Rusiškų rublių Lietuvoje toli ieškoti nereikia, keityklos dar prekiauja šia valiuta. Už vieną eurą galima gauti 85 rublius, o nusipirkti galima už 95 rublius. Ir tai nebe žemiausias kursas nuo karo pradžios.
Rusijai užpuolus Ukrainą rublio vertė euro atžvilgiu smuko daugiau nei per pusę. Bet šiandien jis kainuoja tiek, kiek ir prieš karą.
„Rublio kursas euro atžvilgiu yra kiek stipresnis nei buvo prieš metus. Beveik pilna apimtimi grįžo į tą prieškrizinį lygį“, – LNK sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Rublis euro atžvilgiu sustiprėjo dėl Rusijos centrinio banko veiksmų. Paprastai nuvertėjusi valiuta verslas ir gyventojai norėtų atsikratyti. Tačiau, kad taip neįvyktų, bankas per prievartą sukūrė dirbtinę rublio paklausą.
„Rublio apyvarta yra stipriai apribota. Vietiniai gyventojai praktiškai negali jos išsikeisti į eurus, ar dolerius. Taip pat kompanijos, kurios parduoda produkciją turi 80 procentų keisti į rublius, vos gavusios pajamas“, – LNK sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Ne į bedugnę, o į aukštumas rublį kelia ir rekordinės Rusijos pajamos iš eksporto.
Ekonomistas Ž. Mauricas skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį iš eksporto Kremlius turėtų uždirbti apie 145 milijardus eurų. Tokio pelno Rusija nematė nei per Krymo aneksiją, nei per 2009 metų pasaulinę krizę.
„Pinigai už energetinių žaliavų eksportą į Rusiją plūsta. Ir jie yra rekordiškai dideli. Nes apimtys kol kas nekrito stipriai, arba praktiškai net visai nekrito tam tikrais atvejais. O kainos yra ženkliai pakilusios“, – LNK kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistai ragina nesuklysti – stiprėjantis rublis nereiškia, kad vakarų sankcijos karą pradėjusiai Rusijai nuėjo šuniui ant uodegos.
Atvirkščiai – pinigų vertė pakilo, bet rusai negali nusipirkti prekių, kurių nori.
„Už tą Rusijos rublį negali nusipirkti to, ko norėtum. Rusijos gyventojai negali važiuoti atostogų į vakarų valstybes. Negali nusipirkti paslaugų greito maisto restoranuose vakarų valstybių, negali nusipirkti daugelio vakarų valstybėse pagamintų prekių“, – LNK sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Paklausa užsienio valiutai mažėja, todėl, kad nėra kaip nupirkti tų prekių, nes įvestos sankcijos. Šituo požiūriu yra gerai, kad pas agresorių reikalai eina prastyn, gal dėl to pradės mąstyti geriau“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.
Vakarų kompanijos nepaliauja sunkinti eilinių rusų gyvenimo. Neseniai JAV kompanija „Airbnb“ uždraudė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išsinuomoti būstą visame pasaulyje. O tai yra pagrindinė šios įmonės veikla. Iki šiol „Airbnb“ nepripažino tik piniginių operacijų sankcionuojamų Rusijos bankų.
Ekonomistų teigimų, tolimesnė kryptis – rusiškos energijos embargas.
„Dabar tų užsienio valiutų Rusija nelabai gali kažkam panaudoti, bet galbūt kažkada tolimoje ateityje galės panaudoti, kai bus atšauktos sankcijos. Tai tam, kad negautų papildomų pajamų Rusija vakarų valstybių valiutomis, galima nepirkti naftos ir dujų, tą, ką padarė Lietuva“, – svarstė ekonomistas N. Mačiulis.
Europa taip pat turėtų nepamiršti, kad Rusija pasiruošusi atmušti sunkius laikus. Rusijos centrinis bankas skelbiasi kovo 25 dieną dar turintis 604 milijardų dolerių rezervą.
„Centrinio banko prioritetas yra išlaikyti prieškarinį kursą. Jie stengsis tai daryti ir bus svyravimai į vieną, ar kitą pusę. Jeigu, sakykime, nesustos pinigų srautai iš užsienio, tai tas kursas ir bus panašus į šiandieninį“, – LNK sakė finansų analitikas M. Dubnikovas.
Lietuviškos keityklos skelbia, kad pigiausias rublis buvo kovo 9–10 dienomis. Tada už vieną eurą buvo galima gauti 35 rubliais daugiau nei šiandien.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
