L. Jonavičius teigė, jog ši informacija surinkta iš prancūziškų šaltinių ir turėtų būti vertintina atsargiai.
Anot surinktos informacijos, operacija buvo vykdyta vasario pabaigoje, „kai prezidentas Emmanuelis Macronas intensyviai skambinėjosi tiek su Vladimiru Putinu, tiek su A. Lukašenka, tiek su Volodymyru Zelenskiu“.
Politologas rašė, jog E. Macronas bandė įtikinti A. Lukašenką nedalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą, mainais užtikrinant, kad pastaroji susilaikys „nuo smūgių raketomis į baltarusiškus ir rusiškus karinius objektus Baltarusijos teritorijoje, kol vyksta derybos tarp Maskvos ir Kijevo“.
„Kaip pamename, pirmieji derybų bandymai iš tiesų vyko Beloveže ir kitose Baltarusijos vietovėse. Taip Minskui pavyko pasiekti, kad būtent Baltarusija taptų derybine aikštele, ir gauti papildomą argumentą, kodėl baltarusių kariuomenė negali įsitraukti į tiesioginius karinius veiksmus (nes įsitraukimas leistų ukrainiečiams atakuoti rusų pozicijas Baltarusijoje)“, – rašė jis.
Bet keli Baltarusijos teritorijoje vykę derybų raundai pasižymėjo progreso nebuvimu ir naujienomis apie derybų dalyvių apnuodijimus.
„Taip pat tikėtasi, kad derybų metu Minskas užtikrins „tylos režimą“ – neleis Rusijai vykdyti puolimo iš Baltarusijos teritorijos. Tačiau tylos režimo nebuvo ir Kijevas nusprendė derybas perkelti į Stambulą“, – feisbuke mintis dėstė VU TSPMI docentas L. Jonavičius.
Šių įvykių pasekmė – iš esmės neišpildytos susitarimo sąlygos ir prarastos bent minimalios saugumo garantijos.
„Aišku, galima drąsiai sakyti, kad Rusija nebuvo suinteresuota kokiomis nors garantijomis Minskui, todėl specialiai neleido A. Lukašenkai susigrąžinti bent dalinio „neutralaus žaidėjo“ statuso“, – rašė L. Jonavičius.
O faktas, kad užfiksuoti sprogimai Rusijos teritorijoje, Belorode esančiame ginklų sandėlyje, rodo, jog „Ukraina pajėgi perkelti kovą į priešo teritoriją“.
„Po to, kai Ukraina viešai paskelbė, kad Baltarusija irgi laikoma agresoriumi, tikimybė, jog Kyjivo pajėgos taikiniais gali pasirinkti ir objektus Baltarusijos teritorijoje, didėja. Ukrainiečiams netgi pereinant į kontrapuolimą (ypač šiauriniame fronte), smūgio būtent Baltarusijos teritorijoje esantiems daliniams tikimybė irgi didėja“, – rašė jis.
Anot L. Jonavičiaus, tai Minską pastato į sunkią padėtį.
„ Viena vertus, Ukrainos smūgio tikimybė gali dar labiau motyvuoti A. Lukašenką vengti leisti savo kariams įsitraukti į karą tiesiogiai.
Antra vertus, tai gali suveikti ir visiškai priešingai – paskatinti aktyviau veikti Rusijos naudai. A. Lukašenka greičiausiai nenori leisti Baltarusijos kariuomenei kovoti prieš ukrainiečius (nepaisant visos agresyvios A. Lukašenkos retorikos, kuri retai kada perkeliama į praktiką), bet taip pat akivaizdu, kad Kremlius turi atvirkštinį interesą – priversti Minską tapti tiesioginiu konflikto dalyviu.
Tai greičiausiai nepridėtų Maskvai praktinės galios kovos lauke, bet dar labiau sukompromituotų A. Lukašenką“, – feisbuke mintis dėstė VU TSPMI docentas L. Jonavičius.
Baltarusijoje – kraupi situacija
Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka po Ukrainos invazijos dar sustiprino represijas prieš baltarusius. Saugumiečiai braunasi į namus ir grasina kalėjimu dėl vieno įrašo feisbuke. Tai verčia baltarusius bėgti iš šalies.
Baltarusė Darya Slizh – trečią savaitę Vilniuje. Iš Baltarusijos išvyko sužinojusi, kad jos ieško.
„Specialiosios pajėgos atėjo į mano namus. Buvau parduotuvėje, namie buvo draugai. Jie atėjo, pasakė mano vardą, pavardę ir kad manęs ieško. Namo daugiau nebegrįžau, man perdavė pasą, pinigų. Po dviejų dienų palikau šalį“, – LNK kalbėjo baltarusė.
Darya sako, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, represijos sustiprėjo.
„Draugė dabar sulaikyta dviem mėnesiams, nes buvo Ukrainoje – slidinėjo“, – kalbėjo ji.
Jei A. Lukašenkos pareigūnai randa tuščius namus, būna, kad ir įsilaužia.
„Girdėjau apie tai tūkstančius kartų. Kai tai nutinka, supranti, kad atėjo ne dėl to, jog būtum nesumokėjęs už bilietą autobuse“, – sakė Darya.
Anot merginos, dabar Baltarusijoje žmonės į kalėjimą siunčiami net už vieną feisbuke paspaustą „patinka“.
„Yra naujas įstatymas – jeigu du kartus skiriamas administracinis sulaikymas, tai trečias kartas – baudžiamoji atsakomybė, kalėjimas. Jie ateina neva prevenciškai, neprisistato, tikrina telefonus, socialinius tinklus, kokius informacijos kanalus skaitai“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
Darya sako numananti, kodėl sulaukė persekiojimo. Vasario pabaigoje Baltarusijoje vyko referendumas – Rusijai leista Baltarusijoje laikyti branduolinius ginklus. Anot merginos, daugybė baltarusių gadino biuletenius, viešai reiškė nepritarimą.
„Esu tikra, kad dauguma visuomenės yra prieš karą. Ne 100 procentų, bet dauguma. Net jei balsavai už A. Lukašenką, dabar supranti, kad kažkas blogai“, – sakė ji.
Darya Baltarusijoje dirbo informacinių technologijų įmonėje. Šioje šalyje – dešimtys tūkstančių aukštos kvalifikacijos programuotojų, šimtai įmonių.
