„Rublio stiprėjimą iš esmės lemia rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurios 2022 m. I ketv. sieks apie 145 mlrd. eurų. Rusijos eksporto pajamas visų pirma didina energetinių bei kitų žaliavų (metalų, medienos, kviečių) kainų kilimas, kuris su kaupu kompensuoja mažėjančias (o labiau reikėtų sakyti – mažėsiančias) eksporto apimtis.
Pavyzdžiui, Rusija, nepaisant įvestų sankcijų, šiais metais, tikėtina, gaus daugiau pajamų iš naftos eksporto nei 2021 ir 2020 metais. Panaši situacija ir kalbant apie kitų žaliavų eksportą, o turint omenyje, kad žaliavų eksportas dominuoja Rusijos eksporto struktūroje (80–90 %), žaliavų kainų kilimas padidins bendras Rusijos eksporto pajamas. Rublio kursą taip pat stiprina įvestos kapitalo kontrolės priemonės“, – socialiniame tinkle teigė Ž. Mauricas.
Tai lemia keli argumentai, teigė ekonomistas.
„1. Visos Rusijos įmonės yra įpareigotos 80 % gaunamų eksporto pajamų užsienio valiuta keisti į rublius, o tai didina rublio paklausą.
2. Užsienio investuotojams neleidžiama parduoti turimų savo aktyvų Rusijoje, o tai mažina rublio pasiūlą.
3. Rusijos gyventojams apribotos galimybės išsikeisti rublius į užsienio valiutą, o tai taip pat mažina rublio pasiūlą“, – priežastis vardijo Ž. Mauricas.
Be to, anot „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto, „šiais metais ženkliai sumažės Rusijos importas, tad užsienio prekybos perteklius gali siekti ~200 mlrd. eurų, t. y. Rusija vos per 1,5 metų gali atkurti savo 300 mlrd. įšaldytų centrinio banko rezervų“. Taigi įvestos sankcijos Rusijai gali nueiti šuniui ant uodegos.
„Ką daryti? Rusijos eksporto pajamas labiausiai mažina energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas (pvz. 2009 m. krizės metu arba 2000 m. COVID-19 pandemijos metu), tad reikia didinti žaliavų pasiūlą (visų pirma energetinių) ir (arba) mažinti paklausą. Deja, JAV ir ES elgėsi atvirkščiai, nes mažino naftos ir dujų pasiūlą (motyvavo tuo, kad Sibire išgaunama nafta ir dujos neva „žalesnės“), o paklausą didino įliedamos trilijonus dolerių ir eurų kovoje su COVID-19 pandemija“, – rašė jis.
Tad dabar nelieka nieko, kaip tik „mokėti už kvailumą ir korupciją“, teigė Ž. Mauricas.
„Belieka tikėtis, kad demokratinės šalys po šios krizės ateis į protą ir ateityje tokių klaidų nebedarys, t. y. mažins savo priklausomybę nuo energetinių žaliavų importo iš geopolitiškai nestabilių valstybių, kaip tai darė Lietuva“, – socialiniame tinkle rašė Ž. Mauricas.
