Pirmadienį URM taip pat pranešė, kad Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas grįš į Lietuvą jau artimiausiu metu.
Kojala: kalbėti apie efektyvų diplomatinį atstovavimą jau seniai sudėtinga
Kaip pastebėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, tokį žingsnį ministerija žengė reaguodama į bendrą karo Ukrainoje eigą ir įvykius Bučoje, kur ukrainiečių kariai, atsikovoję teritoriją iš rusų okupacinių pajėgų, aptiko siaubingus karo nusikaltimų vaizdus, šokiravusius daugelį šalių. Visgi santykiai su Rusija yra sudėtingi jau kurį laiką.
„Ilgą laiką tie santykiai tie santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos bei Rusijos ir Vakarų šalių yra tokie įtempti, kad kalbėti apie efektyvų diplomatinį atstovavimą buvo labai sudėtinga“, – Delfi komentavo politologas.
Po tokio Lietuvos žingsnio apie papildomų rusų diplomatų išsiuntimą pranešė Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija. Estija pranešė uždaranti generalinį konsulatą Narvoje ir konsulinį skyrių Tartu bei išsiunčianti iš šalies 14 Rusijos darbuotojų, iš kurių 7 turi diplomato statusą.
Apie analogiškus žingsnius, uždarydama Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje, Liepojoje bei išsiųsdama 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų pranešė ir Latvija. Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, tad tikėtina, kad jie bus išsiųsti iš Belgijos. Tiesa, kol kas apie ambasadorių išsiuntimą daugiau nepranešė jokia ES valstybė.
„Lyg ir apie tai svarsto Latvija. (…) Yra tikimybė, kad paseks kitos valstybės, ypatingai turbūt būtų galima kalbėti apie Baltijos šalis, galbūt Lenkiją. Ar kitos Vakarų Europos šalys žengs šiuo žingsniu, kol kas sunku pasakyti, jos turbūt bus linkusios išlaikyti tam tikrą diplomatinio atstovavimo lygį, tikintis, kad tai galėtų paskatinti dialogą bei vienokį ar kitokį sutarimą, kaip būtų galima sustabdyti šiuos žiaurumus“, – komentavo L. Kojala.
Ambasadorius yra aukščiausio rango valstybės atstovas, turintis galimybes atstovauti savo šalį įvairiuose aukšto rango susitikimuose.
„Nesant ambasadoriaus galimybės yra menkos, bet vėlgi – žvelgiant į platesnę, net keliolikos metų perspektyvą, Rusijos ambasadorius negalėjo būti nei labai aktyvus, nei efektyvus, dėl to, kad Rusija buvo laikoma agresija, o ir pačios ambasados veikla dažniausiai patekdavo į institucijų akiratį“, – priminė RESC vadovas.
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, jau kovo 18 dieną paskelbė apie dalies ambasados darbuotojų išsiuntimą. Tuomet buvo argumentuojama, kad išsiunčiamų diplomatų veikla buvo nesuderinama su jų einamomis pareigomis.
„Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėse ataskaitose ne kartą buvo minima ir tiesiogiai pažymima, kad Rusijos diplomatinių atstovybių veikla turi žvalgybinį aspektą. Be abejo, diplomatijoje to yra, bet yra klausimas dėl tam tikro priešiškumo lygio ir veikimo pobūdžio, kuris peržengiant ribas apribojamas – Vakarų šalys ir Lietuva jau ne kartą yra išsiuntusios „diplomatus“. Taip pat tą padarė, prisiminkime, dar prieš invaziją NATO, išsiunčiant Rusijos atstovus, kurie buvo apkaltinti būtent žvalgybine veikla, o ne diplomatine veikla“, – sakė L. Kojala.
Taigi, kaip apibendrino politologas, šiuo klausimu itin svarbiu aspektu tampa tų vadinamųjų ribų peržengimas.
„Pastaraisiais metais Rusija dėl to tikrai susilaukė konkrečių sprendimų iš Vakarų šalių, įskaitant ir Lietuvą“, – pridūrė pašnekovas.
Kirkilas įsitikinęs, kad tą patį darys ir kiti: kaip visuomet, Europa pradeda atsargiai
Panašiai Lietuvos sprendimą atšaukti Rusijos ambasadorių bei uždaryti konsulatą Klaipėdoje komentavo ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
„Aš manau, kad šioje situacijoje, ypatingai po tų žudynių, kurias pamatė visas pasaulis, kaip ir nebelieka prasmės palaikyti su žudikais kokius nors diplomatinius santykius. Jei išsiunčiamas ambasadorius, uždaromas ir konsulatas – iš esmės beveik jokių diplomatinių santykių nebelieka“, – sakė politikas.
Reikalų patikėtinis, pasak jo, dirba su informacijos perdavimu iš abiejų šalių pagal poreikį.
„Daugiau nieko. Jie iš esmės atlieka tik techninį darbą“, – paaiškino G. Kirkilas.
Jo vertinimu, Lietuvos žingsniu paseks ir daugiau šalių.
„Manau, kad anksčiau ar vėliau kitos šalys tikrai žengs tokį žingsnį. Kaip visuomet, Europa pradeda atsargiai. Europiečiai tiesiog negali patikėti tuo, kas vyksta, bet tai vyksta. Jie pradeda nuo diplomatų išsiuntimo, ypač įtariamų kokia nors žvalgybine veikla, bet aš neabejoju, kad po vienos ar kitos savaitės, bus išsiųsti ir kitų šalių ambasadoriai. Greičiausiai tai bus galbūt Lenkija ar kitos Baltijos valstybės, Čekija, o po to ir kitos“, – Delfi komentavo buvęs premjeras.
G. Kirkilas taip pat atkreipė dėmesį, kad ES spaudimą Rusijai taiko po truputį, strateguoja, iškart neišnaudoja visų galimų žingsnių.
„Toks yra jų stilius, nieko čia nepadarysi“, – sakė politikas.
Jau seniai vieša paslaptis, kad Rusijos diplomatinėse atstovybėse dirbantys asmenys siejami su žvalgybine veikla. Į klausimą, ar tai, kad šnipinėjimu įtariami diplomatinių atstovybių darbuotojai neišsiunčiami daug anksčiau, yra savotiškos „žaidimo taisyklės“, G. Kirkilas atsakė, kad iš dalies taip.
„Iš dalies sutartos. Iš kitos pusės, praeina laiko, kol mūsų tarnybos surenka atitinkamą informaciją, nes kai išsiunčiamas diplomatas, yra ir pagrindimas tam tikras – bent jau pasakomas žodžiu, todėl tai užima laiko. Net jei iškart (kai atvyksta dirbti) žinoma, kad tai galbūt kažkokios žvalgybos darbuotojas, tai teoriškai daroma prielaida, kad jis nieko nedarys“, – komentavo G. Kirkilas.
Ažubalis: geriau ne mažinti atstovavimą, o ekonominius santykius su Rusija
Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atkreipė dėmesį, kad dabar itin svarbus klausimas – ar kuri nors šalis paseks Lietuvos pavyzdžiu.
„Spėju, kad šis sprendimas buvo tikriausiai priimtas reaguojant į tai, ką paskelbė pasaulio žiniasklaida ir patys ukrainiečiai apie nežmonišką Rusijos kariškių elgesį su civiliais laikinai okupuotose teritorijose. Čia toks ėjimas, kuris yra moraliai labai stiprus, bet klausimas, kiek Lietuvos pavyzdžiu paseks. Gali būti, kad Lietuva yra jau sutarusi su kaimynėmis ar su bendraminčiais, kad jie irgi pažemins Rusijos diplomatinį atstovavimą jų valstybėse. Kokie bebūtų įtempti santykiai, bet turėti ambasadorių yra svarbu“, – Delfi komentavo politikas.
A. Ažubalis taip pat paaiškino, kodėl kartais delsiama su kai kurių šnipinėjančių diplomatų išsiuntimu.
„Kartais geriau žinoti, kas vykdo veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, nei aptikus tą atvejį iškart reaguoti ir išsiųsti, nes paskui bus atsiųsti kiti ir tada reikės laiko, pastangų bei lėšų, aiškinantis, kuris iš jų yra kas.
Šiaip diplomatija ir žvalgyba nuo seniausių laikų buvo labai glaudžiai susijusios. Dar klausimas, kas kurią papildo, nes, man atrodo, kad kažkurios žvalgybos institucijos yra tiesiogiai pavaldžios, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ofisui. Taigi viskas yra susieta“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Visgi A. Ažubalis pabrėžė, kad geriausias sprendimas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims dabar – aktyviai mažinti bet kokią priklausomybę nuo Rusijos.
„Geriau jie nemažintų to darbuotojų skaičiaus, bet mažintų savo verslo, ekonomikos bendradarbiavimą su Rusija, nes kada tu sumažini atstovavimą, bet neuždarai kanalų, kurie maitina agresorių ar su juo kalbiesi bei deriesi, kaip kai kas nuolat, be jokių rezultatų, tai gaunasi... Toks mano palinkėjimas“, – pridūrė parlamentaras.
