Vieni migrantai Lietuvoje skaičiuoja ketvirtą, kiti jau aštuntą mėnesį, skelbia LNK žinios. Todėl pagrindines frazes jie gali pasakyti ir lietuviškai.
Greitai sueis metai nuo neteisėtų migrantų krizės Lietuvoje pradžios. Migrantų sulaikymo terminai artėja į pabaigą.
Apgyvendinti, su judėjimo apribojimais migrantai gali būti šešis mėnesius, su galimybe pratęsti terminą dar šešiems.
„Čia didelių atlaisvinimų nebus, net jei nebus apribota jų judėjimo laisvė. Kita vertus, jie toliau turės gyventi apgyvendinimo centruose“, – LNK sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Pasibaigus apgyvendinimo su judėjimo apribojimais terminui, neteisėtai į Lietuvą atvykę gyventojai teismo sprendimu gali būti uždaryti dar 18 mėnesių.
Tačiau tokios priemonės taikomos tik tada, jei svetimšalis piktybiškai nebendradarbiauja su specialistais.
Šiuo metu vis dar vyksta aktyvus migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis. Iš viso grąžinti pavyko virš tūkstančio migrantų. 600 – vien per tris šių metų mėnesius.
„Šiek tiek mažėja norinčių grįžti savanoriškai. Bet planuojami ir priverstiniai grąžinimai. Ir tikrai kažkokį skaičių tų neteisėtų migrantų, kurių atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo, bus grąžinti“, – kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Priverstinis grąžinimas, toks vadinamas readmisijos procesas, deja, yra vykdomas tik su dalimi trečiųjų šalių. Ir didžioji dalis – 2/3 yra irakiečių. O su šia šalimi nėra pasirašyta readmisijos sutartis. Todėl dabar vyksta tam tikros derybos“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Kol susitarimo nebus, priverstinai grąžinti irakiečių, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, Lietuva negalės.
Negavus prieglobsčio statuso, kitą prašymą galima teikti tik po penkerių metų.
Tačiau panaikinus migrantų judėjimo pabėgėlių centruose apribojimus, pastarieji iš Lietuvos savavališkai teisės išvykti neturi.
Bet kaip jie laikosi tokio reikalavimo – niekas netikrina.
„Jie visais būdais bando išvykti iš Lietuvos ir integruotis kažkur kitur. Manau, kad patirties integruoti iš kitų šalių atvykusius žmones mūsų institucijoms netrūksta, kad tik būtų noro integruotis“, – praėjusią savaitę sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vis dėl to, LNK žinių kalbinti migrantai sako, kad nori pasilikti būtent Lietuvoje.
„Aš liksiu Lietuvoje. Nes ji tokia pati Europos šalis kaip ir kitos. Jos visos yra vienodos“, – kalbėjo vienas migrantas.
Kitas kalbėjo, jog nori likti Europoje, nes į ją ir atvyko. Perklaustas, ar nori likti Europoje, ar Lietuvoje, jis patikslino, kad Lietuvoje, nes ji taip pat Europos dalis.
Jis teigė, jog žada ieškotis darbo, nes yra IT specialistas.
„Nesvarbu, mes galime dirbti bet kokius darbus“, – kalbėjo kitas.
VSAT vadas R. Liubajevas sako, kad migracijos krizė dar gali būti ne viena. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje rytinėje Europos dalyje. Rusija ir Baltarusija tokiu būdu gali keršyti už sankcijas, jau pastebimi ir nauji maršrutai.
„Vis daugiau mes fiksuojame, kad neteisėti migrantai vis daugiau atvyksta į Rusijos Federaciją ir po to įvairiais būdais keliauja į Baltarusiją“, – teigė VSAT vadas.
Svarstoma šiemet uždaryti neteisėtų migrantų stovyklas Medininkuose ir Vilniaus rajone. Planuojama, kad migrantai iš modulinių namelių Medininkuose galėtų būti perkelti į Pabradės arba Kybartų pabėgėlių centrus.
Šiuo metu Lietuvoje vis dar yra iki trijų tūkstančių neteisėtai į šalį atvykusių migrantų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
