Tai jau ketvirtoji nuo šių metų vasario pabaigos Lietuvos parlamento priimta Ukrainai skirta rezoliucija.
Už rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, kurią antradienį Seimui pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vienbalsiai balsavo 134 tautos atstovai.
Lietuvos Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui.
Parlamentarai paragino Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn. Jie siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.
Tarptautinė bendruomenė kviečiama toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai, įgalinant Ukrainą apginti savo laisvę ir suverenumą, atkurti teritorijos vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms.
Seimas pasmerkė Rusijos pareiškimus apie tai, kad Rusija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o tarptautinės bendruomenės, NATO ir Europos Sąjungos atsakas žengus šį žingsnį privalo būti kuo griežčiausias.
Rezoliucijos autoriai reikalauja, kad Rusija nedelsdama išvestų karines pajėgas iš okupuotų Moldovos ir Sakartvelo regionų bei Baltarusijos.
Lietuvos parlamentarai skatina toliau iš esmės stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kol Rusija išves savo karius iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, bei pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad jau esamų sankcijų įgyvendinimas būtų visapusis ir veiksmingas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos, tiek ir tarptautiniu mastu.
Seimas priimtoje rezoliucijoje pasveikino Lietuvos Vyriausybės sprendimą visiškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos Federacijos ir paragino Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares bei jų sąjungininkus pradėti taikyti visišką naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo iš Rusijos embargą.
Rezoliucijos autoriai pasisako už tai, kad „visas su Vladimiro Putino režimu susijusių Rusijos Federacijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino „auksinių“ pasų, vizų ir leidimų gyventi Europos Sąjungoje uždraudimo“.
Lietuvos Seimas kreipiasi į visas tarptautinės teisės principus pripažįstančias ir gerbiančias pasaulio valstybes, ragindamas netalkinti, nesudaryti sąlygų ir nesuteikti galimybių Rusijai ir Baltarusijai apeiti sankcijas, taikomas dėl jų vykdomų karinės agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ir šių sankcijų išvengti.
Parlamentarai sveikina Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių bei jų sąjungininkų veiksmus išsiunčiant Rusijos saugumo pareigūnus ir kviečia Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares pažeminti Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygį.
Europos Sąjungos ir NATO valstybės narės bei visos demokratinės valstybės raginamos užkardyti dezinformaciją skleidžiančius, prievartą skatinančius ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui teisinančius Rusijos žiniasklaidos kanalus ir priemones.
Rezoliucijoje kalbama apie Ukrainos solidarumo fondą, skirtą Ukrainai po karo atstatyti, ir pakartotas raginimas kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą.
Europos Sąjunga, jos valstybės narės, sąjungininkai ir tarptautinės organizacijos raginamos teikti finansinę paramą valstybėms, kurios priglaudė nuo karo Ukrainoje priverstus bėgti šios šalies piliečius.
Seimas taip pat pasisakė už tolesnį veiksmų koordinavimą Europos Sąjungoje ir su NATO sąjungininkais.
ELTA primena, kad Lietuvos Seimas 2022 m. vasario 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, kovo 10 d. – rezoliuciją „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“ ir kovo 17 d. priėmė rezoliuciją „Dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų ir kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti“.
