„Pasakysiu tiesiai šviesiai, prašau neįsižeisti. Vyksta Rusijos karas su Ukraina, ne Aljanso šalimi ir ten praeina mūsų, o tai reiškia Vakarų, pirmas ir vienintelis frontas, kuriame Ukraina laimi. Visos kalbos apie RF Kaliningrado srities blokadą, apie srities statuso kvestionavimą, persvarstymą, pakeitimą, raginimai atsiimti ir pan, ir pan yra inspiruojami Kremliaus agentūros arba šiaip nelabai atsakingų žmonių, kurie sąmoningai ar ne, bet siekia išprovokuoti ir atidaryti antrąjį frontą tiesioginiam susidūrimui Aljansui su Rusija Lietuvos teritorijoje. Prašau galvoti ir susiturėti“, – feisbuke rašė P. Vaitiekūnas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Laurynas Jonavičius sutiko, kad tokių klausimų kėlimą Rusija gali išnaudoti savo naudai.

„Čia yra logiška, kad kelti tokius klausimus reikštų daryti provokacijas, ką rusai tikrai kažkokiu būdu išnaudotų savo naudai. Nežinau, ar tokioje situacijoje to reikia“, – „Delfi“ sakė L. Jonavičius.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi pažymėjo, kad Rusijai dabar labai reikia provokacijų.

„Be jokios abejonės tas gali labai pasitarnauti dirbtiniam įtampos kurstymui. Ir ne tik šiuo aspektu. Galima ir kitur tą įžvelgti. Neturėtume pasiduoti provokacijoms ir padėti savo neatsakingais veiksmais“, – aiškino L. Linkevičius.

Vladimiras Putinas
Foto: Shutterstock

Jo nuomone dabar nereikėtų liesti tranzito klausimų.

„Būtent keleivių tranzitas yra europinė sutartis, ir čia nesame vieninteliai atsakingi už šį procesą. Kaliningrado sritis, kaip žinia, yra fiziškai atskirta nuo pagrindinės Rusijos, ir be jokios abejonės raginimai blokuoti arba kažką stabdyti gali tapti pretekstu dar labiau eskaluoti situaciją. (...)

Tranzito šiuo atveju nereikia liesti. Nėra tam jokių priežasčių. Mes kalbame dabar apie tai, kad yra pakankamai darbo įvykdyti sankcijas sankcijonuotų prekių gabenimui ir panašius dalykus, kas dabar yra įgyvendinama. O tas visas blokavimas kaip tik paskatintų propagandininkus, kurie dabar ištisai šneka imtis karinių provokacijų. Nežinau, ar esame tą suinteresuoti daryti“, – komentavo L. Linkevičius.

Rusijos politikas svaidėsi grasinimais

Kaip rašė ELTA, Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas yra pareiškęs, kad Vakarų šalių pareiškimai apie galimą Kaliningrado (Karaliaučiaus) blokadą yra dirvos zondavimas, bet Rusija įstengs pralaužti blokadą, jeigu šie grasinimai bus įgyvendinti, patirties yra.

„Aš manau, kad tai kol kas žaidimas, situacijos zondavimas. Jeigu bus blokada, kaip jie sako, tai Sovietų Sąjunga mokėjo pralaužti blokadas, mes turime daug patirties. Jeigu jie nori sudaryti tokią situaciją, dėl kurios mes turėsime pralaužti šią blokadą, kad išgelbėtume ten gyvenančių mūsų žmonių gyvybes, mes galime“, – teigė Rusijos politikas.

Anot V. Džabarovo, jis tikisi, kad Vakarų šalims „pakaks smegenų ir jos nežengs šio žingsnio“.

Pasak Rusijos parlamentaro, po Antrojo pasaulinio karo Josifas Stalinas du trečdalius Rytų Prūsijos padovanojo Lenkijai, o vienas trečdalis tapo dabartine Kaliningrado sritimi. „Kai visa tai buvo perduodama, kas galėjo žinoti, kad subyrės Sovietų Sąjunga, kad iškils tokių logistikos problemų. Dabar atsirado naujos sienos, ir lietuviai nuolat mus šantažuoja: tai sulaiko krovininį transportą, tai verčia mus apskristi savo teritoriją“, – skundėsi Rusijos Federacijos Tarybos narys.

Premjerė dėl Karaliaučiaus tranzito stabdymo: negaliu pasakyti, kad konsultacijos nevyksta

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“.

„Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas. Ir vis dėlto ignoruoti ES, kaip tam tikros civilizuotos bendrijos nuomonę, kaip šitą kausimą spręsit, mes negalime. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“, – interviu LRT antradienį sakė premjerė.

Atsakydama į klausimą, kodėl nestabdomas tranzitas į Karaliaučių, kai Rusija pati nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, premjerė teigė, kad raginimų ir siūlymų reaguoti vienaip ar kitaip yra daug, tik juos visus įgyvendinus vienu metu „nebeturėtume, ką dar papildomai padėti ant stalo, kad padidintume Kremliui šito karo kainą“.

„Girdisi raginimų, darykit šitaip, reaguokit anaip. Jei jau vasario 25 dieną būtumėm visi viskuo sureagavę, ką kaži dabar darytumėm, jau nebeturėtumėm jokių papildomų žingsnių ir nebeturėtumėm, ką dar papildomai padėt ant stalo, kad didintume Kremliui šito karo kainą“, – sakė I. Šimonytė.

Anksčiau premjerė taip pat yra sakiusi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių ir sprendimą dėl to gali priimti tik ES, tačiau tuomet ji teigė, kad šis klausimas nėra svarstomas.

Per mėnesį per Lietuvą pravažiuoja vidutiniškai 100 Rusijos tranzitinių traukinių.

Lopata: kol Putino jachta Kaliningrade, tol ramu

Iš Rusijos atskriejusius grasinimus pralaužti Kaliningrado (Karaliaučiaus) blokadą, jeigu veiksmų bus imamasi, Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys iš liberalų frakcijas Raimundas Lopata yra pavadinęs preventyviais gąsdinimais, atbaidant nuo diskusijų, kurios išties vyksta.

„Praktiškai tai nieko nereiškia, kol nesustabdytas tas tranzitas. Tai yra būdas preventyviai gąsdinti, atbaidant nuo diskusijų, kurios iš tikrųjų tarp Lietuvos ir Briuselio vyksta“, – „Delfi“ komentavo R. Lopata.

Jis tranzito į Kaliningradą klausimu visų pirma pabrėžė griežtesnės kontrolės būtinybę.

„Jeigu mums su kariniu tranzitu būtų lengviau ta prasme, kad tai yra mūsų suverenus sprendimas jį nutraukti. Bet, turint mintyje, kad dabar praktiškai nieko nevyksta, lieka tik prekės ir keleiviai, tai tiesiog reikėtų griežtesnės kontrolės“ – sakė R. Lopata.

Pasak politiko, ir Seimo NSGK ne kartą kalbėta apie tarkime trąšų tranzitą, per kurį eina ir milžiniški skaičiai cigarečių kontrabandos.

„Iki šiol niekaip rentgeno nesugebama įsigyti. Dabar yra postūmis, ir, kiek supratau iš vidaus reikalų ministrės, yra apsisprendimas, pasiskaičiavimas, kokių reikia techninių priemonių, kad keleivių ir prekių tranzitas iš Rusijos per Lietuvos teritoriją į Karaliaučių būtų griežčiau tikrinamas“, – aiškino R. Lopata.

Kalbant apie keleivius, pasak politiko, kol kas yra ramu.

„Paskutinį kartą , kiek aš pamenu, iš traukinio keturi žmonės išlipo. Bet prekių ir apskritai stebėjimas turi būti – video kameros, malūnsparniai, dronai. Panašu, kad kruopštumas nebuvo užtikrintas iki galo“, – teigė R. Lopata.

Pasak jo, Karaliaučius visą laiką buvo rizikos veiksnys. Ypač po to, kai ten buvo pradėta telkti technika ir papildomi kariniai daliniai. „

Bet turint mintyje tai, kad daugiausiai patyrę yra permesti į Ukrainą, tai ji yra minimali. Juo labiau turint omenyje, kad Putino jachta, kurią patraukė nuo Hamburgo, yra prišvartuota Kaliningrade. Kol ji yra, tol ramu“, – sakė R. Lopata.