Nuosprendį politinės korupcijos byloje priėmė trijų teisėjų kolegija – Nijolė Žimkienė (kolegijos pirmininkė), Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Visi kaltinamieji ir dalis jų gynėjų atvyko į teismo nuosprendžio paskelbimą.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams E. Masiuliui, buvusiems Seimo nariams Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui. Darbo partijai buvo pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ kaltinama šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pirmiausiai paskelbė rezoliucinę dalį – nurodė, kuo baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys buvo kaltinami, o tada pateikė savo vertinimą – visi išteisinti dėl absoliučiai visų jiems pateiktų kaltinimų.
„Kaltinimai nepasitvirtino, veikos, nurodytos kaltinime, nebuvo padarytos“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Teismas pabrėžė, kad kaltinamieji nepadarė veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, taip pat nebuvo įrodyta, jog E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė pinigus, kurie buvo įdėti į degtinės butelio dėžutę, kaip kyšį.
Teisėjų kolegijos pirmininkė N. Žimkienė pažymėjo, kad nepasitvirtino kaltinimai ne tik dėl kyšio davimo, papirkimo, bet ir kitų kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų. E. Masiulis taip pat išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo, jo turtui nurodyta panaikinti areštą. Tiesa, tik tuomet, jeigu teismo priimtas nuosprendis įsiteisės.
Teismas pripažino, kad R. Kurlianskio ir E. Masiulio bendravimas galėjo sukelti įvairių interpretacijų dėl neskaidraus elgesio, tačiau tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pasisakydamas apie pateiktus kaltinimus dėl E. Masiuliui perduoto maišelio su degtinės butelio dėžute ir pinigais, teismas pažymėjo, kad tą patį vakarą pareigūnai atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus ir dėžutėje rado 90 tūkst. Eur, E. Masiuliui priklausančioje rankinėje – 16 tūkst. 200 Eur. Anot teismo, nėra duomenų, kad 16 tūkst. 200 Eur E. Masiulis gavo iš R. Kurlianskio, šiuos pinigus jis turėjo dar prieš susitikdamas su R. Kurlianskio.
Tuo metu apie 90 tūkst. Eur, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui dėžutėje, teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog šie pinigai turėjo būti skirti Liberalų sąjūdžiui, o E. Masiulis nurodė, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi asmeninėms reikėms, nes ketino įsigyti nekilnojamojo turto.
Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis, kurią E. Masiulis ir R. Kurlianskis ikiteisminio tyrimo metu pateikė STT tyrėjams, nebuvo patvirtinta pas notarą, o susitarimą buvo pasirašęs tik E. Masiulis.
Šis susitarimas buvo laikomas E. Masiulio rankinės aplanke, o kadangi kratos metu ji nuodugniai nebuvo patikrinta, anot teismo, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi, teismas pripažino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkst. Eur, bet nebuvo įrodyta, jog tai yra kyšis už galimai palankius sprendimus koncernui „MG Baltic“.
„Esant prieštaringoms aplinkybėms, visi iškilę neaiškumai ir abejonės pagal baudžiamąją teisę turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkė.
Teismas taip pat atkreipė, kad nepagrįstai E. Masiuliui buvo inkriminuota, kad jis kaip kyšį gavo degtinės butelį. „Dovanos savaime nėra uždraustos, degtinės butelio dovanojimas nėra nusikalstamas veiksmas“, – pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė.
Nepagrįstais teismas laikė ir kitus kaltinimus.
„Seimo narių ir privataus asmens bendravimas, kurio turinys – privatų asmenį dominančio teisės akto priėmimas ar Seimo nario asmeninis balsavimas, ar įtaka kitiems, nesuderinamas su skaidraus sprendimų priėmimo standartu, tačiau kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo nusikaltimų sudėčių bylos įrodymai nepatvirtina, o pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“, – nurodė teismas.
Teisėjų kolegija taip pat nusprendė, jog E. Masiulio pasisakymo LNK televizijos laidoje organizavimas ar R. Kurlianskio pokalbis su tuomečiu europarlamentaru Antanu Guoga nebuvo kyšis E. Masiuliui.
„Baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad 90 tūkst. Eur R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui ne kaip neteisėtą ar nepagrįstą atlygį, o turėdamas tikslą finansuoti šią politinę veiklą, tačiau tokio pobūdžio veika iki 2020 m. sausio 1 d. nebuvo kriminalizuota, o veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja“, – pabrėžiama nuosprendyje.
Taip pat teismas nustatė, kad nuolaida partijos reklamai ir parama viešajai įstaigai kaltinime nepagrįstai įvardintos kyšiu V. Gapšiui, parama viešajai įstaigai – kyšiu Š. Gustainiui, o G. Steponavičius nesitarė su R. Kurlianskiu dėl balsavimo, kaip teigiama kaltinamajame akte, todėl šiam kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtino.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjes teismas atsisakė patenkinti E. Masiulio prašymą ir jam priteisti išlaidas, kurias jis patyrė dėl baudžiamojo proceso.
Teismas taip pat pabrėžė, kad proceso metu nepagrįstai ilgai buvo varžomos kaltinamųjų teisės, o byloje taip pat buvo aibė prieštaravimų, kurių nebuvo galima pašalinti baudžiamojo proceso metu.
„Ikiteisminį tyrimą organizuojantys, jam vadovaujantys ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai sprendimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui privalo priimti tik įvertinę visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos tarpusavyje sugretinę, pašalinę tarp jų prieštaravimus, tačiau apibendrinusi įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju teismui perduotoje byloje buvo aibė prieštaravimų, kurių pašalinimui teismas išnaudojo visas galimybes, kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės vien kaltinamųjų pokalbių stenogramų ištraukomis, be kita ko, jas laisvai ir netiksliai interpretuojant. Nepaisant itin didelio skaičiaus liudytojų, rašytinės medžiagos, iš jų, taip pat ir kaltinamųjų parodymų analizės nebuvo pagrindo vertinti, jog duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtino duomenys, gauti Baudžiamojo kodekso numatytais veiksmais“, – teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant įrodymus selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą, prasmę, būtų pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, draudžianti baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens kaltę grįsti prielaidomis.
Šis nuosprendis dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka, išteisintieji neabejoja, kad tokia teise prokuratūra pasinaudos.
„Tai žinot, gyvenime vyksta karts nuo karto tokių reiškinių, žmonės padaro tam tikrų veiksmų, kuriuos teisiškai įvertinti turi teisę tik teismas, ne politikai, ne žiniasklaida, net ne prokuroras, tik teismas. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, teismas teisiškai įvertino byloje nustatytus faktus, o ar tas vertinimas nėra be teisinių priekaištų, prokuratūra savo nuomonę pateiks per 20 dienų“, – po išteisinamojo nuosprendžio žurnalistams sakė byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Prokuroro siūlytos bausmės
Politinės korupcijos byloje prokuroras J. Laucius teismui siūlė R. Kurlianskį pripažinti kaltu dėl politikų papirkimų ir prekybos poveikiu kaltu bei jam skirti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę bei 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą. Jam taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti vadovaujančiose pareigose viešajame ir privačiame sektoriuose septyneriems metams.
Tuo metu E. Masiulį prokuroras prašė pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo – už tai teismui siūlė skirti įkalinimą septyneriems metams, 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą bei konfiskuoti 106 tūkst. 200 Eur vertės kyšio sumą. Be to, valstybinis kaltintojas teismo prašė konfiskuoti ir išieškoti iš E. Masiulio beveik 138 tūkst. Eur vertės turtą, kuris yra neteisėto praturtėjimo nusikaltimo dalyku. Buvusiam Seimo nariui taip pat siūloma atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje septyneriems metams.
Seimo narį, buvusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją V. Gapšį buvo prašoma pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų bei jam skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, valstybės naudai išieškoti paimtų nematerialių kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 100 Eur, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje septyneriems metams.
Buvusiam Seimo nariui Š. Gustainiui dėl kyšininkavimo prokuroras paprašė skirti 750 MGL (28 245 Eur) baudą, išieškoti valstybės naudai netiesiogiai gauto kyšio vertę – 8 700 Eur, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje penkeriems metams.
Buvusį Seimo narį G. Steponavičių valstybinis kaltintojas prašė pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 450 MGL (16 947 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje ketveriems metams.
Koncernui „MG Baltic“, kuris yra pakeitęs pavadinimą į „MG Grupė“, prokuroras siūlė skirti 40 tūkst. MGL (1 mln. 506 tūkst. 400 Eur) baudą.
Politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis prokuroras teismo prašė pripažinti kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų ir už šiuos nusikaltimus skirti 15 tūkst. MGL (564 tūkst. 900 Eur) baudą. Siūlydamas baudos dydį prokuroras įvertino, kad dar 2017 m. dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį buvo nuspręsta šiai partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimų, o dalį gautų asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur partija buvo įpareigota grąžinti į biudžetą.
„MG Baltic“ ryšiai su politikais
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtarė, kad politikai esą ėmė ar tarėsi dėl kyšių su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Baudžiamoji byla teismą pasiekė 2018 m. balandį, o pirmuosius tyrimo veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokuratūros pareigūnai pradėjo dar 2015 m., kai teismai išdavė leidimus slapta klausytis politikų ir verslininkų pokalbių. Tiesa, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužę.
Gegužės 10 d., apie 16 val., STT agentai užfiksavo, kaip prie Seimo susitinka R. Kurlianskis su E. Masiuliu ir šiam perduoda 106 tūkst. Eur. Po galimo kyšio paėmimo E. Masiulis, kaip ir pinigus perdavęs R. Kurlianskis sulaikyti nebuvo – sprendimą juos sulaikyti ir apklausti pareigūnai priėmė tik po dviejų dienų. Tuo metu ir buvo atliktos kratos ne tik E. Masiulio ir R. Kurlianskio namuose, bet ir automobiliuose, darbo vietose.
Kiekvieną politikams galimai sumokamą eurą R. Kurlianskis buvo užfiksavęs savo užrašuose – per kratą verslininko kabinete, į kurį anksčiau tyrėjai nesugebėjo slapta patekti, pareigūnai rado daugybę rankraščių, kuriuose buvo surašyti ne tik koncerną dominantys Seime svarstomi įstatymai, bet ir skirtingų asmenų vardo ir pavardės inicialai, prie kurių pridėti trumpiniai – € (eurai) ir „ST. VD.“ („Stumbro vodka“). Šie įrašai buvo perbraukti geltonu žymekliu.
Tuo metu E. Masiulis aiškino, kad iš R. Kurlianskio gavo ne kyšį, o paskolą, bet apie tai jis per apklausą prokuratūroje pranešė tik praėjus keturiems mėnesiams po tariamos paskolos gavimo.
Baudžiamąją bylą teismui perdavusi prokuratūra teigė, kad, įtariama, R. Kurlianskis, turėjęs teisę veikti „MG Baltic“ koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. gegužės 10 d., papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo. Kaltinimuose nurodyta, kad R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, šiam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o parlamentaras, vykdydamas verslininko prašymą, Seime savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio iki balandžio vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad šie Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tuomečiui Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. Eur kyšis grynaisiais buvo perduotas už galimai „koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“; už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai“.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma: „R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“.
Anot prokurorų. taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus bei sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario, Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma – 27 tūkst. 100 Eur. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinimuose nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Kaltinimuose teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
Nuosprendį bus galima skųsti
Tuo metu kaltinimuose G. Steponavičiui teigiama, kad jis, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, jo vardo paramos fondui bei kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai. Bylos duomenimis, dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei paramos fondui. Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
Politinės korupcijos bylą teismas nagrinėjo ketverius metus, byloje buvo apklausta daugybė esamų ir buvusių politikų.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis po paskelbimo per 20 dienų dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka. Neabejojama, kad ši byla pasieks ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
