Buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Arvydas Pocius teigia, kad permesti pajėgas iš Kyjivo ir Černichivo regionų regionų rusams gali užtrukti mažiausiai kelias savaites. Apie panašų savaičių terminą kalba ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tas karinis vienetas, kuris dalyvavo kautynėse Kyjivo kryptyje, kiek mes žinome, patyrė didelius nuostolius. Manyčiau, čia jau bus aukštosios karinės vadovybės planas, ar tuos pačius dalinius, kurie dalyvavo kautynėse, tiesiog papildyti iš rezervo, užpildyti iki pilnos kovinės galios, ir juos permesti į Donbaso regioną. Ar tiesiog galbūt pakeisti visiškai kitais daliniais, juos išsiunčiant kažkur į užnugarį“, – „Info TV“ laidai „Info Diena“ kalbėjo A. Pocius.
Užtruks savaites
Pasak buvusio kariuomenės vado, tai yra savaičių trukmės operacija.
„Nes yra patirta ir kovinės technikos nuostolių, ir sužeidimų. Manau, kad visa tai sudėjus tas užtruks kelias savaites. Manau, kad dabar ir išnaudojama pauzė, kur jie persigrupuos, ir ruošis naujam puolimui“, – sakė A. Pocius.
Laidos pašnekovo nuomone, ukrainiečiai į Rytus galės permesti dalį pajėgų iš Vakarų.
„Vakarinėje Ukrainos dalyje nėra tiesioginių kovinių veiksmų sausumoje, tai manyčiau, kad kažkiek dalinių iš ten galės permesti į Rytų Ukrainą, ir sustiprinti šitą kryptį“, – teigė A. Pocius.
Kyjivas iki galo saugus nelieka.
„Sausumos keliais, kaip mes žinome, jau yra išstumtos priešo pajėgos. Bet manyčiau, kad Kyjivas bus ir toliau apšaudomas iš Baltarusijos teritorijos tiek sparnuotosiomis raketomis, tiek galbūt ir balistinėmis ir kitokiomis salvinės artilerijos priemonėmis“, – aiškino A. Pocius.
Ruošiasi ilgam konfliktui Rytuose
Buvusio kariuomenės vado vertinimu, karščiausia karo vieta išlieka Mariupolis.
„Rusijai tai yra strategiškai svarbi vieta, nes jiems reikia sujungti iš Krymo ir iš Donbaso judėjusias pajėgas. Jie nori visiškai kontroliuoti Azovo jūros pakrantę“, – teigė A. Pocius.
Jo nuomone, dabar bus koncentruojamasi į Luhansko ir Donecko regioną.
„Putinui reikalinga pergalė. Jie pamatė, kad buvo per daug apžioję, nesugebėjo, tai dabar koncentruosis į šią kryptį. Tai truks ilgai, bet matyt jie tam ir ruošiasi, – ilgam konfliktui“, – įvertino A. Pocius.
Vaizdai sukėlė šoką
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas mėnesį gyveno Berdianske, Rusijos okupuotame mieste, Ukrainos Pietuose. Į Lietuvą sugrįžusį ekspertą šokiravo vaizdai iš Bučos.
„Tai buvo pirmoji emocija. Paskui įsijungė politikos analitikas, kuris žino apie tai, ką Rusija darė Čečėnijoje, Sirijoje. Jie daro panašius dalykus“, – teigė A. Medalinskas.
Jis pripažino, kad buvo tarp tų, kurie galvojo, kad čia yra Europa, ir, kad okupacija turės švelnesnį veidą. Vis dėlto jis klydo.
„Jeigu tokie dalykai vyko ten, kur nebuvo jokių jokių didesnių protesto akcijų, man tada kyla klausimas, kas yra įvykę Chersono srityje. Kur kiekvieną dieną ne tik vyksta protesto akcijos pačiame Chersone, bet ir kaimo žmonės išvažiavo su traktoriais su Ukrainos vėliava ir važiavo dainuodami Ukrainos himną“, – sakė A. Medalinskas.
Jis neatmeta, kad tokių kapaviečių, gali pasitaikyti ir daugiau, taip pat ir taip vadinamo humanitarinio koridoriaus iš Mariupolio per Berdianską į Zaporožę kelyje.
Esame saugesni nei prieš pilną karą Ukrainoje?
Politologas tikisi, kad bus galiausiai įsisavinta, kad V. Putino tikslas yra parklupdyti Europą, o ne Ukrainą.
„Aš manau, kad greičiausiai vėliau faktai parodys, kad V. Putinas greičiausiai turėjo galvoje du galimus smūgius. Vienas dalykas yra Ukraina, kitas – Baltijos valstybės. Jis pasirinko Ukrainą, ir šia prasme dar labiau galime suvokti, kad tai, ką Ukraina daro pastaruoju metu, tai labai stipriai mus gina“, – sakė A. Medalinskas.
Jis teigia visiems šiuo metu aiškinąs, kad iki vasario 24 dienos buvo daug mažiau saugūs negu dabar.
„Dabar Vakarai bent jau prabudo dėl NATO rytinio flango. Dėl Ukrainos deja neprabudo. Tas formalus argumentas, kad Ukraina nėra NATO narė, kliudo peržvelgti daugybę tarpinių formų, kaip galima padėti Ukrainai“, – teigė A. Medalinskas.
