Spėlionės, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti masinio naudojimo uždraustus ginklus, atsirado po to, kai rusai maždaug prieš mėnesį ėmė aiškinti radę cheminio ir biologinio ginklo laboratorijas Ukrainos teritorijoje.
Tuomet JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad panaudojusi cheminį ginklą Rusija sumokėtų labai didelę kainą, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad tai pakeistų žaidimo taisykles.
Apie tai, kad cheminis ginklas galėjo būti panaudotas Mariupolyje, pranešė Azovo pulkas. Karių pranešime teigiama, rusai panaudojo nežinomą medžiagą, kuri nukentėjusiems kariams ir civiliams gyventojams sukelia rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Tačiau tai iki šiol nėra patvirtinta – antradienį Jungtinė Karalystė pranešė, kad bando patikrinti šiuos pranešimus.
Tikimybė yra
Atsargos pulkininkas V. Malinionis Delfi sakė, kad tikimybė, jog Rusija panaudos cheminį ginklą Ukrainoje, yra, bet kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad tai tikrai buvo padaryta.
„Tikimybė tokia yra, kadangi ir iš Rusijos pusės buvo tokių grasinimų prieš tai, ir paskui viešoje erdvėje buvo pasirodžiusi tokia informacija. Azovo vyrai ir moterys turi ryšį su savo tiesiogine karine vadovybe, tai aš manyčiau, jeigu tai būtų nuėję kariniais, tarnybiniais kanalais, tikimybė, kad tai tikrai buvo, galbūt būtų jau patvirtinta“, – svarstė jis.
V. Malinionis pridūrė, kad kadangi to nepatvirtino nei Ukrainos pusė, nei Pentagonas, abejonės, ar tai apskritai įvyko, išlieka. Be to, anot jo, jeigu nuo tokio ginklo būtų žuvę daug žmonių, mes apie tai jau žinotume.
Pašnekovas sutiko, kad įrodyti cheminio ginklo panaudojimą dabar būtų labai sudėtinga, be to, sunku pasakyti, kokias galimybes ukrainiečiai turi visa tai ištirti miesto viduje.
„Viskas, ką šiandien žinome iš neoficialių šaltinių, kad kažkokia cheminė medžiaga buvo panaudota, bet apie mirtis nieko nežinome, yra pranešta apie kažkokį poveikį, bet jis nieko nepasako. Tyrimą atlikti sudėtinga, nes Mariupolis yra apsuptas“, – kalbėjo jis.
Atsargos pulkininkas ragino palaukti, ką apie tai pasakys Ukrainos pusė.
„Karas yra karas, visokių dalykų gali būti. Gali būti, kad tai vienam Mariupolyje esančiam kariui pasirodė, – svarstė jis. – Esu tikras, kad tiesioginis ryšys tarp Kijevo ir Mariupolio yra, todėl reikia klausyti, ką apie tai sako Ukrainos prezidentas ir kariuomenės vadas. Tai yra patys rimčiausi šaltiniai, o visa kita nėra patikima“.
V. Malinionio teigimu, jei vis dėlto cheminio ginklo panaudojimas būtų patvirtintas, dėl ko Rusija jau buvo įspėta, Vakarai į tai galėtų reaguoti konvencinių pajėgų panaudojimu.
„Sunku pasakyti, koks būtų sprendimas, tačiau būtų logiška, kad Vakarai turėtų pilną teisę įvesti konvencines pajėgas – taikos palaikytojus, ką siūlė Lenkija, tam iš esmės jau būtų duota žalia šviesa“, – teigė jis.
Lenkija apie taikos misiją Ukrainoje prakalbo kovo viduryje, tačiau NATO partnerės tokį pasiūlymą įvertino skeptiškai.
„Tai negali būti neginkluota misija, – sakė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis. – Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą.“
V. Malinionis dar kartą atkreipė dėmesį, jog cheminio ginklo panaudojimą pirma reikėtų įrodyti. Nes gali būti, kad rusai panaudojo, pavyzdžiui, ašarines dujas, kurios nedraudžiamos.
„Ašarinės dujos yra konvencinės, jas naudoja ir minios suvaldymui ir Vakaruose“, – teigė jis.
Neaišku, kaip būtų išieškoma žala
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs KT pirmininkas, profesorius D. Žalimas Delfi antradienį teigė, kad jei būtų įrodyta, jog Rusija naudojo cheminius ginklus, tai, be jokios abejonės, būtų karo nusikaltimas.
Anot jo, tiems, kurie nuspręstų ir įsakytų įvykdyti tokį nusikaltimą, grėstų baudžiamoji atsakomybė.
„Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme – taip pat. O kalbant apie valstybės atsakomybę yra bendri pagrindai – gresia žalos atlyginimas, bet kaip ją išieškoti – jau kitas klausimas, nematau dabar veiksmingų mechanizmų, bent jau greitai negalėčiau pasakyti“, – kalbėjo jis.
Anot D. Žalimo, renkant įrodymus vietoje turėtų būti fiksuota panaudota cheminė medžiaga ir nors tai padaryti turėtų būti sunku, bet nėra neįmanoma.
„Įrodymų, aišku, gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, filmuota medžiaga, ar kažkokie oro mėginiai, pagal tai, kaip žmonės paveikti – kažkokie medicininiai tyrimai. Aš suprantu, kad tai dabar labai sunku padaryti“, – teigė jis.
D. Žalimo teigimu, nėra aišku, ką Vakarai turi omenyje sakydami, jog už cheminio ginklo panaudojimą lauktų pasekmės. Jo nuomone, tai galėtų reikšti ir didesnę paramą Ukrainai ginklais, tiek ir kažkokio laipsnio NATO karių įsitraukimą.
„Visos priemonės teisėtos, nes Ukrainai padėti yra savaime teisėta“, – teigė jis.
Cheminio ginklo naudojimas kariniuose veiksmuose uždraustas 1925 metais pasirašius Ženevos protokolą.
Kaip anksčiau yra skelbusi CNN, nepaisant to, Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuras turi duomenų, kad Šaltojo karo metais tokius ginklus kūrė 25 šalys.
1993 metais priėmus Cheminio ginklo konvenciją reikalauta, kad valstybės sunaikintų savo cheminių ginklų atsargas.
2013 metais Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje teigta, kad per konfliktą Sirijoje cheminis ginklas buvo panaudotas bent penkis kartus, o tarp jo aukų buvo ir vaikų. Nurodyta, kad vykdant tyrimą ataką išgyvenusių žmonių kraujo ir šlapimo mėginiuose rasta zarino ir su zarinu susijusių medžiagų.
Vis dėlto dokumente neįvardijami tų atakų kaltininkai, nes JT Saugumo Taryba šiai misijai nebuvo suteikusi įgaliojimų tai padaryti.
