Kalbėdamas su regiono partneriais šalies vadovas teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumo situacijai ir architektūrai regione.

Prezidentas akcentavo, kad būtina peržiūrėti esamus NATO gynybos planus, atsižvelgiant į išaugusią Rusijos grėsmę, toliau didinti sąjungininkų pajėgas regione ir užtikrinti, kad būtų pereita nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos.

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos užsienio reikalų ministrė aptarė paramos Ukrainai klausimus. Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia parama Ukrainai yra karinė. Ją, pasak prezidento, reikia teikti nedelsiant, nes laikas yra lemiamas veiksnys.

Prezidentas pabrėžė, kad būtent Baltijos šalys ir Lenkija geriausiai supranta, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje ir turi imtis lyderystės telkiant paramą Ukrainai.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovai taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės klausimus. G. Nausėda teigė, kad Europos šalys turi unikalią galimybę atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir privalo nedelsdamos pradėti energetinę transformaciją.

„Nedovanotina ir toliau pirkti rusišką naftą ir dujas, kai žinome, jog iš šių pinigų Kremlius finansuoja žudynes Ukrainoje. Tai nėra ekonomikos išsaugojimo klausimas, tai yra gyvybių išsaugojimo klausimas. Diversifikuodami energijos tiekimo šaltinius nustosime būti Kremliaus režimo energetiniais įkaitais, turėsime saugesnę ir patikimesnę energetikos sistemą, taip pat padėsime Ukrainai stabdyti agresorių", - G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos užsienio reikalų ministrė sutarė ir toliau aktyviai pasisakyti už spartesnę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir raginti jos institucijas greitinti biurokratines procedūras dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją