Pasiūlė keisti įstatymą ir Vyriausybės nutarimą

Kaip savo publikacijoje rašė Delfi, kad būtų išsaugotas Vilniuje esančių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų unikalumas, statyboms šiose teritorijose taikomi tam tikri ribojimai. Ir, regis, šie ribojimai nepatinka architektus vienijančioms organizacijoms ir Vilniaus miesto savivaldybei. Jie kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ši atlaisvintų ribojimus ir leistų statyti kur kas laisviau. Tačiau skeptikai teigė, kad įteisinus tokius siūlymus, pasekmės būtų ganėtinai skaudžios.

Delfi žurnalisto Tomo Janonio publikaciją galite rasti čia.

Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai įkurti gamtiniu ir kraštovaizdžio požiūriu jautriausiose ir pačiose vertingiausiose Vilniaus vietose. Todėl ribojimai taikomi tam, kad parkų gamtinės ir geografinės vertybės būtų apsaugotos ir išliktų ateities kartoms.

Delfi susipažino su 2022 m. sausio 24 dienos raštu Aplinkos ministerijai, kurį pasirašė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Dar visai neseniai, 2021 12 15, Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Regis, praėjo visai nedaug laiko, o architektai ir savivaldybė vėl pasiūlė keisti šiuos nuostatus.

Taip pat šios trys raštą pasirašiusios organizacijos siūlė keisti ne tik Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus, bet ir Saugomų teritorijų įstatymą, kuris galioja ne tik šiuose dviejuose parkuose, bet ir visose Lietuvos saugomose teritorijose.


Lietuvos architektų sąjunga ir jos vadovė R. Leitanaitė nėra registruoti kaip lobistai. Tačiau nepaisant to jie siūlė keisti konkretų įstatymą ir Vyriausybės nutarimą. Ir aiškiai įvardijo, ką konkrečiai reikia keisti. Iš to galima spręsti, kad taip bandyta dalyvauti teisėkūros procese.

Vis dėlto R. Leitanaitė nemanė, kad jai ar jos vadovaujamai organizacijai yra būtinybė registruotis lobistų sąraše. Tačiau neatmetė, kad ateityje gali tai padaryti.

„LAS įprastai dalyvauja panašių projektų aptarimuose ir savo iniciatyva, ir kaip Aplinkos ministerijos kviečiamas socialinis partneris. Tačiau ačiū už pastebėjimą, pasikonsultuosime su teisininkais ir atliksime registracijos procedūras, jei paaiškės, kad jų reikia“, - tąkart tokį atsakymą pateikė R. Leitanaitė.

Projektuoja ir turi savo įmonę

Tuo metu L. Rekevičius yra aktyviai praktikuojantis architektas, projektuojantis statinius tiek Pavilnių regioniniame parke, tiek kituose Lietuvos regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose.

Be to, jis yra privačios projektavimo įmonės akcininkas ir vadovas.

Rengiant publikaciją jis pripažino, kad klausimas, ar Lietuvos architektų rūmams nevertėtų registruotis lobistų sąraše, jam buvo kilęs.

„Klausimas LAR administracijai buvo iškilęs ir anksčiau. Pridedu LAR teisininkų komentarą: „Atsižvelgiant į LAR‘ui suteiktas VTEK konsultacijas, reikia paaiškinti, kad rūmų kaip asociacijos ir jos oficialaus atstovo pirmininko statusas bei statute numatytos jo funkcijos bei pareigos pačios savaime suponuoja galimybę vykdyti veiklą, tenkinančią viešąjį interesą, įskaitant, bet neapsiribojant atstovauti rūmus santykiuose su kitais asmenimis, atstovauti rūmus ir jų poziciją, teikti pasiūlymus architektų veiklai aktualiais klausimais, atstovauti rūmus ir jų narius viešosiose valdžios institucijose, rūpintis teisės aktų, reglamentuojančių architektų veiklą, neoficialaus aiškinimo teikimu ir t.t. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, iš VTEK gautą 2020-11-09 rašytinį atsakymą Nr. S-2845-3.4., taip pat jų suteiktas žodines papildomas konsultacijas, darome išvadą, kad vadovaujantis LR Architektų Rūmų įstatymo 2 str. 1 d. nuostatomis ir LR architektūros įstatymo 19 str., rūmų pirmininkui ir rūmams nėra tiesioginės prievolės registruotis lobistais“, - nurodė L. Rekevičius.

Rengdami publikaciją paklausėme, kiek kartų ir kokiuose parkuose yra projektavęs L. Rekevičius ir jo įmonė „Aketuri architektai“.

Tąkart jis teigė, kad tokių atvejų buvo ne tiek ir mažai: „Sunku suskaičiuoti, nes projektavimas saugomose teritorijose yra viena iš labai svarbių „Aketuri architektai“ specializacijų, – tikrai nemažai. Projektuota Neringos, Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Pajūrio, Pavilnių regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, tokiose kaip pakrančių apsaugos juostos.“

Registruotas lobistu

Vis dėlto paskelbus Delfi publikaciją, kurioje buvo rašoma, kad architektų siūlomiems pokyčiams Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nepritaria, o Aplinkos ministerija pasiūlymų įgyvendinti nežada, L. Rekevičius nutarė registruotis lobistu.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jį į lobistų sąrašą įtraukė šių metų balandžio 6 dieną vykusio posėdžio metu.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija


„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) į registruotų lobistų sąrašą nusprendė įrašyti UAB „Aketuri architektai” vadovą L. Rekevičių. Sprendimas priimtas šio asmens prašymo pagrindu“, - nurodoma VTEK puslapyje.

VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, kalbėdama su Delfi telefonu, patvirtino, kad L. Rekevičius jo paties prašymu registruotas lobistu. Anot jos, L. Rekevičius dar nėra nurodęs, kad nuo registracijos pradžios būtų vykdęs kokią nors lobistinę veiklą. Kaip teigė E. Ivanauskaitė, lobistai vykdytą lobistinę veiklą turi deklaruoti per savaitę.

Anot jos, lobistu registruotas L. Rekevičius, bet ne jo vadovaujami Lietuvos architektų rūmai.
Taip pat E. Ivanauskaitė informavo, kad VTEK nėra gavusi prašymo lobiste registruoti Lietuvos architektų sąjungos vadovės R. Leitanaitės.

Delfi susisiekė su L. Rekevičiumi. Anot jo, tokį sprendimą priėmė po Delfi publikacijos, norėdamas, kad nekiltų interesų konflikto regimybės, kai jis būdamas aktyviu architektu atstovauja architektų bendruomenei.

„Na, tai iš principo esame klausę VTEK, ar man reikia registruotis, ir jie sakė, kad nereikia. Tačiau po tavo paskutinių straipsnių susimąsčiau – juk kiekvieną kartą, kai kaip Rūmų pirmininkas atstovauju projektuojančius architektus, tai tuo pačiu atstovauju ir save kaip projektuojantį architektą. Kad neliktų tame slypinčios kažkokios pilkosios zonos, nutariau dar atskirai prisiregistruoti“, - tokį argumentą nurodė L. Rekevičius.