„Nežinau, ar jaunoji karta atsimena, Vilniuje buvo toks Raudonosios armijos rajonas, mes, vilniečiai, jį vadindavome „krasnucha“, dabar – Savanorių prospektas, ten aplinkui buvo gyvenamieji rajonai, daugiau rusakalbių, ir visi žinodavome, kad pavojinga vakare ten vienam pasirodyti. Išėjęs iš pokalbio sakiau, kad man V. Putinas priminė vaikiną iš „krasnuchos“. Toks užaugęs Peterburgo, Kaliningrado gatvėse“, – laidoje „Delfi interviu“ pasakojo A. Kubilius.

Politikas prisiminė per susitikimą su V. Putinu patyręs nedidelę provokaciją, kaip jaunimas dabar vadina „trolinimą“.

„Jis man staiga pareiškia, kad jau jie susitarė su lenkais, iš lenkų perpirks „Mažeikių naftos“ perdirbo gamyklą, ar Lietuvos Vyriausybė pritars? Aš šiek tiek pasimečiau. Buvo netikėta. Jam užteko pajausti, kad aš nežinau, ką pasakyti, ir prasidėjo psichologinis puolimas, spaudimas“, – sakė A. Kubilius.

Jis ir dabar V. Putine mato agresyvumą.

„Kai tik Vakarai parodo kažkokį silpnumą, arba vis bando dialogu su juo pasikalbėti, gal galvoja, kad galima jį paversti taikesniu, tai yra priešingai. Jeigu jis tik pamato silpnumą, jeigu tik pamato, kad Vakarai nesugeba parodyti jėgos, jis eina į priekį“, – teigė A. Kubilius.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Andrius Kubilius

Embargo naftai svarba

Europarlamentaras su dar 34 kolegų iš 11 šalių delegacija lankėsi Ukrainoje. Pabuvojo ir Bučoje.

„Vaizdas žiaurus, tragiškas. Mes jau nematėme gatvėse gulinčių žuvusių žmonių, bet matėme tik ką atkastus broliškus kapus, kur palaidota vienoje vietoje beveik 400 žmonių. Juos dabar ekshumuoja, atpažįsta. Aš mačiau, kokį poveikį tai padarė senosios Europos parlamentarams. (...) Manome, jog su tais įspūdžiais grįžę žmonės gali padėti įtikinti savo valstybių vadovus (mes planuojame bendrą mūsų kelionę į Berlyną), kad ir ginklų tiekimas ukrainiečiams, ir sankcijos Rusijai, turi būti maksimalios“, – sakė A. Kubilius.

Europarlamentaras teigė iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pranešimo matęs, kad Europos Komisija yra pasiūliusi embargo naftai.

„Tas yra svarbu. Praeitą savaitę Europos Parlamentas priėmė reikšmingą sprendimą savo rezoliucijoje, įvardindamas, kad turi būti embargo naftai, dujoms ir angliai. Iš 800 mln. eurų, kuriuos dabar ES kas dieną moka už energetikos resursus V. Putinui į kišenę, 70 proc. yra už naftą“, – pažymėjo A. Kubilius.

Bandys perkalbėti vokiečius

Europarlamentaro vertinimu, didžioji problema yra Vokietija.

„Todėl, kad, kai tik pasklinda kalbos apie tai, kad bus stabdomas naftos pirkimas, V. Putinas iškart paskelbia, kad tada jis nutrauks ir dujų tiekimą. Vokietija yra labai stipriai priklausoma nuo dujų, iš karto išsigąsta, ir stabdo naftos embargo“, – aiškino A. Kubilius.

Jis pasikartojo, kad su delegacija planuoja vykti į Berlyną, ir bandyti įtikinti, kad „negalima toliau būti tokioje moraliai visiškai nepriimtinoje būsenoje“.

„Per mėnesį karo ES šalys už energetinius resursus V. Putinui sumokėjo virš 23 mlrd. eurų. Manau, kad vaizdai Bučoje ir atsiveriantys kiti vaizdai turi priversti visus – ir Vakarus suprasti, kad tai yra ir mūsų karas, ir tai yra karas su nauju fašistiniu režimu Kremliuje“, – teigė A. Kubilius.

Jo vertinimu, jei Ukrainai ir Vakarams per šį karą nepavyks pasieti triuškinančių pergalių tiek karo, tiek ekonominiame fronte, tai po metų V. Putinas atsigavęs vėl eis ar į Ukrainą, ar į kitas teritorijas, siekdamas savo labai aiškių agresyvių tikslų.

Perklaustas, kokias kitas teritorijas turi mintyje, politikas atsakė, kad tai „gali būti bet kas“.

Kritiškai vertina bandymus kalbėtis

Europarlamentaras kritiškai įvertino tiek Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio, tiek Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pokalbius su V. Putinu.

„Čia yra visiškai nepagrįsti bandymai kalbėtis. Jie dar labiau neramina, nes sudaro vaizdą, kad yra norima grįžti atgal prie to, kas vadinama „business as usual“ (įprasto reikalų tvarkymo) su V. Putinu“, – sakė A. Kubilius.

Jo manymu, tas būtų didžiulė klaida.

„Jeigu pripažįstame, kad tai yra mūsų karas, ir, kad tai yra fašistinis režimas, kuris žudo žmones Bučoje, tokiu atveju turime suprasti, kad dialogas (…) yra visiškai klaidinga priemonė, bandant galų gale išspręsti Europos kontinente esminę saugumo problemą. O esminė saugumo problema yra autoritarinė Rusija. Vienintelis sprendimas yra demokratinė Rusija, ir į tai reikia orientuoti savo politiką. Reikia nustoti svajoti, kad dialogas su Putinu gali paversti Rusiją demokratine. Antras dalykas, reikia dirbti su opozicija“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, politikas pažymėjo, kad jame gandai apie Rusijos totalinį pranašumą, apie tai, kad Rusija per dvi dienas okupuos Kijevą, subliuško.

„Tai, kad prie Kijevo Rusijos kariuomenė patyrė visišką pralaimėjimą, yra visiškai aišku. Nors ukrainiečiams trūko ginklų, gerai, kad Vakarai spėjo, ir čia Lietuva parodė pavyzdį, gynybinius, prieštankinius ginklus tiekti.

Bet Ukrainos kariuomenės organizuotumas ir moralinė, politinė valia gintis yra neprilygstama. Taip tęsiant, jeigu Vakarai, ką lyg ir pradeda daryti, tiektų ir sunkiosios ginkluotės, tai kol kas nematau priežasčių galvoti apie tai, kad Rusijos kariuomenė staiga gali tapti kitokia, ir gali pasiekti didelių pergalių. Tikrai gali būti sunkūs mūšiai prie Donecko, bet čia labai priklausys ne tik nuo Ukrainos, bet ir nuo Vakarų“, – sakė A. Kubilius.

Plačiau apie ES santykius su Rusija – reportaže:


Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)