Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Konkurencija lyderiui

Pirmoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje ir toliau laikosi valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo vasario mėnesio atliktos apklausos ji savo rezultatą pagerino paklaidos ribose. Vasario mėnesį už šią partiją balsavę būtų 12 procentų respondentų, kovą – 13,1 procento.

Antroje lentelės vietoje – šiais metais įkurta ir Seimo opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Parama šiai politinei jėgai nuo praėjusios apklausos augo paklaidos ribose. Vasario mėnesį už šią partiją balsavę būtų 8,7 procento apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius jau siekia 10,7 procento.

Ant kulnų Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ mina opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Parama šiai politinei jėgai nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Vasarį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 12,2 procento apklaustųjų, kovą – 10,2 procento.

Opozicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parama nuo praėjusį mėnesį atliktos apklausos praktiškai nesikeitė. Vasarį už šią partiją balsavę būtų 6,7 procento apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 6,6 procento.

Valdančiojoje daugumoje veikiantis Lietuvos liberalų sąjūdis išlaiko stabilią paramą. Vasarį ir kovą už šią partiją balsavę būtų 6 procentai apklaustųjų.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją vasarį būtų balsavę 4,1 procentas apklaustųjų, kovą – 4,7 procento.

Parama opozicinei Darbo partijai per mėnesį sumenko paklaidos ribose. Už šią politinę jėgą vasario mėnesį savo balsą atidavę būtų 6,5 procento apklaustųjų, kovo mėnesio apklausos duomenimis šis skaičius siekia 4,2 procento.

Lentelę užbaigia valdančiosios koalicijos narė Laisvės partija. Vasarį už ją būtų balsavę 4,5 procento apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius siekia 3,7 procento.

Už kitą partiją balsavę būtų 8,5 procento apklaustųjų, nebalsavę 13,3 procento, o nežino, arba į klausimą neatsakė – 19 procentų.

Šimonytė savo pozicijas išlaiko

Apklausoje tradiciškai buvo klausiama ir apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.

Čia ir toliau pirmauja dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vasarį ją kaip tinkamiausią premjerę matė 19,2 procento apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius pakilo iki 20,9 procento.

Toliau – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Vasario mėnesį jį premjero kėdėje matyti norėjo 8,5 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 9,3 procento.

LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė užima trečią šios lentelės poziciją. Vasarį ją premjerės kėdėje matyti norėjo 6,9 procento apklaustųjų, kovą – 6,3 procento.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen lentelėje ketvirta. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje vasarį matyti norėjo 3 procentai, kovo mėnesio duomenimis – 4,5 procento apklaustųjų.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius rikiuojasi toliau. Jį ministro pirmininko kėdėje vasarį matyti norėjo 3,4 procentai respondentų, kovą – 2,9 procento.

LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį premjero kėdėje vasarį matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, kovą – 2,8 procento.

Toliau lentelėje buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jį Vyriausybės vadovo pareigose vasarį matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, kovą – 2,5 procento.

LSDP atstovą Vytenį Andriukaitį kaip Vyriausybės vadovą vasarį matyti norėjo 1,7 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 1,9 procento.

Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą ministro pirmininko pareigose vasarį matyti norėjo 2,8 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 1,9 procento.

Lentelę užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Vasarį jį kaip ministro pirmininko kėdėje matyti norėjo 2,5 procento apklaustųjų, kovą – 1,7 procento.

Auga pasitikėjimas Vyriausybe

Naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad auga pasitikėjimas Vyriausybe.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių nuo vasario padaugėjo. Vasarį taip Vyriausybės veiklą vertino 25,6 procento apklaustųjų, kovą – 30,9 procento.

Atitinkamai sumažėjo ir neigiamai ar greičiau neigiamai įvertinimų. Štai vasarį taip ministrų kabineto veiklą vertino 66,2 procentai respondentų, kovą – 60,7 procento. Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą sumažėjo 5 procentais.

Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą vasarį buvo 8,2 procento respondentų, kovą – 8,4 procento.

„Vyriausybė užsidirbo tik kelius pliusus“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, dr. politologas Kęstutis Girnius teigia, kad pats prognozavo didesnį pasitikėjimo valdžia augimą.

„Manau, kad karas ir susitelkimas (kelia pasitikėjimą Vyriausybe, aut. p.). Ir man tas padidėjimas yra mažesnis, nei įsivaizdavau. Vasario mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybei vertino apie 25 procentai, kovą – per 30 procentų. Tai nėra didelis pokytis. Didžiausias – tie, kurie smerkė Vyriausybę (sumažėjo, aut. p.). Bet faktiškai tai nėra toks didelis didėjimas. Nes Vyriausybė daro tai, ko žmonės daugiau ar mažiau iš jos tikisi, kad jie turėtų daryti, ką jie laiko normaliu reiškiniu“, – kalbėjo politologas.

Jis dar pridūrė, jog kai kurie Lietuvos valdžios sprendimai Europoje laikomi labai griežtais ar net iššaukiančiais, bet Lietuvoje jie – savaime suprantamas dalykas ir tautos laukiami

„Todėl jie gauna keletą pliusiukų, bet ne tiek daug, kiek manytum. (…) Jei Vyriausybė daro tai, ko yra laukiama, tai kam dar ją šlovinti. Todėl tie reitingai šiek tiek pakyla, bet nenustelbia“, – teigė K. Girnius.

Politologas priminė, jog neužmiršti lieka ir kasdieniai rūpesčiai – infliacijos didėjimo, koronaviruso.

„Tie klausimai nėra išnykę. Ir kol Vyriausybė dėl šių dalykų buvo gana neigiamai vertinama, tai ir toliau taip yra“, – teigė VU TSPMI docentas K. Girnius.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Delfi pašnekovas pabrėžė, jog net ir kiek pakilus pasitikėjimui Vyriausybe, balansas vis tiek neigiamas – apie 30 procentų apklaustųjų ministrų kabineto darbą vertino teigiamai ir greičiau teigiamai, apie 60 procentų – greičiau neigiamai ir neigiamai.

„Dvigubai daugiau žmonių neigiamai vertina Vyriausybės veiklą, tai didelis procentas“, – teigė K. Girnius.

Politologas teigė, jog šiuose reitinguose matomas „naujas stabilumas“.

„Tikėjausi, kad bus didesnis šoktelėjimas, kad tai bus proga konservatoriams ir Vyriausybei pritraukti tuos, kurie buvo nusivylę. Šiek tiek pritraukė, bet nelabai daug. O kai žiūri į partijų reitingus, tas judesys yra minimalus“, – apie paklaidos ribų neperžengiančius pokyčius politinių partijų reitingų lentelėje kalbėjo Delfi pašnekovas K. Girnius.

„Viltys nebuvo pateisintos“

Žvelgdamas į politinių partijų lentelę VU TSPMI docentas, politologas K. Girnius aiškino, jog konservatoriai „negavo teigiamo dalyko“. Valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio pozicija nesikeitė, o Laisvės partijos – dar krito paklaidos ribose.

„Konservatoriai turi savo ištikimą elektoratą. Kai laimėjo rinkimus, jie buvo pritraukę kitokių žmonių, kurie gal manė, kad gana tų valstiečių–žaliųjų, jau reikia pakeisti, gal pasukti į dešinę. Bet jų viltys nebuvo pateisintos. Ši Vyriausybė nėra tokia veiksminga, ji blaškosi, dėl koronaviruso neturi aiškaus plano, ką daryti, pavargo jau, kaukių atsisakė.

Dėl ūkio skatinimo yra dideli neaiškumai, auga vidinė trintis tarp įvairių Lietuvos grupių. Visa tai neigiamai veikia Vyriausybės darbą. Ir tas nebus pašalinta. Tai dabar manau, kad kito mėnesio reitingai bus gana panašūs – čia yra nusistovėjusi šiokia tokia politinė padėtis, karas jau įvertintas, jei taip galime sakyti ir tų milžiniškų pokyčių, staigių judėjimų į vieną, ar kitą pusę yra nelaukiama“, – sakė K. Girnius.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nors sumažėjo neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą, bet premjerės I. Šimonytės reitingas augo paklaidos ribose. K. Girniaus nuomone, lyderystę perėmė šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Manau, kad ji varžosi su prezidentu G. Nausėda. Jie varžosi, kuris pirmasis praneš kokią nors naują, griežtą sankciją, ar ką nors kitą. Karas Ukrainoje didele dalimi yra užsienio politikos reikalas, kaip bebūtų. G. Nausėda labai aktyviai bando užimtu pirmaujančias pozicijas, nenori nusileisti I. Šimonytei, ir jam iš dalies sekasi“, – teigė jis.

Atsilieps šalies vidaus problemos

Komentuodamas vasario mėnesio apklausą, politologas K. Girnius Delfi sakė, kad valdančiosios Tėvynės sąjungos reitingai turėtų augti smarkiai ir gali šiai politinei jėgai atnešti net ir antrąją kadenciją valdžioje.

Kovo mėnesio apklausos rezultatai rodo, jog antroji TS–LKD kadencija valdžioje pradeda nuo jų tolti, sakė politologas K. Girnius.

„Manau, kad toliau nuo jų plaukia. Kad jie laimėtų antrą kadenciją, jie turėtų smarkiai padidinti savo reitingus ir atsikratyti to anti–konservatorių šleifo. Manau, kad jiems lyg šiolei nepasisekė ir jau nepasiseks“, – įžvalgomis dalijosi politologas K. Girnius.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Delfi pašnekovas pripažino, jog prognozuoti dvejus metus į priekį yra „tiesiog absurdas“, bet K. Girnius jau neįsivaizduoja, kad TS–LKD rinkimus galėtų laimėti.

„Yra pavojus, kad jų dabartiniai partneriai, pavyzdžiui – Laisvės partija gali net nepatekti į Seimą. Bet faktiškai centro kairė yra stipresnėje pozicijoje ir kadangi jų pozicija nuo konservatorių karo Ukrainoje atžvilgiu beveik nesiskiria, dėmesys krypsta į kitus dalykus. (…) Esminis dalykas – kai visi vienodai žiūri į karą, kaip partijos elgiasi jo atžvilgiu, tada kiti klausimai įgauna didesnę reikšmę“, – kalbėjo politologas.

VU TSPMI docentas K. Girnius dar pabrėžė, jog ateityje itin daug dėmesio sulauks ūkio klausimai.

„Šalies ūkis nukentės nuo visų šių sankcijų. Tada paprastai yra kaltinama partija, kuri yra valdžioje, nors ji nėra atsakinga už šiuos pokyčius. Ir manau, kad čia bus kitas veiksnys ir konservatoriai dėl to laimės mažiau su savo tvirta laikysena Ukrainos atžvilgiu, bet gerokai daugiau pralaimės, kai paaiškės ūkio sunkumai. Ypač, jei infliacija nebus suvaldyta“, – sakė VU TSPMI politologas K. Girnius.

Kova kairėje

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog tarp dešiniųjų jėgų toliau tvirčiausiai atrodo konservatoriai. O kairiame flange – kova.

„Toliau rungiasi dvi jėgos – socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nors jėgos atrodo apylygės, panašu, kad tarp opozicinių jėgų geriau sekasi kelis patyrusius vykdomosios valdžios vilkus turinčiai Demokratų sąjungai“, – teigė sociologas I. Zokas.

Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jo teigimu, rinkėjai linkę ieškoti lyderių, kurie savo savybėmis labiau tinkami konkrečiam laikmečiui.

„Augančios gerovės laikais, tikėtina, patrauklesnė V. Blinkevičiūtės asmenybė, kuri užstos ir pasirūpins, o gyvenant karo nuotaikomis gali būti patrauklesnis S. Skvernelis, kuris ne tik buvęs premjeras, bet ir kaip politikas kilęs iš jėgos struktūrų“, – svarstė „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.

Politologas K. Girnius dėmesį atkreipė ir į pasikeitimą reitingų lentelėje – paklaidos ribose augo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o smuko – LSDP.

„Trumpą laiką LSDP buvo populiariausia partija. Bet problema tame, kad jie mažai, ką daro. Partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė turi daug laiko praleisti Briuselyje ir ji nėra matoma tiek, kiek reikėtų jos matyti. Ir nėra naujų idėjų. Tad LSDP reitingai kilo viltimi, kad jie staiga pasikeis ir taps veiksmingesne, energingesne partija. To neįvyko, žlugus pirminiam entuziazmui, ir jų reitingai mažėja“, – įžvalgomis dalijosi politologas K. Girnius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ augimas turėtų būti aiškinama nusivylimu LSDP ir naujai įkurtos partijos įvaizdžiu.

„Manau, kad tai partijai sekasi sukurti kompetentingos partijos įvaizdį“, – svarstė politologas K. Girnius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų kovo 17 – 25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.