Kaip rodo šios partijos reitingų dinamika, pagal „Spinter tyrimus“, „Laisvės partija“ populiarumo piką buvo pasiekusi 2020 metų gruodį, kai jos reitingas siekė 8,4 procento, ir paskui su nedideliais ir nereikšmingais pasvyravimais paklaidos ribose vis mažėjo iki 3,4 proc. – šių metų kovą. Reikia turėti mintyje, kad apklausos paklaida yra 3,1 procento.
„Aš manau, kad šitas jų populiarumo kritimas sietinas su įvykiais mūsų regione, turiu mintyje, Ukrainoje. Visas visuomenės, politikų, administracijos dėmesys dabar yra nukreiptas į šitą karą: kaip amortizuoti pasekmes? Kaip padėti Ukrainai? Kaip diplomatiniu keliu veikti pasaulyje?
Tada šitos politinės partijos bandymai vėl ir vėl inicijuoti tuos pačius klausimus, dėl kurių taip ir nesugebėjo parengti visuomenės, išdiskutuoti, tai tie klausimai tampa trečiaeiliais, lyginant su karu ir karo problemomis“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Politologas neneigė, kad tie klausimai yra svarbūs, tačiau, pasak jo, vertinant šių dienų aktualijomis, jie nėra pirmaeiliai.
„Dabar bandyti su jais dirbti reiškia, kad, visų pirma, tų klausimų svarstymas Seime būtų labai rizikingas ir pralaimimas, ir viešosios nuomonės lygmenyje, dirbantys trečiame plane, tampa nematomi ir nereikalingi visuomenėje.
Todėl aš manau, kad Laisvės partija, jeigu ji ir toliau koncentruosis tik ties keliais klausimais, susietais su tomis aktualijomis, kurios svarbios ir reikalingos spręsti taikos ir ramybės sąlygomis, jeigu jie taip ir toliau elgsis šiandien, tai jie pralaimės viską“, – sakė L. Bielinis.
Pasak politologo, jiems reikia pademonstruoti, kaip jie aktyviai veikia šio karo kontekste.
„Vienaip ar kitaip save pademonstruojantys, nepriklausomai nuo požiūrio į juos, iš karto tampa matomais, o tai reiškia ryškesni, o tai reiškia, kad ir jų partijos reitingai didės“, – teigė L. Bielinis.
Dviejų klausimų partija?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas nors ir antrina minčiai, kad „Laisvės partija“, kaip ir buvo, taip ir liko nišinė partija, vis dėl nesutiktų dėl to, kad tai yra tik dviejų klausimų partija, kaip ją kartais pašiepia oponentai, ir taip niūriai nepiešia jos ateities.
„Nėra taip, kad jų programoje būtų įrašyti tik tie du klausimai. Jie turi pozicijas, viešąsias politikas daugeliu klausimu. Pavyzdžiui, yra jų labai aiški orientacija į aukštąjį mokslą, finansavimo mokslui didinimą, gyvūnų apsaugą“, – sakė M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas svarstė, kad ir patys „laisviečiai“ turbūt niekada nesitikėjo, kad jie bus partija, kuri, tarkime, renka 20 proc. balsų.
„Tai yra tiesiog klausimas, ar toliau jie savo nišą išlaikys. Kol nėra konkurentų į tų labai aiškiai socialiai progresyvių, jaunų žmonių, gyvenančių daugiausiai didmiestyje, balsus, tol, manau, kad jie gali laikyti galvą virš vandens“, – svarstė M. Jastramskis.
Jis nebuvo taip labai linkęs šioje vietoje sureikšminti reitingų, ir pateikė pavyzdį: „2008 metais abiejų liberalų partijų reitingai buvo po pora ar tai tris procentus. Tai nelabai ką rodo“.
„Tokioms mažoms partijos vienas procentas į vieną ar į kitą pusę gali padaryti esminę įtaką prieš Seimo rinkimus. Kol konkurentų šitoje nišoje nėra, aš manau, kad jie turi potencialą peržengti penkių procentų barjerą, ir turėti panašią septynių-aštuonių žmonių frakciją Seime“, – sakė M. Jastramskis.
Laisvės partijos rinkėjo portretas
Pasak politikos mokslininko, Laisvės partijos rinkėjas labai aiškiai išsiskiria keliais bruožais.
„Visų pirma, tai yra žmonės, kurie yra jauni. Praėjusiuose rinkimuose Laisvės partijos rinkėjo amžiaus vidurkis buvo 36 metai, kai kitos partijos jau buvo kažkur 48 metai“, – sakė M. Jastramskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad, pagal tyrimus, jaunesni negu 40 metų žmonės apskritai išsiskiria.
„Ten yra lūžiai tarkime dėl tos pačios lyties santuokų – labai kyla į viršų pritarimas“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Pašnekovas pastebėjo, kad šie rinkėjai nelabai turi, kur pereiti.
„Socialdemokratai, nežiūrint to, kad jie bando laikytis vakarietiškos socialdemokratų naujosios kairės pozicijos, bet jų elektoratas, ypač mažesniuose miestuose, ir partijos nariai, ištikimi simpatikai, nėra progresyvūs. Socialdemokratai nebuvo, ir manau, kad dar artimiausiu metu nebus konkurentai Laisvės partijai.
Laisvės partija šiuo metu šiek tiek konkuruoja su Ingrida Šimonyte, kiek ji gali pritraukti rinkėjus į konservatorių sąrašą, ir su savimi rinkiminiu neaktyvumu“, – aiškino M. Jastramskis.
Savivaldos rinkimų svarba
Šiuo aspektu politologai kalba vieningai – savivaldos rinkimai partijai, kuri nori būti aktyvi politinėje arenoje, yra svarbūs.
„Labai svarbūs, todėl, kad savivaldoje partija įgija atramą konkrečiose vietose, galų gale, gali priauginti savo narių skaičių. Kita vertus, buvimas savivaldoje tampa savotišku administraciniu resursu, nes tie, kurie užima savivaldoje dominuojančią poziciją, gali labai daug ką padaryti ir kituose, pavyzdžiui, Seimo, Europos Parlamento rinkimuose. Kova dėl savivaldos nėra tik kova dėl vietinių resursų, bet kova dėl tokių strateginių resursų kaip Seimo rinkimai ir valstybės valdymas“, – dėstė L. Bielinis.
Jo kolega iš VU TSPMI pridūrė, kad, kaip rodo rinkimų istorija, reta partija yra tokia, kuri egzistuotų tik nacionaliniu vaidmeniu, o savivaldoje, bent jau kažkuriose savivaldybėse, nevaidintų jokio vaidmens.
„Nors savivaldos rinkimai, ypač po 2011 metų ir po nepartinių komitetų dalyvavimo ir sėkmės, labai stipriai regionalizavosi, (…) vis tiek rodo tam tikrus signalus. Pavyzdžiui, su „valstiečiais“ savivaldos rinkimuose buvo labai aišku, kad buvo jų trajektorija žemyn.
Matėsi, kad, jeigu savivaldos rinkimuose atrodai prasčiau, tai sunku tikėtis perrinkimo. Vėliau net ir pandemijos pirma banga, ir susitelkimas ties valdžia nepadėjo“, – pateikė pavyzdį M. Jastramskis.
Kartu politologas atkreipė dėmesį, kad rinkimuose kaip neigiamas veiksnys suveikia buvimas valdžioje.
„Net savivaldoje gali būti balsavimas prieš valdančiuosius. Tai galioja ne tik Laisvės partijai, bet ir jai“, – sakė M. Jastramskis.
Koncentruosis į didžiuosius miestus
VDU profesorius numano, kad Laisvės partija per savivaldos rinkimus koncentruosis į didžiuosius miestus, kur jie savo rinkėją matė ir per Seimo rinkimus. L. Bielinis neatmetė, kad jiems gali pavykti išlaikyti Vilnių.
„Tam tikra teorinė tikimybė yra, bet tam reikalingas azartas, koks buvo rinkimuose į Seimą, ir pozicijos aiškumas, įdomumas ir, pirmiausia, aktualumas visuomenėje. Jeigu jie koncentruosis ties tais pačiais klausimais, susietais su partneryste ir pan., visuomenė supras tai tokiu būdu: „taip, tai aktualu, bet ne šiandien“. O tai reiškia, kad „už juos balsuosime, kai bus ramiau“. Reikia gerai sustrateguoti tą dalyką, kad būtų galima pasieti kažkokį rezultatą“, – sakė L. Bielinis.
VU TSPMI docento manymu, jų pačių ambicijos yra kuo daugiau Tarybų peržengti 4 proc. barjerą.
„Tai bus ganėtinai sudėtinga padaryti, ypač daugumoje kaimiškų savivaldybių kaip, pavyzdžiui, Kelmėje arba Pakruojyje. Jie tikriausiai, visų pirma, nori turėti frakcijas trijuose didžiuosiuose miestuose“, – svarstė M. Jastramskis.
Intriga Vilniuje
Didžioji intriga, ką jie kels į merus Vilniuje, jeigu apskritai bus tiesioginių merų rinkimų galimybė.
„Visokių buvo versijų. Pavyzdžiui, Vytautas Mitalas. Tai yra žmogus, turėjęs patirties ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje, ir Parlamento narys. Buvo versijų dėl (feisbuke aktyvaus Vilniaus miesto mero patarėjo) Karolio Žukausko. Bet aš nemanyčiau, kad rimta, ir pats žmogus nelabai norėtų, ir nemanau, kad labai gerai sektųsi. Būna, kad kažkokių nepartinių žmonių pasikviečia po partijos vėliava“, – svarstė M. Jastramskis.
Remigijus Šimašius yra pareiškęs, kad trauksis iš politikos. Vis dėlto, jeigu jis persigalvotų, pašnekovų nuomone, tai būtų rimtas konkurentas kitiems.
„Aš nežinau, ar bet kuris kitas iš galimų Laisvės partijos kandidatų pasirodytų geriau negu R. Šimašius, nepaisant jo kritusių reitingų ir pasitikėjimo. Manau, kad R. Šimašius vis tiek duotų gerą kovą“, – sakė M. Jastramskis.
VDU profesorius sako, kad, jeigu jis persigalvos, tai neturi būti spontaniškas veiksmas.
„Persigalvojimo strategija irgi gali būti, bet ją reikia paruošti, su tuo reikia dirbti, ir tam reikalingi papildomi resursai – intelektualiniai, organizaciniai. Aš nematau kol kas šitokių veiksmų. Kol kas galime prognozuoti, kad R. Šimašius dar nesiruošia“, – sakė L. Bielinis.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks 2023 metų pavasarį.
