Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo, kad šiuose rinkimuose nuo 2017 metų nelabai kas pasikeitė.
„Visų pirma, yra tie patys veidai. Matome ir pirmą dvejetuką – E. Macroną ir M. Le Pen, o trečioje vietoje kraštutinis kairysis Jeanas Lucas Melanchonas. Jų palaikymo procentas, jeigu tikėtume apklausomis, yra labai panašus, koks buvo 2017 metais“, – pastebėjo G. Karalius.
Pasak politologo, šie rinkimai išsiskiria tuo, kad centro dešiniųjų respublikonų partija, panašu, turi didelę tapatybės krizę.
„Didžiausias tęstinis dalykas yra, kad tradicinės partijos tiek kairėje, tiek dešinėje, Prancūzijoje atrodo blogai“, – sakė G. Karalius.
Karas išryškino pozicijas
Pasak Prancūzijos radijo žurnalistės Lietuvoje Marielle's Vitureau, komentatoriai atkreipia dėmesį, kad rinkimai Prancūzijoje visada pasižymi dideliu siurprizu.
„Didelis siurprizas šiemet – kad jau dvidešimt metų nuo to laiko, kai M. Le Pen buvo antrame ture. (…) Kaip tik šiemet sukanka dvidešimt metų, kai irgi buvo didžiulė intriga, kur viskas pasikeitė. Tikėtina, kad E. Macronas ir M. Le Pen bus antrame ture“, – dėstė M. Vitureau.
Pasak prancūzų žurnalistės, Ukraina išryškino pozicijas dėl užsienio politikos.
„Išryškėjo, kas pataikauja V. Putinui, pavyzdžiui, M. Le Pen. J. L. Melanchonas visiškai nori išeiti iš NATO. Matėsi M. Le Pen, Erico Zemmouro pritarimas V. Putino režimui, neliberalioms vertybėms. Gal ir gerai, kad išryškėjo tie skirtumai“, – komentavo M. Vitureau.
Le Pen padėjo dar didesnis radikalas už ją
VU TSPMI politologas sako, kad užsienio politikos klausimais jokios painiavos nėra.
„M. Le Pen yra jau trisdešimt metų politikoje, senbuvė. Ji labai dažnai keičia pažiūras. 2017 metais ji agitavo už „Brexit“, buvo antieuropinė linija, kad reikėtų išeiti iš eurozonos. Dabar viso to neliko.
Ji garsėjo pasisakymais, palaikančiais V. Putiną. Internete galima fotografijų susirasti, kaip ji Kryme su sovietinėmis žvaigždėmis pozuoja. A. Navalno nunuodijimo atveju ji pasisakė kontraversiškai“, – sakė G. Karalius.
Pasak politologo, karo Ukrainoje kontekste jai labai pravertė E. Zemmouras, kuris dar radikaliau palaiko V. Putiną.
„Jis pareiškė, kad Ukrainos pabėgėlių nereikia priimti, kad Amerika kalta dėl karo Ukrainoje. Tokiu būdu jis padėjo M. Le Pen tapti respektabilia, atsirado dar radikalesnis, ir jos pozicija tada neatrodo tokia radikali“, – teigė G. Karalius.
Finaliniuose debatuose Ukraina buvo vos paminėta
Ketvirtadienį Prancūzijoje kaip tik buvo finalinės rinkiminės kalbos.
„Ukraina jose nefiguruoja. Per vakarykščius finalinius pasisakymus ji buvo vos paminėta. E. Macronas yra daugiausiai šia tema kalbantis žmogus. Visi kiti dėl tų kontraversiškų pasisakymų šleifo yra linkę nutylėti, ir kuo mažiau apie tai kalbėti“, – sakė G. Karalius.
Pasak politologo, paradoksas yra toks, kad E. Macronas daugiausiai apie tai kalba, tačiau daugiausiai susilaukia ir kritikos.
„Tarkime, iš Lenkijos premjero sulaukė tviteryje klausimų, „kam tu skambini V. Putinui? Ar A. Hitleriui skambintum?“. E. Macronas atsakė, kad „tu nesikišk į rinkimus. Ne aš čia prorusiškas esu Prancūzijoje“, – pastebėjo G. Karalius.
Žurnalistė M. Vitureau atkreipė dėmesį, kad per Prancūzijos prezidento rinkimus visada vidaus reikalai yra svarbesni.
„Nes vis tiek bus nauja Vyriausybė, ir tas įtakoja daug daugiau. Kylančių kainų problema irgi tampa svarbi rinkėjams. Prieš kelis metus irgi buvo geltonių liemenių akcija. Matome, kad dujų, kuro kainos Prancūzijoje auga. Tai tampa daug svarbiau negu užsienio politika“, – M. Vitureau.
Menkina pasitikėjimą žiniasklaida
Kartu VU TSPMI politogas atkreipė dėmesį, kad M. Le Pen arba E. Zemmouro rinkėjai neskaito pagrindinių šalies naujienų portalų.
„M. Le Pen linija daugybę metų yra, kad „tai yra parsidavusi žiniasklaida, jūs neskaitykite, mes turime savo“. O savoje medijų erdvėje yra visiškai kitos temos: imigracija, nusikalstamumas, kylančios kainos. Ten Ukrainos yra mažiau“, – aiškino G. Karalius.
Antrame ture, jeigu apklausos pasitvirtins ir E. Macronas susitiks su M. Le Pen, pasak politologo, Ukrainos tema prisivys M. Le Pen.
„Nes jai reikės įtikinti ne tik savo rinkėjus, kurie skaito tam tikrą žiniasklaidą, bet ir platesnį ratą žmonių. Ir tada visos nuotraukos galbūt labiau figuruos“, – sakė G. Karalius.
Daugiau šansų laimėti turi Macronas
VU TPSMI politologo vertinimu, iš dabar matomų duomenų atrodo, kad E. Macronas turi didesnius šansus laimėti. Nors jis ir turi įvaizdžio – atitrūkimo nuo žmonių problemą, problemų yra ekonomikoje – kainų kilimas, bet pagrindiniai faktoriai, taip pat ir ekonominiai, Prancūzijoje neatrodo taip jau blogai.
„Dalis žmonių galbūt jaučia problemas, bet vis gi nedarbo lygis yra rekordiškai žemas. Kovido pandemija, už ką E. Macronas dėl griežtų priemonių buvo kritikuojamas, pakankamai sėkmingai buvo suvaldyta. Lyderio įvaizdis irgi yra neblogai palaikomas: „oponentai kažką kalba diskusijų laidose, o aš su V. Putinu, V. Zelenskiu reikalus tvarkau“. Tarptautinės aplinkybės (…) E. Macronui yra palankesnės“, – sakė G. Karalius.
Pasak politologo, be kylančių kainų ir didelio net ir kairiųjų pažiūrų žmonių nusivylimo jo politika E. Macronui dar yra nepalanku, kad gali būti labai pasyvūs rinkimai.
„Įsivaizduokite, jeigu nuo trečdalio iki pusės rinkėjų iš viso nuspręs neateiti, nes yra nusivylę politika apskritai, tada apklausų prognozės tampa mažiau tikslios“, – teigė G. Karalius.
Jis aiškino, kad mažas rinkėjų aktyvumas būtų naudingiau M. Le Pen.
„E. Macrono štabo didžiausias iššūkis yra, kad visi tie, kurie apklausose sako už jį balsuosią, realiai ateitų tai padaryti“, – sakė G. Karalius.
Pasak politologo, pirmojo tikslo rinkimuose, panašu pagal apklausas, E. Macronas jau pasiekė, ir į antrą turą išeis su M. Le Pen.
„E. Macrono tikslas buvo išvengti respublikonų partijos kandidatės Valerie Pecrese, kuri baisiai pasirodė rinkimų kampanijos metu, ir E. Zemmouro, kuris buvo nenuspėjamas. E. Macronas žino M. Le Pen, su ja debatavo. Žino jos silpnybes“, – sakė G. Karalius.
Kartu jis pastebėjo, kad apskritai rinkėjai nemėgsta balsuoti už pralaimėtojus.
„O M. Le Pen jau yra pralaimėjusi porą rinkimų ir kaip partijos lyderė, tai tas įvaizdžio klausimas yra labiau palankus E. Macronui“, – komentavo G. Karalius.
Macrono lauktų sunkus laikotarpis
Tačiau politologas pastebėjo, kad, net ir laimėjus E. Macronui, jo legitimumas būtų mažas.
„Jau dabar yra konspiracijų D. Trumpo stiliumi, kad, „jeigu ateis mažai balsuoti, tai bus suklastoti rinkimai“. Bet kokiu atveju prezidentui, net ir laimėjus, kai mažai kas atėjo balsuoti, bus labai sunku daryti bet kokias reformas, nes opozicija eis į gatves, ir sakys, kad „per mažai už tave balsavo“, – teigė G. Karalius.
Pasak jo, prie to prisideda tradicinių partijų silpnėjimas.
„Visi žvalgosi radikalumų, konspiracijų, kad atsakytų į klausimus, kurių nebeatsako tradicinės partijos. Net respublikonų, tai yra centristinė partija, debatuose labai keista klausytis visokias kraštutinės dešinės konspiracijas. V. Pecrese, respublikonų partijos kandidatė, pagrindinėje kalboje minėjo tokią frazę kaip „prancūzai ant popieriaus“. Čia yra iš XX amžiaus fašistuojančių partijų (…) mintis apie „veislinius“ ir „neveislinius“ prancūzus.
Net ir tradicinė partija savo diskursu nukrypo į kraštutinumus. Tai yra labai didelės slinktys. Ir E. Macrono pergalė, kuri išardė slinktį tarp kairės ir dešinės, prie tos radikalizacijos irgi prisidėjo“, – aiškino G. Karalius.
Pasak politologo, jeigu taip nutiktų, kad laimėtų M. Le Pen, didelę krizę pirmiausia patirtų Europos Sąjunga.
„Atgytų populizmo banga. Būtų tą norinčių kartoti“, – sakė G. Karalius.
Tačiau, jo nuomone, kažkas esmingai nesikeistų.
„Prisiminkime, šių metų birželį bus parlamento rinkimai. Būtų labai abejotina, ar M. Le Pen laimėtų juos. Ko gero tai būtų prezidentė, neturinti paramos Parlamente. Ko gero, tai būtų nestipri kandidatė reformų prasme, bet chaoso sukeltų daug. Ukrainos karo kontekste tai būtų mums labai nepalanku. V. Orbanas turėtų gerą atramą“, – komentavo G. Karalius.
Kandidatų nuostatos dėl NATO
Tuo metu Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, rendamasis „Le Monde“ savo feisbuko paskyroje aprašė Prancūzijos prezidento rinkimų populiariausių kandidatų nuostatas NATO atžvilgiu:
„- Macronas (26 proc.): NATO nebėra „smegenų mirties“ situacijoje, Aljansas karo kontekste išgrynino savo strateginį tikslą užtikrinti kolektyvinį saugumą, Prancūzija prie to tiesiogiai prisideda
– Le Pen (23 proc.): NATO plėtra ne padidino saugumą, o „apsupo Rusiją“, Prancūzija turėtų palikti Aljanso integruotas karines struktūras
– Melenchonas (17,5 proc.): Prancūzija turėtų palikti Aljanso integruotas karines struktūras ir laipsniškai nutraukti narystę organizacijoje
– Zemmouras (9,5 proc.): NATO yra „pasenusi“, Prancūzija turėtų palikti Aljanso integruotas karines
– Pecresse: NATO yra reikšminga Europos saugumo architektūros dalis“.
