Apie susiklosčiusią nepatogią dvišalę situaciją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius G. Mažeikis kalbėjo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.

Mokslininkas atkreipė dėmesį į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimą, kad oficialių derybų dėl Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio vizito nebuvo.

„Buvo veikiausia neoficialios derybos, nes žiniasklaidoje mes visi matėme Vokietijos prezidento pareiškimą apie ketinimą vykti į susitikimą su Zelenskiu kartu su Lenkijos prezidentu Duda ir trimis Baltijos šalių prezidentais“, – priminė G. Mažeikis.

Jis akcentavo, kad ir atsisakymas priimti Vokietijos prezidentą Kyjive buvo ištransliuotas ir pasakytas daugiau žiniasklaidos komentaruose, o ne oficialiame prezidentūros pranešime.

„Todėl visų diplomatinių niuansų mes nežinome“, – pastebėjo G. Mažeikis.

Gintautas Mažeikis
Foto: A. Aleksandravičiaus nuotr.

Tai, pasak VDU profesoriaus, rodo, kad vokiečiai apie tokią poziciją buvo informuoti žemesniu diplomatiniu lygiu.

„Labai gaila, kad ši informacija nutekėjo būtent dėl Vokietijos prezidento plepumo, – kad jis važiuos, viską darys ir bus svarbus. Reikia priminti, kad skirtingai net nei Lietuvos prezidentas, Vokietijos prezidentas turi dar mažiau įgaliojimų“, – akcentavo laidos dalyvis.

Jis paaiškino, kad pagrindinius įgaliojimus turi kancleris O. Scholzas, kuris karo pradžioje sakė, jog vokiečiams baigiasi nuolatinės kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpis.

„Ukraina labai sveikino šį Scholzo pareiškimą apie tai, kad šis traumatinis Vokietijos laikotarpis baigėsi. Scholzas taip pat pareiškė, kad kadangi jie kitaip pradeda galvoti ir matyti pasaulį, todėl jie bus kariniu požiūriu aktyvesni bei bandys palaikyti Ukrainą. Vokietijos prezidentas visuose šiuose pokalbiuose, posūkiuose ir komentaruose nedalyvavo, o prieš tai jis buvo visų procedūrų, susijusių su „Nord stream 2“ rėmėjas, ir taip pat buvo susijęs su tuo, kad Ukrainai nereikia tiekti jokių ginklų“, – sakė G. Mažeikis.

Tad, kaip apibendrino profesorius, Vokietijos prezidento įvairūs pareiškimai turėjo tik simbolinę reikšmę.

Frankas-Walteris Steinmeieris
Foto: Imago / Scanpix

„Todėl Vokietijos prezidento vizitas į Ukrainą galbūt buvo įvertintas kaip jo reitingų ir populiarumo didinimas, ir Ukraina nenorėjo šokinėti apie tokį politiką, kuris nori jų sąskaita pasididinti savo populiarumą, o pats yra dviveidis, dėl to jam buvo atsakyta“, – svarstė G. Mažeikis.

Jo teigimu, įvairūs diplomatinių sluoksnių veikėjai ginčijasi, ar toks žingsnis buvo racionalus.

„Galbūt vis tiek buvo tariamasi su Ukrainos ambasada Vokietijoje – veikiausiai ambasada geriau supranta politinius judėjimus, tėkmes ir galbūt netgi iš Scholzo aplinkos buvo patarta, kad jūs galite nepriimti Vokietijos prezidento, todėl, kad po to, kai jam buvo atsakyta, Scholzas paminėjo, jog vis dėlto ginklai Ukrainai bus tikrai tiekiami“, – pastebėjo G. Mažeikis.

Visą pokalbį su VDU profesoriumi klausykite čia: