„Šiandienos istorija apie Migracijos departamento darbą: prieš mėnesį į Lietuvą atvyko ukrainiečių šeima su neįgaliu paaugliu ir sena močiute. Vieną dieną buvo priglausti Raseiniuose, ten žmonės pagelbėjo priduoti dokumentus, nurodė adresą kur tuo metu buvo apsistoję, po dienos priėmėme juos gyventi pas save Kėdainių raj. nes ten buvo labai prastos gyvenimo sąlygos“, – feisbuke pasakojo keturių asmenų šeimą kaimo turizmo sodyboje „Medžiotojų sostinė“ priglobęs Vidas Silvestravičius .
Galiausiai pabėgėliai gavo informaciją, kad dokumentai paruošti atvažiuokite į Tauragę pasiimti.
„Skambinu, sakau ar galite persiųsti dokumentus į Kėdainius ar Kauną? „Ne negalime, nurodėte gyvenamą vietą Raseinių raj., tai turit dokumentus atsiimti Tauragėje“. Tai sakau: „žmonėms tokį kelią trenktis, kad pasiimtū dokumentus, brangi kelionė gaunasi, juk turite skyrių visoje Lietuvoje, gal persiųstumėte?“.
Atsakymas pritrenkė – ukrainiečiams viešasis transportas nekainuoja, gali atvažiuoti.. Įsivaizduojate 4 asmenis iš kurių viena močiutė ir neįgalus paauglys, važiuojančius iš Kėdainių raj. kaimo , kur pora autobusų per dieną važiuoja keliaujančius į Tauragę, nes ten reikia pasiimti stebuklingas korteles???!!! Už ką algas gaunate gerbiamieji biurokratai? Gal laikas keisti požiūrį į darbą? Ar jūs jau sustabarėjote galutinai, apsišarvavę potvarkiais, tvarkomis, taisyklėmis ir nurodymais?“, – feisbuke emocijas liejo V. Silvestravičius.
Pabėgėliai neperspėjo apie persikėlimą
Migracijos departamentas „Delfi“ pateiktame atsakyme pažymėjo, kad Migracijos departamento darbuotojai registruodami nuo Rusijos sukelto karo išsigelbėjusius ukrainiečius Lietuvoje visuomet perspėja, kad būtina Migracijos departamentą informuoti apie pasikeitusią jų gyvenamąją vietą, kadangi nuo to priklauso kur bus išsiųsti asmens dokumentai.
„Jūsų minimu atveju užsieniečiai nurodė, kad gyvena Raseiniuose, atskiro informavimo apie pasikeitusią gyv. vietą Migracijos departamentas negavo, tad leidimai gyventi ir pristatyti būtent Raseiniuose. Atsiprašome, kad nenurodėme tikslaus Migracijos departamento skyriaus adreso: atsiimti dokumentus reikia Tauragės skyriuje, nutolusioje darbo vietoje Raseiniuose (ne Tauragėje)“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad dokumentus gali atsiimti ir įgaliotas asmuo.
„Suprantame, kad procedūros ir oficialumai užtrunka ir sukelia nepatogumų, tačiau asmeniniams dokumentams suteikiame ypatingą svarbą ir siekiame apsaugoti asmenis dėl galimų nesusipratimų, kai dokumentai paiimami ir neperduodami tam, kam jie priklauso“, – rašo Migracijos departamentas.
Registruota jau beveik pusė milijono karo pabėgėlių iš Ukrainos
Kaip skelbė BNS, Lietuvoje registruota beveik 41,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo penktadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.
Savaitės atvykstančiųjų iš Ukrainos paros vidurkis, naujausiais duomenimis, siekia 470 ir yra mažiausias per visą laikotarpį nuo piko, pasiekto prieš daugiau nei dvi savaites. Maždaug trečdalis visų atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre, apie 5,6 tūkst. – Kauno centre, Klaipėdos ir Alytaus centruose atitinkamai registruota po 4,5 ir 4,2 tūkst. migrantų, Šiaulių centre – 2,1 tūkstančio.
Beveik 4,7 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, beveik 12,8 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų.
Dar 1,8 tūkst. yra asmenys, vyresni nei 65-erių.
Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
Didžioji dalis jų – moterys ir vaikai.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš daugiau nei mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies dėl karo išvyko 4,3 mln. gyventojų, dar per 7,1 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus.
