Kartu su L. Kasčiūnu į Vokietiją vyko ir NSGK nariai socialdemokratė Dovilė Šakalienė bei konservatorius Valdas Rakutis.
Kaip Delfi pasakojo komiteto pirmininkas, lietuviai su vokiečiais aptarė savo poziciją aktualiausiais klausimais.
„Po Bučos, kuri iš principo yra 21 amžiaus Srebrenica ir tokių atvejų gali atsirasti daugiau, kėlėme klausimą, ką mes galime padaryti: gilesnės sankcijos, visų likusių bankų deswiftas, dujų, naftos embargas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis paaiškino, kad vokiečiams buvo iškelta idėja, primenant, jog kai buvo įvestos sankcijos Iranui, buvo sukurta sąskaita, kuri neleido Iranui iš jos atsiskaityti už karinius dalykus.
„Tik maistas, medicina ir kiti dalykai. Mes pasiūlėme pamąstyti tokį dalyką ir su Rusija – kol mes esam dar nepasiruošę atsirišti ir taikyti embargą, tol galbūt reikėtų pradėti daryti tokį veiksmą ir sukurti tokią sąskaitą bent laikinai“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Delegacija vokiečiams taip pat akcentavo Lietuvos sprendimą visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
„Yra valia, vizija atsisakyti tos priklausomybės, ieškoma naujų rinkų, nauji kontraktai naftos srityje. Netgi yra noras, kad ta priklausomybė šiemet visiškai sumažėtų ir kai vokiečiai nori, kaip mes žinome, tuos tikslus dažniausiai pasiekia. Jie žodžio nelaido veltui, yra principingi savo politiniuose sprendimuose. Taigi jaučiasi, kad link to linkstama: pirma sumažiname priklausomybę, diversifikuojamės ir tada sankcijos – nėra atmetamas šis scenarijus“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Lygindamas vokiečių poziciją dabar ir prieš metus, L. Kasčiūnas tai įvardijo kaip „tektoninius lūžius“.
„Pokyčius matau ir kitoje srityje. Mes padėjome savo parama ukrainiečiams sustabdyti rusus ir dabar girdime bendroje viešojoje erdvėje, kad neva ginamieji ginklai Ukrainai yra tinkami tiekti, o puolamoji ginkluotė – ne.
Mūsų tezė paprasta – visa ginkluotė Ukrainai yra gynybinė, nes mes padėjome jiems įklampinti rusus, bet kad atsiimtume teritorijas dabar, kurios priklauso ukrainiečiams, kad nebebūtų Bučų, Berdiankų, reikia kažko daugiau. (…) Ši idėja irgi yra suprantama ir ne tik suprantama, bet ir, man atrodo, galime matyti bendrai Vakarų Europoje labai daug pokyčių greitu laiku“, – komentavo politikas.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad vokiečiai tiekia Ukrainai paramą, tačiau dabar, anot jo, atsiranda ryžtas daryti ir dar daugiau.
Sąjungininkų dėmesys Lietuvai: iškilo nauja idėja
NSGK pirmininkas taip pat pasakojo, kad su vokiečiais buvo aptarta ir NATO sąjungininkų parama Baltijos šalims.
„Ukraina kaunasi ne tik dėl savęs, bet ir Europos. Kiekviena diena Ukrainoje, kai klimpsta Rusijos kariuomenė, atitolina galimus bandymus testuoti NATO 5-ąjį straipsnį, todėl mes turime laiko pasiruošti“, – įvardijo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, kalbama apie priešakinės gynybos stiprinimą.
„Tas pasiruošimas kautis yra atgrasymas. Atgrasymas yra pigiau nei gynyba“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
„Mūsų idėja, kurios tikimės, kalbame ir kad tai galėtų atsirasti NATO viršūnių susitikime, tai, kad (…) priešakinių pajėgų batalionai „užaugtų“ iki brigadų lygio – kad vokiečių vadovaujamas batalionas virstų vokiečių vadovaujama brigada. Mes matome vokiečių lyderystę, jų svarbą ir pabrėžiame, jog dabar Lietuva investuoja į priimančiosios šalies infrastruktūrą“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Kalba, pasak jo, eina apie pilno spektro ginkluotę, įskaitant oro. Batalioną sudaro apie 1,5 tūkst., o brigadą – apie 3-5 tūkst. karių.
„Dar viena idėja, – kad mes galėtume turėti technikos įrengta tiek, jog galėtų būti dar didesnių junginių atėjimas, ne tik brigados. Pasiruošimas priimti dar daugiau: nuolat būtų NATO brigada, bet pasiruošimas priimti dar daugiau“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir amerikiečiai kalba apie savo pajėgų buvimą Baltijos šalyse nuolat, be tarpų.
„Mes tikrai matome Vokiečių lyderystę, kuri yra be galo svarbi“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
