„Praktiškai tai nieko nereiškia, kol nesustabdytas tas tranzitas. Tai yra būdas preventyviai gąsdinti, atbaidant nuo diskusijų, kurios iš tikrųjų tarp Lietuvos ir Briuselio vyksta“, – „Delfi“ komentavo R. Lopata.

Jis tranzito į Kaliningradą klausimu visų pirma pabrėžė griežtesnės kontrolės būtinybę.

„Jeigu mums su kariniu tranzitu būtų lengviau ta prasme, kad tai yra mūsų suverenus sprendimas jį nutraukti. Bet, turint mintyje, kad dabar praktiškai nieko nevyksta, lieka tik prekės ir keleiviai, tai tiesiog reikėtų griežtesnės kontrolės“ – sakė R. Lopata.

Pasak politiko, ir Seimo NSGK ne kartą kalbėta apie tarkime trąšų tranzitą, per kurį eina ir milžiniški skaičiai cigarečių kontrabandos.

„Iki šiol niekaip rentgeno nesugebama įsigyti. Dabar yra postūmis, ir, kiek supratau iš vidaus reikalų ministrės, yra apsisprendimas, pasiskaičiavimas, kokių reikia techninių priemonių, kad keleivių ir prekių tranzitas iš Rusijos per Lietuvos teritoriją į Karaliaučių būtų griežčiau tikrinamas“, – aiškino R. Lopata.

Kol kas toje pusėje – ramu

Kalbant apie keleivius, pasak politiko, kol kas yra ramu.

„Paskutinį kartą , kiek aš pamenu, iš traukinio keturi žmonės išlipo. Bet prekių ir apskritai stebėjimas turi būti – video kameros, malūnsparniai, dronai. Panašu, kad kruopštumas nebuvo užtikrintas iki galo“, – teigė R. Lopata.

Pasak jo, Karaliaučius visą laiką buvo rizikos veiksnys. Ypač po to, kai ten buvo pradėta telkti technika ir papildomi kariniai daliniai.

„Bet turint mintyje tai, kad daugiausiai patyrę yra permesti į Ukrainą, tai ji yra minimali. Juo labiau turint omenyje, kad Putino jachta, kurią patraukė nuo Hamburgo, yra prišvartuota Kaliningrade. Kol ji yra, tol ramu“, – sakė R. Lopata.

Grasinimai iš Rusijos

Kaip jau skelbta, Vakarų šalių pareiškimai apie galimą Kaliningrado (Karaliaučiaus) blokadą yra dirvos zondavimas, bet Rusija įstengs pralaužti blokadą, jeigu šie grasinimai bus įgyvendinti, patirties yra.

Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas.

„Aš manau, kad tai kol kas žaidimas, situacijos zondavimas. Jeigu bus blokada, kaip jie sako, tai Sovietų Sąjunga mokėjo pralaužti blokadas, mes turime daug patirties.

Jeigu jie nori sudaryti tokią situaciją, dėl kurios mes turėsime pralaužti šią blokadą, kad išgelbėtume ten gyvenančių mūsų žmonių gyvybes, mes galime“, – teigė Rusijos politikas.

Anot V. Džabarovo, jis tikisi, kad Vakarų šalims „pakaks smegenų ir jos nežengs šio žingsnio“.

Pasak Rusijos parlamentaro, po Antrojo pasaulinio karo Josifas Stalinas du trečdalius Rytų Prūsijos padovanojo Lenkijai, o vienas trečdalis tapo dabartine Kaliningrado sritimi.

„Kai visa tai buvo perduodama, kas galėjo žinoti, kad subyrės Sovietų Sąjunga, kad iškils tokių logistikos problemų. Dabar atsirado naujos sienos, ir lietuviai nuolat mus šantažuoja: tai sulaiko krovininį transportą, tai verčia mus apskristi savo teritoriją“, – skundėsi Rusijos Federacijos Tarybos narys.

Premjerė dėl Karaliaučiaus tranzito stabdymo: negaliu pasakyti, kad konsultacijos nevyksta

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“.

„Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas. Ir vis dėlto ignoruoti ES, kaip tam tikros civilizuotos bendrijos nuomonę, kaip šitą kausimą spręsit, mes negalime. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“, – interviu LRT antradienį sakė premjerė.

Atsakydama į klausimą, kodėl nestabdomas tranzitas į Karaliaučių, kai Rusija pati nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, premjerė teigė, kad raginimų ir siūlymų reaguoti vienaip ar kitaip yra daug, tik juos visus įgyvendinus vienu metu „nebeturėtume, ką dar papildomai padėti ant stalo, kad padidintume Kremliui šito karo kainą“.

„Girdisi raginimų, darykit šitaip, reaguokit anaip. Jei jau vasario 25 dieną būtumėm visi viskuo sureagavę, ką kaži dabar darytumėm, jau nebeturėtumėm jokių papildomų žingsnių ir nebeturėtumėm, ką dar papildomai padėt ant stalo, kad didintume Kremliui šito karo kainą“, – sakė I. Šimonytė.

Anksčiau premjerė taip pat yra sakiusi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių ir sprendimą dėl to gali priimti tik ES, tačiau tuomet ji teigė, kad šis klausimas nėra svarstomas.

Per mėnesį per Lietuvą pravažiuoja vidutiniškai 100 Rusijos tranzitinių traukinių.

Kariuomenė ramino planuojančius atostogas

Tuo metu Lietuvos kariuomenė trečiadienį nusprendė nuraminti planuojančius atostogas Karaliaučiaus kaimynystėje. Ji feisbuke rašė sulaukianti klausimų apie Kaliningrado sritį ir jos keliamą grėsmę Lietuvai, taip pat dėl Kuršių nerijos – ar saugu ten vykti, konkrečiai – atostogauti. Taip pat teiraujamasi, koks artimiausias jų pačių dalinys yra tame regione.

Todėl Lietuvos kariuomenė nusprendė trumpai priminti faktus dėl Kaliningrado ir Lietuvos nuosavų pajėgumų, kurie gali turėti įtakos apsisprendimui – vykti į Nidą ar ne.

„Pirma, Rusijos pajėgų karinis aktyvumas Rusijos Kaliningrado srityje yra stebimas ir jis yra nepakitęs, taip pat Rusijos pajėgų sudėtis Kaliningrade nesiskiria nuo mums įprastos – stovi tie patys daliniai, ši informacija yra šios dienos, šio ryto duomenys. Gauname informacijos, kad pasienio gyventojai karts nuo karto mato judančią Rusijos karinę techniką, tai šitaip gali būti, karinė technika nebūtinai stovi vietoje – kartais vyksta pratybos, administraciniai važinėjimai, neatmetame, kad gali būti noro ir pasidemonstruoti savo „buvimą“, bet tai niekaip nekeičia aukščiau minėto fakto“, – feisbuke rašo Lietuvos kariuomenė.

Pasak jos, situacija ten stebima ir mūsų pačių, ir kitų NATO šalių žvalgybiniais pajėgumais, kuriuos labai sudėtinga apgauti (dar klausimas, ar išvis įmanoma), apie situaciją kasdien informuojami valstybės pareigūnai, tai yra rutina, kuri jau tęsiasi metų metus.

„Apie gyventojams reikšmingus situacijos pakitimus būtų informuojama nedelsiant“, – rašo Lietuvos kariuomenė.

Apie Lietuvos pajėgumus

Įraše pabrėžiama, kad šiame regione dislokuotos Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos bei koviniai Sausumos pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų vienetai.

„Ketvirta, sąjungininkų skaičius Lietuvoje šiandien siekia 3000 karių, su savimi turinčių tankus „Leopard“ ir „Abrams“, artilerijos bei artimojo nuotolio oro gynybos sistemas.

Na ir penkta – nuolat stebima ir Lietuvos oro erdvė bei jos prieigos, prireikus kontrolę užtikrina šiuo metu Šiauliuose budintys 13 sąjungininkų naikintuvų.

Važiuokime į Nidą. Neužmiršdami sau priimtiniausiu būdu padėti kovojančiai Ukrainai“, – rašo Lietuvos kariuomenė.