias priemones, tai tikrai yra labai psichopatiška. Labai įdomu galvojant, kaip tai susiformuoja ir iš kur tokie žmonės atsiranda?
Dažniausiai tai būna tokios šeimos, kuriose vienas yra sąžinės neturėjimo pavyzdys, dažniau – tėvas ir jam pataikaujanti, prisitaikanti mama. (…) Ir tada, jei tai berniukas seka tuo pavyzdžiu, jei mama pataikavo ir jam. Jis tada nuo mažens pajuto, kad ir jam viskas yra galima. Tai tas sąžinės neturėjimas ir adekvataus bendravimo su vaiku nebuvimas vaikystėje irgi tai lemia“, – laidoje svarstė psichologė G. Petronienė.
Ji teigė, jog po tokios vaikystės žmogus jaučia, kad jam yra galimas viskas ir taisyklės jam negalioja.
„Bet dar čia turi būti ir bejėgiškumo jausmas – irgi labai svarbi dalis. Nes o kam tą galią taip beprotiškai demonstruoti? Nes buvai kažkada bejėgis. Ir todėl dažnai diktatoriai turi prastas patirties vaikystėje, arba juos kažkas skriaudė, gal mažo ūgio, nemėgiami, engiami, ar gal patys tėvai pyko. Ir net jei galios rankose daug, vis tiek norima jos daugiau, keršyti už nelaimingą vaikystę, bejėgiškumo momentus“, – galimas tokio elgesio priežastis vardijo psichologė G. Petronienė.
K. Garšvienė dar pridėjo, kad šio charakterio tipo vaikai gimsta su aukštesniu baziniu agresijos lygiu.
„Jų pasitenkinimo slenkstis yra aukštesnis – gauti stipresnę emociją jiems reikia turėti, pasiekti viso daugiau. Ir auklėjimas šeimoje tai ir suformuoja. Galima iš vaiko išugdyti visokią asmenybę. Bet jeigu mes nekreipsime dėmesio, arba dar skatinsime tuos prigimtinius bruožus, kaip agresiją. O jeigu jėgos panaudojimas dar pabrėžiamas, tai dar labiau suformuoja tai“, – kalbėjo psichologė.
Ji teigė, jog maždaug apie 40–uosius gyvenimo metus vyriškumas pradeda nykti.
„Ir tada jau jie atsiduria realiame pasaulyje. Ir jei neturi kokio atominio ginklo, tai tada ką? Tau tenka susitaikyti su realybe“, – kalbėjo K. Garšvienė.
Psichologė G. Petronienė dar papildė, kad tikėjimas, jog esi galingiausias žemėje atveda ir prie momento – jei pralošiu aš, tegul pralošia visi žemėje.
„Čia baisus momentas, kad tas empatijos neturėjimas tokį žmogų padaro baisų. Nes jis kaip ir neturi, ko prarasti. Ir dar labai svarbus momentas, kalbant apie psichopatišką galią – jie labai charizmatiški, tai labai yra būdinga diktatoriams“, – Žinių radijo laidoje „Apie tave“ sakė psichologė G. Petronienė.
K. Garšvienė dar pridūrė, jog tokiems asmenims yra būdinga sąmoninga manipuliacija.
„Jei kiti asmenybės tipai manipuliuoja nesąmoningai, netyčia, tai būtent šie asmenys geba sukurti visą manipuliacijos tinklą. Jie į tai įdeda daug pastangų ir mato rezultatą“, – sakė ji.
Psichologė laidoje teigė, jog visiems tironams yra būdingi trys bruožai: narcizimas, psichopatiškumas ir makiaveliškumas.
G. Petronienė teigė, jog tai didžiausią mastą įgauna paranojinei asmenybei.
„Tai yra nuolat įtarus žmogus, kuris visą laiką iš kitų tikisi grėsmės“, – laidoje kalbėjo ekspertė.
Šis asmenybės tipas neužmiršta nuoskaudų, pavydi kitiems galios, o jeigu žmogus ne jo draugas, tai reiškia, jog jis – priešas.
„Tai žmogus, kuris yra nuolatiniame kare su kitais žmonėmis. Ir tą nuoskaudą nešasi iš vaikystės ir negali tikėtis, kad pasaulis jam bus draugiškas, tiesiog tuo netiki. Ir nuolat keršija pasauliui, nuolat bijo, kad jį apgaus, priešas nesnaudžia“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Apie tave“ dalijosi psichologė G. Petronienė.
Ji dar pridūrė, kad jei psichopatiškos savybės su amžiumi mažėja, paranojiškos atvirkščiai – didėja.
„Jos dar ryškesnės darosi, kad labai liūdnai skamba, omenyje turint dabartinį Rusijos lyderį. Po truputėlį aštrėja ir baisėja“, – teigė G. Petronienė.
K. Garšvienė laidoje teigė, jog paranojinės asmenybės gyvena nuolatinėje įtampoje dėl kraštutinimų.
„Viena pusė sako, kad esu menkas ir niekam tikęs. Ir jei pasisveria į tą pusę, tai jie klaiksta iš baimės ir nesaugumo. O jeigu pasisveria į kitą pusę – aš pats galingiausias, jie dar labiau išsigąsta. Nes jie suvokia, kiek galima daug iš jų atimti ir paimti. Baimė niekada nesibaigia, tai pagrindinis jų jausmas“, – sakė psichologė K. Garšvienė.
