Prašė bylą grąžinti prokurorui „velniop“

Aktyvus Šeimos gynimo maršo organizatorius, prie Seimo vykusio ir riaušėmis pasibaigusio mitingo dalyvis A. Kandrotas – Celofanas vėl tikina tapęs auka.

Už finansinius nusikaltimus jau nuteistas bei įkalintas nemažo atgarsio virtualioje erdvėje sulaukusių vaizdo siužetų kūrėjas piktinasi, esą prokuratūra siekia antrą kartą jį teisti už nusikaltimą, dėl kurio jis jau pripažintas kaltu.

A. Kandrotui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį, kur numatoma atsakomybė už neteisėtai veiklai nuslėpti naudojamos įmonės įsteigimą ar vadovavimą.

„Įstatymai draudžia žmones du kartus teisti už tą patį. Pirmą kartą nuteisė už sukčiavimą, o dabar – už neteisėtą įmonės panaudojimą. Galite jam (prokurorui – red.) velniop grąžinti tą bylą, nes tai absurdas ir gėda“, – piktinosi iš pataisos namų į Kauno apylinkės teismą sargybos atvežtas A. Kandrotas.

Antanas Kandrotas
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Tačiau šis Celofano prašymas liko neišgirstas, o byla taip ir nepradėta nagrinėti. Paaiškėjo, jog teisėja Rasa Paulauskaitė prezidento dekretu nuo balandžio 26 dienos paskiriama dirbti Vilniaus apylinkės teisme. Pradėjus bylos nagrinėjimą reikštų, jog pasikeitus teisėjui viską reikėtų kartoti iš pradžių, tad tikslingiausia – palaukti, kol bus paskirtas kitas teisėjas.

Su nuomone, jog nėra tikslinga pradėti eilinės A. Kandrotui iškeltos bylos nagrinėjimą sutiko tiek valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras, tiek jo gynėjas, neprieštaravo ir pats Celofanas, kuris figūruoja ne tik mažiausiai dvejose bylose dėl finansinių nusikaltimų, net ir prie Seimo vykusių riaušių baudžiamojoje byloje.

Apeliacinis teismas pasiuntė už grotų

Kaunietis Paulius Boreika ir Kauno rajono gyventojas Antanas Kandrotas 2021 vasarį Kauno apygardos teismo buvo pripažinti kaltais dėl 2017 metais vykdytų finansinių nusikaltimų.

A. Kandrotui skirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimas nurodant, kad už grotų teks praleisti tik 10 mėnesių, o likusios bausmės dalies vykdymas – atidedamas.

P. Boreikai teismas atseikėjo 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą, nurodant, kad už grotų jis turėtų praleisti 1 metus ir 3 mėnesius.

Abu nuteistieji su šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau malonės nesulaukė.

„Bausmės atidėjimui nepakanka argumentų, duomenų. Pirma, pats A. Kandrotas jau buvo teistas, be kita ko ir dėl panašių nusikaltimų. Antra, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis padarė naują nusikalstamą veiką. Tai vis tiek leidžia atidėti bausmės vykdymą, bet reikia gerų argumentų, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokių argumentų teisėjų kolegija nematė“, – pasisakė teismas.

A. Kandrotas pripažintas kaltu padėjus P. Boreikai padėjus pasisavinti įmonės lėšas, jam skirta 1 metų ir 9 mėnesių reali laivės atėmimo bausmė, jis šiuo metu kali Marijampolės pataisos namuose. Abu jie pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų, taip nuslėpdami 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Antanas Kandrotas
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

P. Boreikai, bausmė buvo kaip tik sušvelninta. Jam skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau realiai teks už grotų praleisti pusmetį, kitą bausmės dalis atidėta metams. Be to, P. Boreika išteisintas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, kadangi, teismo vertinimu, jo įmonės veikė fiktyviai ir jokio pelno išvis nesukūrė, todėl nuteisti jį dėl nesumokėto PVM būtų neteisinga.

„Yra įrodyta, kad P. Boreika buvo vykdytojas, o A. Kandrotas – padėjėjas. Taip pat įrodyta ir dėl lėšų pasisavinimo, buvo išgryninti į sąskaitą gauti pinigai ir tie pinigai buvo pasisavinti. A. Kandrotas, teikdamas dalį fiktyvių dokumentų, kurie neva turėjo pagrįsti pinigų išgryninimą, dalį sumos buvo padėjęs išgryninti. Dėl šio nustatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra keičiamas“, - sakė teisėjas.

Bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui

Pagrindinis vaidmuo Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) pareigūnų narpliotoje byloje teko bendrovės „Maerus” direktoriui, Kaune gyvenančiam P. Boreikai.

Tyrimo metu nustatyta, kad būtent jis įsigijo bendrovę „Maerus” ir buvo jos faktiniu vadovu, nors šios įmonės direktore buvo paskirta tuometė P. Boreikos draugė bei sugyventinė Giedrė R.

Į šios įmonės sąskaitas keliavo pinigai iš naktinį klubą valdančios bendrovės „Anos kiemas” bei kitos bendrovės – „Club & Lounge 2".

Šiuos pinigus, kurių buvo ne mažiau 93 tūkst. 533 eurų P. Boreika išgrynino bankomatuose, o vėliau perdavė A. Kandrotui. Bylos duomenimis, šis, kontroliavęs ne vieną įmonę, priėmė grynuosius pinigus bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus apie paslaugas, kurios niekada taip ir nebuvo suteiktos.

„Baumila“, „Bems LT“ ir „Šiltmeta“

Pats P. Boreika tyrėjams pripažino, kad daugiausia dirbo su bendrovėmis „Anos kiemas“ ir "Club & Lounge 2”: atliko tiekėjų kontrolę, sąskaitų faktūrų priėmimą, ruošė darbo sutartis, instruktuodavo darbuotojus darbo saugos klausimais, inventorizuodavo kavines Kaune ir Vilniuje, analizuodavo pajamas ir t.t.

Už šį darbą pinigai, P. Boreikos teigimu, buvo mokami jos sugyventinės vadovaujamai bendrovei „Maerus”.

Antanas Kandrotas
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„2017 m. pradžioje susipažinau su Antanu Kandrotu. Kas supažindino – neprisimenu. Jis atstovavo įmones UAB „Baumila“, UAB „Bems LT“, UAB „Šiltmeta“. Su juo buvo aptarta, kad jis suteiks įvairias paslaugas šių įmonių vardais”, – byloje užfiksuoti P. Boreikos parodymai.

Šių paslaugų teikimas, tyrimo duomenimis, buvo labai specifinis. Iš “Maerus” sąskaitų buvo paimamos nemažos grynųjų pinigų sumos ir perduodamos A. Kandrotui.

Nustatyta, kad 2017 metų kovą P. Boreikai bendrovės “Baumila” vardu A. Kandrotas pateikė sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą 6 tūkst. 50 eurų sumai.

Mokėjo solidžias sumas grynaisiais, nors jokios naudos teigia negavęs

„Pagal šią sąskaitą faktūrą UAB „Maerus“ turėjo gauti paslaugą: konsultacines paslaugas Europos paramos klausimais. Šie pinigai buvo sumokėti tiesiogiai Antanui Kondratui. Tačiau nei UAB „Maerus“, nei jis pats šios paslaugos negavo, kadangi Antanas Kandrotas vis žadėjo vėliau ir vėliau”, – FNTT tyrėjams pasakojo P. Boreika.

Tų pačių metų birželį sumokėta daug didesnė suma 14 tūkst. 520 eurų. Pinigai P. Boreikos teigimu buvo perduoti asmeniškai A. Kandrotui už tai, kad jo atstovaujama bendrovė „Baumila“ išnuomotų koncertinę aparatūrą.

„Šią koncertinę įrangą norėjau naudoti Vasario 16-osios gatvėje Kaune, per renginį „Gatvės muzikos diena“, kuris turėjo vykti birželio mėn.. Sąskaitą ir kasos pajamų orderį jau pasirašytą man pateikė A. Kandrotas su UAB „Baumila“ direktoriaus Povilo Giedriaus parašais. Šią pinigų sumą 14 520 eurų, aš paėmiau iš įmonės sąskaitos, išgryninat per bankomatus turėta UAB „Maerus“ kortele ir apmokėjau A. Kandrotui“, – pasakojo P. Boreika.

Byloje taip pat fiksuotas dar vienas pinigų perdavimo epizodas. 12 tūkst. 100 eurų sumokėta A. Kandrotui, kuris atstovavo bendrovę „Bems LT“.

„Pagal išrašytą sąskaitą turėjo būti taip pat suteiktos konsultacinės paslaugos rengiant projektą Europinėms lėšoms gauti“, – pasakojo P. Boreika ir pridūrė, jog pinigus iš bendrovės „Maerus“ sąskaitos išgrynino ir A. Kandrotui perdavė pasinaudojęs banko kortele.

Foto: FNTT

Dar 26 tūkst. 620 eurų buvo sumokėta grynaisiais A. Kandrotui, esą šis, veikdamas kitos bendrovės “Šiltmeta” vardu žadėjo parengti projektą “Inovacijos LT”. Vėliau tyrėjams P. Boreika tikino, jokių paslaugų taip ir negavęs, A. Kandrotą kaltino jį apgavus.

Tyrimo metu taip pat užfiksuota, jog 12 tūkst.523 eurai iš “Maerus” sąskaitų buvo pervesti bendrovei “Nemira”, tačiau jos direktorius pinigų negavo, juos panaudojo pats P. Boreika.

21 tūkst. 719 eurų mokėta bendrovei “Katela”, kurios direktoriaus patarėju dirbo pats P. Boreika. Jis nurodė, kad šįkart jokios apgaulės nebuvo – kaip UAB „Maerus“ direktoriaus pavaduotojas jis gavo konsultacijas dėl nekilnojamojo turto paieškos ir vystymo Anglijoje.

Kas konkrečiai suteikė šias paslaugas iš UAB „Katela“ darbuotojų suteikė, P. Boreika teigė neprisimenantis.

Teigė su P. Boreika neturėjęs jokių verslo reikalų

Ikiteisminiame tyrime apklaustas A. Kandrotas savo kaltę kategoriškai neigė. Jis tikino nepažįstantis P. Boreikos ir neturėjęs juo kokių nors verslo reikalų.

Prieš tai A. Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau buvo tris kartus teismo pripažintas kaltu. 2010 Kauno apylinkės teismas už aplaidų apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą, panašu, kad baudos jis nemokėjo, todėl jinai buvo pakeista 10 parų arešto.

2012 metais už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą veikiant bendrininkų grupėje A. Kandrotui skirta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nurodoma, kad ji pilnai atlikta.

2017 metais už pasikėsinimą sukčiauti A. Kandrotui skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Nuosprendis buvo skundžiamas, o įteisėjo 2018 metais.

Naujoje byloje, kurią 2021 metais baigė nagrinėti Kauno apygardos teismas A. Kandrotui pareikšti kaltinimai padėjus A. Boreikai apgaulingai tvarkyti apskaitą, taip pat jam padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą, UAB „Maerus“ priklausantį turtą – pinigines lėšas.

„A. Kandrotas pateikdamas P. Boreikai faktiniam UAB „Maerus“ vadovui UAB „Bems LT“, UAB „Baumila“, UAB „Šiltmeta“ fiktyvius dokumentus, tyčia padėjo apgaulingai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31”, – teigiama kaltinamajame akte.

Apklausiamas tyrėjų A. Kandrotas minėjo pirkęs šiame tyrime figūruojančias bendroves, tačiau tikino, kad jos nevykdė jokios veiklos, taip pat negalėjo teikti paslaugų, už kurias P. Boreika tikino mokėjęs pinigus.

Kodėl praradus pinigus nesikreipta į teismą ?

A. Kandroto poziciją ikiteisminio tyrimo metu bene geriausiai atspindi užfiksuota akistata su P. Boreika.

„Jeigu aš neva padariau UAB „Maerus“ žalą neatlikęs neva suteikiamų paslaugų, kodėl P. Boreika nesikreipė į policiją ar teismą civiline tvarka? Kodėl jis gaudamas iš mano neva įmonių sąskaitas per visą laiką laikotarpį, jis manęs neklausė kodėl neatlieku paslaugų už jau išrašytas sąskaitas faktūras ir neva gautus pinigus, o toliau neva mokėjo pinigus už nesuteikimas paslaugas? P. Boreikos parodymai jo atžvilgiu yra absurdiški, neparemti jokia logika”, – ikiteisminio tyrimo metu piktinosi A. Kandrotas.

Bylos dokumentuose užfiksuota, kad akistatos tarp A. Kandroto ir P. Boreikos metu šio paklausta, kodėl jis mokėjo nemažas pinigų sumas grynaisiais, nors jokių paslaugų nė karto taip ir negavo, kodėl dėl tokio „verslo partnerių” elgesio nesikreipė į teismą.

„Paulius Boreika į klausimą, kodėl nesikreipė į teismą dėl civilinio ieškinio jeigu negavo paslaugų iš nurodytų įmonių dėl žalos priteisimo atsakė, kad nesikreipė dėl to, kad tikėjosi vis tiek sulaukti šių paslaugų, be to pradėti teisminį procesą reikalinga didelė pinigų suma. Todėl ir nesikreipė į teismą”, – užfiksuota tyrimo medžiagoje.

Bendrovėms vadovavo kalėjime sutiktas draugas

Byloje yra ir gana iškalbinga detalė. Tyrime minimoms A. Kandroto įsigytoms įmonėms „Katela“, „Šiltmeta“ ir „Baumila“ formaliai vadovavęs Povilas Giedrys pripažino, kad į šią veiklą jį įtraukė A. Kandrotas, su kuriuo 2012 metais susipažino pataisos namuose. Po penkerių metų A. Kandrotas pasiūlė tapti trijų minėtų įmonių direktoriumi, tačiau jokia veikla vykdoma nebuvo.

Foto: TEISMAI.LT

Apklaustas specialiuoju liudininku P. Giedrys patvirtino, kad pinigų priėmimo kvitas bendrovės „Baumila“ vardu yra fiktyvus, šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo ranka rašytas parašas, „jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais ir jokios koncertinės garso, apšvietimo lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų UAB „Maerus“ nepardavė, pinigų pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus niekada nėra gavęs. Jis UAB „Maerus“ vadovų Giedrės R. ir Pauliaus Boreikos nepažįsta su jais reikalų jokių neturėjo”.

Siekė dirbtinai sumažinti pelną ir išvengti mokesčių

Ko siekta naudojantis painia finansine schema mokėti grynuosius pinigus bendrovėms už paslaugas, kurios taip ir nebuvo suteiktos? Panašu, kad čia esama ne tik siekio verslui gauti grynųjų pinigų, bet ir kitų tikslų. Anot FNTT tyrėjų, dirbtinai sumažinus pajamas siekta sumokėti mažiau mokesčių valstybei.

„Išanalizavus UAB „Maerus“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus prekių ir paslaugų įsigijimų ir paslaugų pardavimų sandorius nustatyta, kad didžiąja apimtimi bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityta veikla pasireiškė įformintu paslaugų įsigijimu iš UAB „Baumila“, UAB „Bems LT“ UAB „Katela“, UAB „Nemira“, UAB Šiltmeta“ (apskaitytas paslaugų įsigijimas už 98131 Eur (81100 Eur + 17031 Eur PVM) ir įformintu paslaugų pardavimu UAB „Anos kiemas“, UAB „Club & Lounge 2“ bei vienkartiniais pardavimo sandoriais UAB „Nemira“, VšĮ „Nacionalinis ekstremalaus sporto klubas“, Asociacijai VU KHFV Alumni (apskaitytas paslaugų pardavimas už 157206,81 Eur (129922,98 Eur + 27283,83 Eur PVM))“, – nustatė FNTT tyrėjai.

Įdomu tai, kad „Nacionalinio ekstremalaus sporto klubo“, tiek ir asociacijai „Vilniaus universiteto KHFV Alumni“ vadovu bylos nagrinėjimo teisme metu buvo įvardinamas tas pats P. Boreika.

„Apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis išlaidomis bei išskirtu pirkimo PVM, siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iš vis išvengiant mokestinių prievolių, tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sąlygas ir galimybes UAB „Anos kiemas“ pasinaudoti 10261,61 Eur PVM atskaita ir 48864,79 Eur sąnaudomis, UAB „Club & Lounge 2“ pasinaudoti 14863,42 Eur PVM atskaita ir 70778,19 Eur sąnaudomis, UAB „Nemira“ pasinaudoti 1260 Eur PVM atskaita ir 6000 Eur sąnaudomis, VšĮ „Nacionalinis ekstremalaus sporto klubas“ pasinaudoti 882 Eur PVM atskaita ir 4200 Eur sąnaudomis sumažinant arba iš vis išvengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio“, – teigiama bylos medžiagoje.