Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius R. Švedas apie naujausias ES sankcijas Rusijai kalbėjo ketvirtadienį LNK.
„Pirmiausia turėtų būti politinė valia – tai svarbiausia. Kai mes kalbame apie galimybę atsisakyti gamtinių dujų ar kitų energijos išteklių importo į ES, yra trys pagrindiniai elementai: politinė valia, logistiniai-techniniai dalykai ir trečias elementas yra ekonomika, kaip mes išsprendžiame galiojančių sutarčių nutraukimą ir panašiai“, – laidoje sakė ekspertas.
Visgi pirmiausia, dar kartą akcentavo R. Švedas, turi būti Europos žmonių ir politikų pasirinkimas nebepirkti rusiškos energijos.
„Dabar yra ne apie tai, ką daro Putinas, bet apie tai, kaip mes vertiname tuos veiksmus – Putino veiksmus Ukrainoje, ypač paskutinę informaciją, kas įvyko Bučoje. Čia yra Europos pasirinkimas ir dabar ES lyderiai savo sprendimais turi parodyti, kaip mes tai vertiname: ar mes sutinkame finansuoti Kremliaus karinę galią, politiką, ar ne, nes pagrindinis finansavimo šaltinis yra energetika“, – komentavo TSPMI lektorius.
Jis paaiškino, kad kai kurios valstybės Europoje fiziškai negali labai greitai nutraukti rusiškų dujų pirkimo, tačiau, pasak R. Švedo, labai svarbu iš principo priimti politinį sprendimą, kad taip bus daroma, numatant aiškų terminą ir priemones, kaip tai padaryti.
„Toks sprendimas turi būti priimtas. Priešingu atveju, mano vertinimu, mes tiesiog toleruosime tai, ką daro Putinas Ukrainoje“, – teigė R. Švedas.
Jo teigimu, lengviausia yra atsisakyti anglių ir naftos. Būtent apie embargą angliai ir pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen.
„Anglis yra tas pirmasis produktas, kuris labiausiai taršus ir kurio gabenimas galimas įvairiais būdais: tankeriais, geležinkeliais. Dėl to atsisakius anglies, mes ta dalimi nebefinansuotume Kremliaus. Iš kitos pusės, nušautume vienu šūviu du zuikius, nes prisidėtume prie kovos su klimato kaita.
Antra kuro rūšis, kurios būtų lengviausia atsisakyti, todėl, kad nafta nepriklauso tik nuo tiekimo vamzdynais, ją taip pat galima atsigabenti tankeriais, transportuoti geležinkeliais. Ji neturi tos natūralios monopolijos statuso, taip pat naftą išgauna įvairios šalys“, – paaiškino energetikos ekspertas.
Kasdien, pasak jos, naftos išgaunama apie 97-98 mln. barelių per dieną.
„Rusija dabar dalinasi antrą-trečią vietą pasaulyje išgaudama apie 10 mln. barelių per dieną, tai tuos 10 mln. ES tikrai galėtų surinkti iš kitų šalių. Beje, Rusija iš naftos gauna didžiausias finansines įplaukas į biudžetą“, – akcentavo R. Švedas.
Jis atkreipė dėmesį, kad V. Putinas, žinodamas Europos Sąjungos didelę priklausomybę nuo gamtinių dujų, pareiškė, kad jei ES atsisakys pirkti naftą, tai Rusija nutrauks ir gamtinių dujų tiekimą.
„Tai dabar kaip atsisakyti rusiškų dujų – aišku, kad tai alternatyvūs keliai. Lietuva turi alternatyvą – suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio dabar išmušė valanda ir kuris dabar, sakyčiau, yra žymiausias Europoje, nes visa Europa dabar žiūri į tai, kaip Lietuva galėjo pasiekti tai ir pirmoji atsisakyti gamtinių dujų importo iš Kremliaus. Atitinkamai taip pat turėtų elgtis Vokietija ar kitos šalys“, – sakė TSPMI lektorius.
Visgi jis paaiškino, kad Lietuva yra nedidelė šalis, tad terminalo-laivo, kartu su saugykla Latvijoje, pajėgumų užtenka visoms trims Baltijos šalims.
„Vokietija labai didelė šalis, jos ekonomika labai didelė. Ji šiai dienai perka dujų iš Rusijos apie 45 mlrd. kubinių metrų. Palyginimui, mūsų gamtinių dujų terminalo pajėgumai yra iki 4 mlrd. Tai Vokietijai reikėtų iš karto 11-12 tokių terminalų, bet yra ir kitos technologijos. Manau, kad Vokietijos atveju būtų kitas sprendimas – ne terminalas jūroje, bet terminalas ant žemės, kurio pajėgumai didesni: gali būti ir 8, ir 10 mlrd. kubinių metrų“, – teigė R. Švedas.
Pašnekovas priminė, kad apie planus jau per šiemet pastatyti tris gamtinių dujų terminalus kiek anksčiau pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Tai alternatyva. Kitos išeities nėra“, – pabrėžė R. Švedas.
Visą LNK pokalbį su energetikos ekspertu žiūrėkite čia:
