Pasak politologo, ne vieną mėnesį atrodė, kad Prancūzijos vadovo rinkimai tebus E. Macrono antros kadencijos patvirtinimas. Tą sąlygojo įtikinamas politiko pranašumas prieš oponentus, dar išaugęs prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
„Bet pastaruoju metu tendencija kiek keičiasi – M. Le Pen apklausose mažiną atsilikimą. Nors skirtumas tebėra apčiuopiamas – 55-45, 53-47 proc., priklausomai nuo apklausų – tai nebėra E. Macrono „komforto zona“, – feisbuke rašė L. Kojala.
Jis savo įraše apibendrino prancūų ekspertų įžvalgas, kokios aplinkybės sąlygoja intrigą.
„E. Macronas nebėra „šviežias“ politikas – tai padėjo jam netikėtai laimėti prieš penkerius metus, siunčiant signalą apie esminius pokyčius. M. Le Pen kryptingai stiprino savo kaip nuosaikesnės nei anksčiau politikės įvaizdį – be to, jos kraštutines pozicijas normalizuoti padėjo ir kiti kandidatai, tokie kaip E. Zemmouras“, – rašė L. Kojala.
Pasak politologo, E. Macronui gali kilti bėdų mobilizuojant kairės elektoratą – anksčiau Macronas išnaudojo argumentą, jog nėra nei dešinysis, nei kairysis.
„Tačiau pastaruoju metu jo politiniai sprendimai sieti su dešiniuoju elektoratu, kuris gali sumenkinti kairiųjų mobilizaciją antrame ture“, – teigė L. Kojala.
Politologai pastebi, kad E. Macronas negalėjo daug laiko skirti kampanijai dėl karo Ukrainoje.
„E. Macronas tebėra aiškus favoritas, tačiau M. Le Pen, teigianti, kad Rusija gali vėl tapti Prancūzijos sąjungininke, ypatingai kovoje su islamo fundamentalizmu, yra netoli“, – rašė L. Kojala.
Prancūzijos prezidento rinkimai įvyks 2022 metų balandžio 10 ir 24 dienomis.
Prancūzijoje prezidentą penkerių metų kadencijai tiesiogiai renka žmonės viename ar dviejuose balsavimo turuose. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatas neužsitikrina absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, į kurį patenka du daugiausia balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
