Taip A. Jegorovui antradienį atsivėrė Alytaus pataisos namų, kuriuose pastaruoju metu jis atliko bausmę, vartai. Tiesa, į laisvę kaunietis buvo išleistas likus vos dviem mėnesiams iki jam skirtos bausmės pabaigos – įkalinimo terminas turėjo baigtis birželio 10 d.

„Teigiamai A. Jegorovą charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai“, – pažymėjo Laimos Šeputienės pirmininkaujama teisėjų kolegija.

Pasak teismo, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Už grotų A. Jegorovas pateko 2017 m. birželio 10 d., jam teismo nuosprendžiu buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bet realiai jos pabaiga yra ne 2025 m., o 2022 m. birželio 10 d. – dar praėjusių metų liepos 5 d. prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Malonės komisija nutarė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę sušvelninti 3 metais.

A. Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 8 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pagalve uždusino savo neįgalią motiną. Po dviejų dienų jis feisbuke parašė žinutę savo draugui: „Nutraukiau mamos kančias, nebeatlaikiau įtampos“.

Tai jis kalbėjo ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją – vyras aiškino, kad norėjo nutraukti motinos kančias, nes ji nejudėjo, tuštinosi po savimi.

„Norėjau nutraukti motinos ir savo kančias“, – sakė A. Jegorovas.

Jis aiškino, kad iš pradžių motiną slaugė kartu su tėvu, o šiam mirus, paskutinius keletą metų ši labai sunki, moraliniu, fiziniu ir finansiniu požiūriu slegianti motinos slaugos našta teko jam vienam.

Vyro teigimu, motina kurį laiką buvo slaugoma slaugos ligoninėje, tačiau pasibaigus 4 mėnesių terminui, jis neturėjo galimybės mokėti už tolimesnę motinos priežiūrą, todėl vienintelė išeitis buvo slauga namuose.

„Be savo kasdienių darbų ir rūpesčių man nuolat reikėjo prižiūrėti ligonį, kuris savimi pasirūpinti negalėjo, kas reikalavo labai daug jėgų, nebuvo nė dienos, kad nematyčiau besikankinančios motinos, be to, dėl uždaro gyvenimo būdo nenorėjau, kad aplinkiniai matytų tokią mano motinos būseną“, – vėliau teisme aiškino jis.

Vyras pažymėjo, kad motinos slaugą bandė derinti su darbu, bet nesisekė, į namus neateidavo joks socialinis darbuotojas, todėl jis turėjo daug psichologinių problemų ir esą kartą net bandė nusižudyti.

Sunkiomis ligomis (kurios pakirto motinos ir kūną, ir protą) sirgusią motiną A. Jegorovas slaugė apie 15 metų. Nuteistasis yra įgijęs Pasaulio šachmatų federacijos suteiktą FIDE meistro vardą.

Aleksandras Jegorovas
Foto: DELFI / Kęstutis Kasciukevičius

Šachmatų A. Jegorovas neapleido ir už grotų – kalėdamas Marijampolės pataisos namuose organizavo ir vedė paskaitų ciklą nuteistiesiems „Šachmatų žaidimo pagrindai“, išėjęs į laisvę jis taip pat savo laisvalaikį taip pat ketina sieti su šachmatais.

Kad A. Jegorovas būtų lygtinai paleistas į laisvę, nusprendė Lygtinio paleidimo komisija prie Alytaus pataisos namų. Tiesa, už tokį sprendimą balsavo tik trys iš penkių komisijos narių – du tokiam verdiktui nepritarė, nes, jų nuomone, būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo sunkumą. Šių dviejų komisijos narių nuomonei pritarė ir Alytaus teismas, nusprendęs netenkinti komisijos sprendimo dėl A. Jegorovo paleidimo į laisvę anksčiau laiko.

Tačiau Alytaus teismo nutartį A. Jegorovas apskundė apeliacine tvarka ir sulaukė palankaus sprendimo.

Anot teismo, sprendžiant A. Jegorovo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymėjo, kad A. Jegorovas buvo nuteistas pirmą kartą, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pripažintos net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

„Tiek įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek nuteistojo kriminogeninę praeitį (o tiksliau jos nebuvimą) apibūdinantys duomenys neleidžia A. Jegorovo vertinti kaip itin pavojingo asmens visuomenei, – pabrėžė teisėjai. – Be to, nuteistajam prezidento dekretu buvo sumažinta paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.“

Anot teisėjų, nuteistasis „šiuo metu pakankamai gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, pasekmes suvokia tiek sau, tiek kitiems, reiškia gailestį, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta“.

„Nustatyta, jog nuteistasis nepalaiko kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų, diskriminacinių nuostatų taip pat nereiškia, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo“, – teismas pažymėjo, kad iš pataisos įstaigos pateiktų duomenų matyti, jog A. Jegorovo elgesys, mąstymas ir nuostatos keitėsi teigiama linkme, o tai patvirtina ir sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Be to, teismo teigimu, A. Jegorovas iki įkalinimo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą humanitarinių mokslų srityje (įgijęs filosofijos bakalaurą), pataisos įstaigoje taip pat mokėsi ir siekė įgyti magistrantūros laipsnį.

„Nuteistasis padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, gailisi savo veiksmų, įkalinimo įstaigoje jis vengia konfliktinių situacijų, jo nuostatos nėra palaikančios kriminalinį elgesį“, – pabrėžė motinos žudikui vartus į laisvę atvėrę teisėjai.

Anksčiau laiko išeiti į laisvę A. Jegorovas bandė ir anksčiau, kartą jo prašymą jau buvo patenkinęs Vilkaviškio teismas, bet tada teismo nutartį prokurorai apskundė apeliacine tvarka – skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nuteistąjį paleidus į laisvę anksčiau laiko nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.