„Papjausiu tave“, – šaukė jis.

Už tai, kad sporto trenerei peiliu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius ir jai sunkiai sutrikdė sveikatą, Jonavos gyventojas Lukas Beleckas už grotų privalės praleisti 5 metus. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs anksčiau nuteistajam paskelbtą Kauno apygardo teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo skirta gerokai griežtesnė – 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamają bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai iš L. Beleckui pateiktų kaltinimų panaikino kvalifikuojančius požymius – chuliganiškus veiksmus.

„Smurtinius veiksmus L. Beleckas atliko dėl aiškiai neadekvataus pykčio, klaidingo aplinkos vertinimo ir, jo manymu, netinkamo elgesio su juo, – nurodė teisėjo Ernesto Rimšelio pirmininkaujama kolegija. – Būtent dėl šių aplinkybių jis nusprendė į sporto klubą nešiotis peilį. O tiriamo įvykio dieną matydamas, kad nukentėjusioji kalbasi su kolega ir klaidingai manydamas, kad jis vėl yra apkalbamas, panaudojo peilį sunkai sužalodamas nukentėjusiąją. Taigi, vidinė paskata – motyvas, lėmęs L. Belecko pasiryžimą smurtauti, buvo pyktis.“

Asociatyvi nuotrauka
Pasak teismo, šią situaciją vertinant formaliai, galima visiškai sutikti, jog smurto prieš nukentėjusiąją priežastis buvo mažareikšmė, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad „L. Beleckas turėjo, nors ir neadekvatų, visgi pakankamai aiškų motyvą sužaloti nukentėjusiąją, todėl chuliganiškų paskatų inkriminavimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir neatitiktų teismų praktikos“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad incidentas Jonavoje, Kosmonautų g. esančiame sporto klube, įvyko dar 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., – L. Beleckas čia dirbusiai trenerei peiliu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę, dešinę ranką bei dešinę pilvo pusę.

Po išpuolio L. Beleckas iš karto pasišalino su savo broliu, su kuriuo ir buvo atvykęs į sporto klubą. Tačiau tą pačią dieną pareigūnai vyrą sulaikė.

Viso proceso metu L. Beleckas neneigė, kad sporto trenerei esą tik du kartus peiliu dūrė į pilvo dešinę pusę, tačiau aiškino, jog taip pasielgė tik dėl to, kad, jam pradėjus lankyti sporto klubą, tiek čia dirbantys treneriai, tiek lankytojai esą jį apkalbinėjo ir įžeidinėjo.

„Jie kalbėdami dažnai paminėdavo žodį „čigonas“, įžeidinėjo ir juokėsi, jie nuolat reiškė nepasitenkinimą, tyčia demonstratyviai įžeidinėjo“, – L. Beleckas aiškino, kad būtent atsakydamas į tokius veiksmus, išprovokuotas nukentėjusiosios ir supykęs ant jos, panaudojo smurtą.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras taip pat sakė, kad patyčios tęsėsi ilgą laiką, dėl tokio elgesio jis labai pyko ir ėmė nešiotis peilį.

„Peilį nešiojausi dvi ar tris savaites, nes galvojau, ką daryti, o įvykio dieną nukentėjusiąją sužalojau todėl, kad sportuodamas netoli jos girdėjau, kaip ji kažką kalbėjosi su šalia jos buvusiu vyru – iš jų pokalbio supratau, jog jie vėl mane apkalba, todėl supykęs, eidamas link jos išsitraukiau peilį ir jai dūriau.“

Tuo metu per incidentą sužalota sporto trenerė pareigūnams sakė, kad niekada nėra turėjusi jokių konfliktų su klubo nariais, su visais elgėsi draugiškai

„Draugiškai elgiausi ir su romų tautybės asmenimis – L. Belecku ir jo broliu, kurie lankė sporto klubą, – sakė ji. – Nors romų tautybės vaikinai sporto klube mėtydavo inventorių, palikdavo jį netvarkingai, elgdavosi nekultūringai, bet jų neįžeidinėdavau, taip pat nedrausmindavau, tokiu atveju užtekdavo tik prieiti prie jų ir jie pabaigdavo taip elgtis. Taip pat vienas iš šių vaikinų manęs vis klausinėdavo, kas aš tokia, kuo dirbu, kada dirbsiu ir kada sportuosiu. Man tokie klausimai atrodydavo keisti, nes kiti sporto klubo nariai tokių dalykų neklausinėdavo.“

Asociatyvi nuotrauka
Nukentėjusiosios teigimu, sužalojimo dieną į sporto klubą taip pat atėjo romų tautybės asmenys.

„Tuo metu su kitu treneriu buvau prie įėjimo į sporto klubą esančio stalo/baro, mes kalbėjomės, – sakė ji. – Po kažkiek laiko, netikėtai pajutau smūgius į šoną. Nesupratau, kas atsitiko. Tik treneriui mane patraukus, pamačiau šalia stovintį vieną iš romų tautybės vaikinų, kuris rankoje laikė peilį su smailia ir ilga geležte. Durdamas peiliu vaikinas nieko nesakė, tačiau po to jis, žiūrėdamas į šalia buvusį kolegą, rėkė „papjausiu tave“, todėl jis nuvertė tarp jų šalia stovėjusią spintelę. O man pasidarė silpna, todėl buvau nuvežta į ligoninę.“

Kad nebuvo jokių pykčių, apkalbų ar konfliktų, teigė ir šalia sužalotos trenerės tuo metu buvęs jos kolega – jos sužadėtinis, sporto klubo vadovas. Anot jo, staiga prie jos priėjęs romų tautybės vaikinas kelis kartus šiai smogė į dešinį šoną.

„Iš karto po to aš ją patraukiau sau už nugaros ir pamačiau, kad šis vaikinas rankoje laikė peilį, tada jis ėmė šaukti, jog „papjausiu, užmušiu“, todėl nuverčiau spintelę, o prie to vaikino priėjo kitas romų tautybės vaikinas ir jie iš sporto klubo pasišalino“, – klubo vadovas negalėjo pasakyti, kodėl buvo sužalota jo draugė, tačiau jau po šio išpuolio kiti klubo treneriai jam pasakojo, kad romų tautybės asmenys elgdavosi nepagarbiai tiek su salės inventoriumi, tiek su kitais nariais.

Kad tą dieną tarp sužalotos trenerės ir L. Belecko nebuvo kilę jokių konfliktų, patvirtino ne tik kiti klubo darbuotojai bei lankytojai, bet ir L. Belecko brolis.

„Jis man niekada nėra sakęs, kad sporto klube apie mus girdi kokių nors blogų atsiliepimų ar mus kažkas apkalba, aš taip pat jokių neigiamų atsiliepimų taip pat negirdėjau, – sakė liudytojas. – Incidento dieną su broliu sportavome skirtingose klubo vietose, o kai išgirdau triukšmą, priėjęs pamačiau suglebusią sporto klubo trenerę ir netoliese stovintį savo brolį, kuris rankoje laikė peilį. Nežinojau, kad brolis turi peilį, niekada nebuvau jo matęs. Aš tada jį išsivedžiau iš sporto klubo ir mes taksi automobiliu išvažiavome namo. Paklausiau brolio, kodėl jis taip padarė, o šis atsakė, kad apie jį kažką negražaus pasakė, bet ką konkrečiai, taip ir nepasakė.“

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme L. Beleckas ir jį gynusi advokatė akcentavo L. Belecko sveikatos problemas ir teigė, kad darydamas nusikalstamas veikas jis sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suvokti atliekamų veiksmų ir jų valdyti. Tačiau teisėjai, atsižvelgę į ne vieną ekspertų atliktą tyrimą neįžvelgė pagrindo išvadoms apie nuteistojo nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą. Pasak teismo, L. Belecko veiksmai įvykio metu iš tiesų buvo sąmoningi – jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Šioje byloje teismas iš L. Belecko nukentėjusiajai trenerei priteisė 23 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti, dar 2 tūkst. Eur jai buvo sumokėta iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Tačiau nuteistasis nesutiko su tokios kompensacijos dydžiu ir apeliacinės instancijos teismo prašė ją sumažinti iki 8 tūkst. Eur.

Asociatyvi nuotrauka
Bet teisėjai atsisakė patenkinti tokį prašymą: „Teismo nukentėjusiajai priteista 23 tūkst. Eur dydžio suma, turint omenyje itin pavojingą nuteistojo veikimą suduodant nukentėjusiajai peiliu ne mažiau kaip penkis smūgius į gyvybiškai svarbias kūno dalis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengiant sunkiausių padarinių – nukentėjusiosios gyvybės atėmimo, neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.“

Anot teismo, nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to jai kilo neigiamos pasekmės – atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, jaučia skausmą dėl patirtų sužalojimų, apsunkintas kvėpavimas, nebegali dėl to sportuoti, užsiimti įprasta veikla. Be to, medikams rekomendavus, ji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat iš L. Belecko buvo priteisęs 18 tūkst. Eur sporto klube sužalotos trenerės klubo vadovui ir sužadėtiniui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarė nukentėjusiuoju pripažinto vyro ieškinį palikti nenagrinėtą.

Anot teismo, dėl galimai patirtos sporto klubožalos galėjo kreiptis ir civiliniu ieškovu galėjo būti pripažintas juridinis asmuo, o ieškinį dėl patirtos neturtinės ir turtinės žalos pareiškė jo vadovas kaip fizinis asmuo, nepateikęs duomenų, kad jam būtų suteikta teisė atstovauti klubą kaip juridinį asmenį. Todėl, teismo teigimu, klubas dėl patirtos žalos galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Ieškinyje klubo vadovas nurodė, kad po įvykio pasidarė dirglus, atsirado nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir ateinančiais naujais sporto klubo lankytojais, be to, jo akyse buvo užpulta ir sužalota sužadėtinė.

„Dėl įvykio man priklausantis sporto klubas prarado savo gerą reputaciją, todėl klubo nariai, ypač moterys, vengia eiti į klubą, taigi, tai pakenkė ir sporto klubo veiklai“, – pabrėžė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)