Vengrijos klausimas
Praėjusį sekmadienį Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus laimėjo premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos ministrą pirmininką V. Orbaną su pergale rinkimuose, jo partijai užsitikrinus ketvirtą kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti ryšius, pranešė Kremlius.
VU TSPMI docentas M. Jastramskis teigė, jog svarbus šių rinkimų aspektas buvo ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
„Nes Vengrijos pozicija, švelniai tariant galima sakyti – pragmatiška. Bet galima pasakyti stipriau – yra kenkėjiška. Ir vien tai, kad Viktoras Orbanas atsisako tiekti ginklus per Ukrainą, net nesileidžia į kalbas dėl rusiškos naftos ir dujų mažinimo, parodo, kad ši valstybė yra problematiška šiame kontekste.
Bet reikia pastebėti, kad Vengrijos problema, kurios dalis žmonių, kuriems V. Orbano politika atrodo gera, jiems tai neatrodo kaip problema. Bet Vengrijos klausimas ES atsirado ne prieš šiuos rinkimus“, – savo įžvalgomis dalijosi politologas M. Jastramskis.
Jis kalbėjo, jog viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad Vengrija yra demokratinės stebėsenos organizacijoje ir yra klasifikuojama kaip pusiau laisva valstybė.
„Tie dalykai ypatingai ir mūsų regionui aktualizavosi dėl V. Orbano pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Bet tai susiję. Ne tik Vengrija turi pragmatiškus santykius per dujas ir kitur su Rusija. Bet realiai dabartinėje ES tik Vengrija turi gerus santykius su Rusija ir yra iš principo nevadintina demokratine valstybe. Tai yra vienas iš gal nedeklaruojamų Rusijos užsienio politikos tikslų – kad būtų kuo daugiau nedemokratinių valstybių“, – kalbėjo politologas.
M. Jastramskis teigė, kad iš V. Orbano pergalės po rinkimų kalbos ir fakto, kad vienas pirmesnių jį pasveikinusių lyderių buvo Vladimiras Putinas, rodo, kad tai „bus problema ES“.
„O kaip tai bus sprendžiama – sunku pasakyti. Jau yra tokių minčių, kad šiaip Vengrija yra viena iš tų valstybių, kurios ekonomikai vienas iš svarbiausių dalykų – ES finansavimas. Tai galėtų būti vienas iš svertų, kaip šis dalykas gali būti sprendžiamas. Bet tai be abejonės reikš konfliktus tolimesnius. Ir toks dalykas kaip ES vienybė... Yra atskiros Vokietijos, Prancūzijos pozicijos. Bet faktas, kad dabar Vengrija yra problematiškiausia“, – kalbėjo VU TSPMI docentas M. Jastramskis.
Jis dar pridūrė, kad V. Orbano fanai Lietuvoje „mato ir pripažįsta, kad jo užsienio politika nėra morali“.
M. Jastramskis teigė, jog V. Orbanas anksčiau vykusių rinkimų metu buvo gana prognozuojamas, bet yra ir pakeitęs nuomonę radikaliai.
„Pavyzdys galėtų būti tie patys jo santykiai su Rusija. Dar 2008 metais V. Orbanas užsipuolė Rusijos ambasadorių Vengrijoje dėl Rusijos karo su Gruzija. (…) Tai, kad V. Orbanas neblokavo sankcijų paketų Rusijai iki šiol, nesakyčiau, kad jis to nedarys vėliau, ypač gavęs šviežią mandatą“, – kalbėjo politologas.
Dar pridurdamas, kad V. Orbanas yra pasakęs, kad Vengrijos ekonomika negali egzistuoti be Rusijos. Bet ar jis gali funkcionuoti be ES pinigų?
„V. Orbanas yra pragmatikas ir ciniškas oportunistas. Kitaip tariant, jeigu jis matys, kad yra elementariai jam nenaudingą kažką daryti, to jis ir nedarys. Ir čia taip pat daug kas priklauso nuo ES politikų – kiek jie turės politinės valios V. Orbanui pasakyti, kad jei jis galvos blokuoti sankcijas, Vengrija tokiu atveju kentės finansiškai. Nesakau, kad tai turi būti oficialus pareiškimas, gali būti ir užkulisinės derybos“, – VU TSPMI feisbuke paskyroje pasidalintame komentare sakė M. Jastramskis.
Macrono lyderystė karo kontekste Prancūzijos nesužavėjo
Šį sekmadienį Prancūzijoje vyks pirmasis prezidento rinkimų turas. Apklausos rodo, kad pagrindinė varžovė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo favorito ir dabartinio valstybės vadovo Emmanuelio Macrono. VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis teigė, jog situacija – itin subtili.
„Antrojo turo projekcijos rodo, kad E. Macronas turėtų laimėti mažesne persvara. Situacija yra ganėtinai trapi“, – kalbėjo jis.
Politologas M. Jastramskis teigė, jog per paskutinius porą metų E. Macrono ir M. Le Pen populiarumas svyruodavo – susilygindavo ir išsiskirdavo daugiau E. Macrono naudai.
„Dabar vėl po truputį tas skirtumas mažėja. Klausimas, ar tai susiję su karu Ukrainoje ir E. Macrono bandymais su V. Putinu kontaktuoti, šioje vietoje išspręsti. Tai lieka klausimas, ar šie dalykai yra susiję, ar tai kiti dalykai. Bet artėjant rinkimams dalis žmonių pradeda apie juos galvoti, žiūrėti pozicijas, ką padarė prezidentas per paskutinius kelis metus ir persigalvoti“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Politologas kalbėjo, jog dažnai artėjant rinkimams, jei nenutinka įvykiai, kurie būtų itin palankūs valdančiajam, reitingas nėra linkęs didėti.
„Užsienio naujienose teigiama ir Prancūzijos šaltiniai teigia, kad (šalies, aut. p.) viduje ta E. Macrono bandymas dalį lyderystės tame konflikte prisiimti, nepadarė didelio įspūdžio Prancūzijos vidaus rinkai.
Čia paralelė ir su Vengrija – tai yra vidaus rinkimai, žmonės yra politiniai gyvūnai, kurie visų pirma galvoja apie savo valstybę. Ir kaip lyderis sprendžia tokias problemas kaip infliacija, didėjančios energijos kainos ir taip toliau. Tai nėra E. Macronui dabar palanku“, – sakė VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
