Išaugęs pasitikėjimas Vyriausybe, tačiau gana stabilūs partijų reitingai
Kovo 17–25 dienomis Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pirmoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje ir toliau laikosi valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Vasario mėnesį už šią partiją balsavę būtų 12 procentų respondentų, kovą – 13,1 procento.
Antroje lentelės vietoje – šiais metais įkurta ir Seimo opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Vasario mėnesį už šią partiją balsavę būtų 8,7 procento apklaustųjų, kovą – 10,7 procento.
Ant kulnų Demokratų sąjungai mina opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Vasarį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 12,2 procento apklaustųjų, kovą – 10,2 procento.
Opozicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parama nuo praėjusį mėnesį atliktos apklausos praktiškai nesikeitė. Vasarį už šią partiją balsavę būtų 6,7 procento apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 6,6 procento.
Valdančiojoje daugumoje veikiantis Lietuvos liberalų sąjūdis išlaiko stabilią paramą. Vasarį ir kovą už šią partiją balsavę būtų 6 procentai apklaustųjų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją vasarį būtų balsavę 4,1 procentas apklaustųjų, kovą – 4,7 procento. Už Darbo partiją vasario mėnesį savo balsą atidavę būtų 6,5 procento apklaustųjų, kovą – 4,2 proc.
Lentelę užbaigia valdančiosios koalicijos narė Laisvės partija. Vasarį už ją būtų balsavę 4,5 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 3,7 proc.
Už kitą partiją balsavę būtų 8,5 procento apklaustųjų, nebalsavę 13,3 procento, o nežino, arba į klausimą neatsakė – 19 procentų.
Tikėtis partijų populiarumo šuolio neverta
Kaip Delfi komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė, net ir karo metu, kai valdžia susitelkusi remia su rusų okupacinėmis pajėgomis kovojančią Ukrainą, tikėtis ryškaus partijų populiarumo šuolio neverta, nes partijos apskritai Lietuvoje kaip institutas nėra populiarios.
„Kai yra apskritai didelis nepasitikėjimas politinėmis partijomis ir pačios partijos sunkiai renka tuos rinkėjus balsus, kai yra tokios ekstra situacijos, aš visada tikėčiausi, kad gali atskirų politikų reitingas kilti, bet kad tai labai stipriai generuosis ir tokiu pačiu tempu, ir tokiu pačiu mastu į partijų reitingą, į tai reikia žiūrėti rezervuotai. (…)
Natūralu, kad partijos iškart nepuola į reitingų padanges, nešauna labai į viršų, dėl to, kad bendras kontekstas, kai kalbame apie politines partijas, yra neigiamas ir jis išlieka neigiamas nepaisant ekstrinių situacijų“, – sakė R. Urbonaitė.
„Kitas dalykas – atkreipkime dėmesį, kad partijų reitinguose mes matome tiesiog visus, kurie ir nebalsuotų, ir nežino, neatsakė. Kitaip tariant – mes neskaičiuojame reitingo nuo tų, kurie yra apsisprendę dalyvauti rinkimuose. Tada dar kitas reitingas būtų“, – pastebėjo politologė.
Jai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
„Partiniai reitingai yra vidaus politinių santykių išraiška ir natūralu, kad didžioji dalis mūsų dėmesio; ir politikų, ir valdžios, ir visuomenės dėmesio sulaukiama reaguojant į karą Ukrainoje, o ne į vidaus santykius. Dėl tos priežasties mūsų visi politikų veiksmai yra vertinami jau ne ryšium su tuo, ką jie daro čia, viduje ir ką mes dėl to patiriame, o ryšiumi su tuo, kaip mes reaguojame karinių įvykių atžvilgiu“, – Delfi sakė L. Bielinis.
Jo teigimu, ryški pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu leidžia labiau pamatyti atskirus politikus, o neaiškiai akcentuota pozicija savotiškai juos užgožia.
R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad kovo mėnesį pakilo bendras Vyriausybės reitingas.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių nuo vasario padaugėjo. Vasarį taip Vyriausybės veiklą vertino 25,6 procento apklaustųjų, kovą – 30,9 procento.
Atitinkamai sumažėjo ir neigiamai ar greičiau neigiamai įvertinimų. Štai vasarį taip ministrų kabineto veiklą vertino 66,2 procentai respondentų, kovą – 60,7 procento. Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą sumažėjo 5 procentais. Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą vasarį buvo 8,2 procento respondentų, kovą – 8,4 procento.
Kiek tvarūs reitingai: koją pakišti gali ir savivaldos reikalai, ir Seimo darbotvarkė
Kalbėdama apie partijų reitingų tvarumą R. Urbonaitė ragino palaukti ir įvertinti ateinančių mėnesių reitingus.
„Balandis gali pasižymėti iš esmės tuo, kad mes galime matyti ir pandemijos silpnėjimą – jau nebėra kaukių reguliavimo, ir panašius dalykus. Niekada negalime tikėtis labai didelių šuolių, kalbant apie partijas, reikėtų žiūrėti į ilgesnę tendenciją ir pažiūrėsime, kiek čia to potencialo iš tikrųjų yra“, – sakė politologė.
Į reitingų rezultatus atsargiai žiūrėjo ir L. Bielinis. Nors R. Urbonaitė teigė, kad gerai, jog Laisvės partija lieka ištikima savo programai ir toliau siekia pagrindinių savo tikslų, L. Bielinis pastebėjo, kad, jo nuomone, kai kuriems klausimams dabar – ne pats geriausias laikas.
„Manau, kad tai yra paviršinis dalykas. Prasidėję ar nelaiku sukelti debatai, klausimai tikrai atrodo juokingai, žvelgiant į karinius klausimus ir karo grėsmės aspektus. Jie atrodo tiesiog karikatūriškai juokingai, todėl galbūt reikėtų atidėti daugelį tokių diskusijų, kurios galbūt reikšmingos taikos metu, (...) bet kai pasaulis kariauja, nevaidinkime, kad mes esame kažkur nuošalėje. Frontas Ukrainoje, bet karas ir čia. Mes esame vienoje iš tų fronto linijų“, – komentavo VDU profesorius.
R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad dešinysis politinis sparnas yra labiau išsikristalizavęs ir konkurencija čia yra pakankamai aiški.
Visgi, anot politologės, Laisvės partijai gali pakenkti Remigijaus Šimašiaus efektas. Kaip Eltos užsakymu parodė „Baltijos tyrimų“ apklausa, pusė balsavusiųjų už dabartinį sostinės merą, dabar balsuotų kitaip. Žmonės, R. Urbonaitės vertinimu, į R. Šimašių nelinkę žiūrėti palankiai dėl kelių priežasčių.
„Vienas dalykas – jis jau nekandidatuoja, žmonėms pasąmonėje tai veikia. Antras dalykas yra visi skandalai, kurie susiję su asmeniniu gyvenimu, paskui persipynę kažkaip ir su darbiniais interesais – natūralu, šie dalykai veikia“, – konstatavo MRU lektorė.
Tad, jos vertinimu, Laisvės partijai artėjančiuose savivaldos reikia galvoti apie labai stiprų kandidatą.
„Čia žais personalijos. Kitas dalykas – klausimas, ar Laisvės partija nesikasa sau šiokios-tokios duobės, kai mes matome Vilniaus miesto taryboje uodegos sukimą, kalbant apie koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – neseną skandalą priminė R. Urbonaitė.
Tuomet po LLRA-KŠS nario, buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinskio pareiškimo, kad Lenkija turėtų išstoti iš NATO bei ES ir sudaryti sąjungą su Rusija, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas ne tik pačios partijos atstovais, tačiau ir konservatoriais bei Laisvės partija, kurie kartu su Lenkų rinkimų akcija bei Darbo partija sudaro valdančiąją koaliciją Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Į tą spaudimą kol kas Laisvės partija, ypač pas meras, nereaguoja arba reaguoja taip, kad tai mažų mažiausiai neįtikina. Aš iki šiol nesuprantu aiškiai suformuluotos pozicijos. Paskutiniame tarybos posėdyje meras kažkaip lyg aptakiai parodė į kažką kitą pirštu, – kad tokių prisišnekėjusių yra daugiau. Apie ką kalba neaišku, bet turime konkretų atvejį. Ir suka uodegą, tiesą sakant, tiek konservatorių frakcijos lyderis Benkunskas taryboje, tiek pats meras Remigijus Šimašius“, – sakė politologė.
Šie dalykai, pasak jos, gali paveikti ir partijų reitingus.
„Aš nežinau, ar Laisvės partija apie tai galvoja, nes, man atrodo, ne vienas prieš kitus rinkimus kels klausimą – su kuo Laisvės partija į koaliciją eitų, o su kuo neitų, ypač kalbant apie Vilniaus miesto tarybą. Taigi veiksniai yra pats Šimašiaus faktorius, kitas dalykas – dabartinis elgesys, kuris nepalydimas normaliais argumentais ir valiniais sprendimais. Laisvės partija čia turi labai rimtą rebusą artėjant Savivaldos rinkimams“, – konstatavo R. Urbonaitė.
Panašiai kalbėjo ir L. Bielinis.
„Tai gali sukelti tam tikrą pokytį. Matome, kaip Šimašius bando labai ryškiai demonstruoti savo poziciją Ukrainos karo prasme: ryškinti ją, kasdien atnaujinti įvairiausius veiksmus, kurie parodytų, kaip Šimašius ir jo vadovaujama savivaldybė vienaip ar kitaip sprendžia tą problemą. Galbūt tai leis jam sutelkti tam tikrą rinkėjų procentą, bet kaip jam tai pasiseks, matysime, nes ir kitos partijos pasistengs užimti daug stipresnes pozicijas nei buvo“, – komentavo politologas.
R. Urbonaitės teigimu, Laisvės partijai populiarumo neprideda ir žemas jos pirmininkės Aušrinės Armonaitės reitingas.
„Tikėtis, kad tas reitingas greitai pasikeis šiuo metu nėra iš ko. Partija menkai matoma, ji vėlgi kotiruojasi su keliais klausimais, kurie yra svarbūs jų darbotvarkėje ir viskas tvarkoje, kad jie to laikosi, bet, pavyzdžiui, paskutiniu metu A. Armonaitę matome labai mažai kaip ministrę“, – pastebėjo politologė.
Ji kritiškai įvertino ir šios partijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą dėl Z. Jedinskio.
„Kilti tam reitingui šiandien nėra iš ko“, – sakė R. Urbonaitė.
Partijos nerodo aktyvumo prieš Savivaldos rinkimus: didžiausia problema viena
Politologės teigimu, valdančios partijos nerodo didelio susidomėjimo ir pasiruošimui Savivaldos rinkimams, kai tuo tarpu opozicija, pasak jos, pradeda ruoštis tam aktyviau.
„Reikia pripažinti, kad kandidatų, net tokių siluetų, nelabai matome. Pavyzdžiui, Kaune jau Saulius Skvernelis kažką projektuoja, lyg ir konfliktas su Matijošaičiu rodo, kad su juo jokių koalicijų nebus. Kad „valstiečiai“ nori Kauno, yra aišku, nes apie jį jie kalba minėdami šalia Aurelijų Verygą“, – priminė R. Urbonaitė.
„Socdemai, kurie paprastai savivaldoje visgi visada turėdavo daugiausia merų, manau, kad vienaip ar kitaip dar bandys kažkiek dirbti, nes turi gana aiškų skyrių tinklą“, – tęsė MRU lektorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad valdančios partijos neskuba skelbti savo kandidatų į merus.
„Reikia pripažinti, kad situacija yra keista. Įtariu, kad, pavyzdžiui, Visagine Liberalų sąjūdis kels Šukliną, dėl to, kad Šuklinas tapo partijos nariu. Matyt, kad Liberalų sąjūdis turi kažkokį potraukį olimpiniams medaliams esamiems ir prarastiems, nors, aišku, Šuklinas Visagino miesto vietos politikoje yra jau seniai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Jos vertinimu, jei vangus ruošimasis Savivaldos rinkimams tikriausiai smarkiai nekenks partijų reitingams, nes žmonės patys pasyvūs šiuose rinkimuose, tačiau reitingams daryti neigiamą įtaką, anot politologės, gali kandidatų į merus neturėjimas.
„Panašu, kad dabar ir yra ta kadrų problema, nes kai kadrų yra, tai tu rinkimų kampaniją gali pradėti gerokai anksčiau ir po truputėlį „kapsėti“. Kai kadrų nėra, natūralu, kad galvos skausmas yra apie tai, ką ir kur rinkėjams pasiūlyti, nes pasiūlyti reikia daug. Tai partijoms yra didelis iššūkis“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Jai antrino ir L. Bielinis, kuris pastebėjo, kad daug įtakos ir savivaldos reikalams turi karas Ukrainoje ir reakcija į jį.
„Pažiūrėkite: netgi Skvernelio partijos reitingo kilimas yra siejamas su atsiskirimu nuo Matijošaičio, o Matijošaičio pasmerkimas pirmoje eilėje yra susietas su karo problemomis, su jo įmonių dalyvavimu Rusijos rinkoje.
Taigi net savivalda yra įtraukta į tą pačią aktualiją, todėl manyčiau, kad dešinieji, kurie mažai dėmesio kreipia į Savivaldos rinkimus, galbūt supranta, jog tas jų aktyvus įsitraukimas į karo problemų sprendimą taip, kaip išeina, pats savotiškai išryškins jų kandidatus savivaldoje, bet vis tiek reikia ruoštis“, – sakė VDU profesorius.
Netrūksta įtampos kairėje: konkurencija stiprės
Reitingų lentelė, pasak R. Urbonaitės, gerai atspindi, kad vyksta įnirtinga kova tarp kairiųjų partijų – beveik vienodą palaikymą turi kurį laiką reitingų viršūnėje buvę socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
„Įtampos toje sąlyginėje kairėje didėja – matome labai susigrūdusias „Vardan Lietuvos“, socialdemokratų ir „valstiečių“ partijas. Čia galime matyti, kad iš esmės jie šiame lauke ir konkuruoja – tai įneša stumdymosi“, – komentavo MRU lektorė.
Tuo tarpu LVŽS reitingai, kaip konstatavo R. Urbonaitė, atrodo silpnai.
„Akivaizdu, kad jį stipriai „valgo“ ir naujasis Skvernelio darinys, ir socialdemokratai. Aišku, ne viskas aptirpo, bet iš esmės „valstiečių“ sparnai labai apkarpyti, o ir jie patys susifokusavo į kitus klausimus, mes jų nebematome tai ryškiai – natūralu, kad ir tai lemia tai, jog pačiuose reitinguose jie gerokai pasilpnėję. Natūralu, kad dalį reitingų, būdamas pas „valstiečius“, kūrė ir S. Skvernelis“, – sakė politologė.
Panašiai kalbėjo ir L. Bielinis.
„Aš manau, kad kairė ir centras: Skvernelio demokratai ir Blinkevičiūtės socialdemokratai tampa savotiškais konkurentais. Savivaldos rinkimuose jiems pirmoje eilėje teks žvelgti vienas į kitą ir konkuruoti dėl kiekvieno balso“, – sakė profesorius.
Jis pastebėjo, kad įdomu tai, jog abiejų šių partijų pozicijos karo Ukrainoje klausimais yra panašios.
„Pasisakymų labai nedaug. Nesakyčiau, kad neutralūs, bet nėra tie aktyvūs pozicijos ir veiksmo politiniai atstovai, kurie galėtų išsiskirti vienas iš kito. Jie labai panašūs, todėl ir jų reitingai labai panašūs“, – komentavo L. Bielinis.
Be to, pasak R. Urbonaitės, konkurenciją kairėje stiprins ir Darbo partija.
„Yra buvę tyrimai, kuriuos man teko matyti, tai juose matėsi tendencija, kad socialdemokratų ir Darbo partijos rinkėjai pradėjo labai stipriai persidengti. Tai irgi jaučiasi“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
