„Be įrodymų nė viena valstybė, vakarietiška organizacija, veikianti pagal tarptautinės teisės normas, tikrai nesiims jokių veiksmų. Mes gal ir norėtume paskubinti įvykius, bet, deja, turime sulaukti oficialių įrodymų. Tik tada galime tikėtis atsakomųjų veiksmų“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė politologė.
Visgi, jos teigimu, netgi surinkus įrodymų, kad taip tikrai įvyko, Vakarų veiksmai gali nebūti labai greiti.
„Pirmiausia turi daug teisinių procedūrų užsisukti. Tam, kad būtų įvestos kokios nors karinės pajėgos, reikėtų pakankamo šalių sutarimo ir suderinimo, procesai užtruktų“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasak jos, jei informacija pasitvirtintų, jau neveiktų jokie Rusijos pasiteisinimai.
„Tai yra užimtas miestas ir tuos faktus surinkti tampa sudėtingiau nei įprastu atveju, kokie yra buvę pasaulyje. Kokie bebūtų Rusijos argumentai, jeigu atitinkamos tarptautinės organizacijos, kurios tuo užsiima, surinktų reikiamus įrodymus, jokie Rusijos argumentai nesuveiktų“, – teigė politologė.
Jos vertinimu, Vakarų valstybės jau ir dabar turėtų griežčiau reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrianoje.
„Šiandien akivaizdžiai matome ir nebėra abejonių, kad vykdomi karo nusikaltimai. Tai jau yra baudžiama tarptautiniu mastu. Man atrodo, kad šiuo atveju daugeliui valstybių vadovų ir organizacijų jau yra atrištos rankos veikti. Tas veikimas turėtų būti dviejų dalių. Pirmiausia pagaliau kažkas turi inicijuoti tarptautinį karinį tribunolą. Šiandien jau turime akivaizdžius atsakymus, kad tai nėra vien tik Putino ambicijos ir jų sukeltas karas. Šiandien turime pilną vykdytų karo nusikaltimų vaizdą ir dėl to rankos turėtų atsirišti ir paskubinti tą veikimą.
Be teisinių visų priemonių, man atrodo, kad Vakarų lyderiai ir tarptautinių organizacijų vadovai delsė dėl vadinamųjų taikdariškų misijų įvedimo. Man atrodo, kad karinių nusikaltimų kontekste vėlgi jiems rankos svarstyti apie tai, paspartinti šitus procesus, jau yra atrištos“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot jos, iniciatyvos visų pirma turėtų imtis didžiosios valstybės.
„Negalime pamiršti, kad vis tiek turės įsikišti visa tarptautinė bendruomenė, jeigu bus surinkti įrodymai, kad tikrai cheminis ginklas buvo panaudotas. Šiuo atveju mes puikiai suprantame, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva, Latvija ar Estija nėra labai įtakingas balsas. Tos valstybės, kurios turėtų imtis iniciatyvos teisės, yra būtent G7 valstybės, tarp jų prezidentas [Joe] Bidenas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė politologė.
Ukraina ir Vakarai tikrina informaciją apie tai, kad Rusija galėjo panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Kaip antradienį pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar, yra teorija, kad rusų pajėgos galėjo panaudoti fosforo amuniciją. Oficialią informaciją žadama pateikti vėliau.
