„Kaip ir Lietuvoje, Ukrainoje – n kartų daugiau, gali būti rizika norėti keršto. O kas pirmiausi, gali būti to keršto taikiniais? Tai yra tie, kurie arčiausiai po ranka. Tai yra karo belaisviai arba kariai, su kuriais kariauji, tarkime, Mariupolyje arba Donbaso regione, kur yra nuolatinis kovinis kontaktas. Ir, vadinasi, gali būti labiau negailestingas, siekti keršto, ir manyti, kad tai yra pati teisingiausia teisingumo forma“, – „Delfi“ teigė D. Šlekys.
Pasak karybos eksperto, tas jau Ukrainos pusėje gali vesti prie paslydimų į karo nusikaltimų situaciją.
„Didžiausia baimė, kad gali būti, kad Ukrainos kariai gali savo nuožiūra siekti teisingumo, bandyti keršyti, ir tai gali vesti prie didesnių žiaurumų. Dėl to čia labai stipriai įsijungia tas momentas, kad gerai paruoštas karys visą laiką klausys vado įsakymo. Jeigu jiems yra liepta elgtis kažkokiu būdu, tarkime – laikytis standartų, statutų, disciplinos, tai tas tikrai gali būti faktiškai vienintelis stabdis (organizacinis), kuris gali pristabdyti nuo didesnių pykčio proveržių“, – sakė D. Šlekys.
Kartu jis sutiko, kad tai yra sudėtinga, tačiau kartu ir labai svarbu pačiai Ukrainai.
„Žiūrint tas nuotraukas, kraujas verda, tai įsivaizduokime, kaip turi jaustis žmonės, kur gal jų artimieji buvo taip nužudyti, arba jie patys yra iš to regiono, ir tuos žmones pažinojo. Bet Ukraina, jeigu paslys, tada praras labai daug geros valios Vakarų akyse. Jie tai puikiai supranta, ir jų vadai dės visas pastangas, kad būtų kariaujama, kiek tas yra įmanoma, laikantis vakarietiškų standartų, Ženevos konvencijų ir kitų dalykų“, – teigė D. Šlekys.
Rizika susijusi su nužmoginimu
Pasak eksperto, gana įprastas dalykas, egzistavęs daugybėje karų, yra, kai oponentai vienas kitą nužmogina, vadina eretikais, kitatikiais, kirminais, šunimis, hunais, šių laikų terminais – orkais.
„Tai sukuria psichologinį lengvumą ir pateisinimą, nes tada tarsi nežudai žmogaus. Tu žudai gyvulį, kažką, kas galbūt nevertas vaikščioti arba šliaužioti žemės paviršiumi. Tas leidžia valdyti stresą“, – aiškino D. Šlekys.
Tačiau, kaip aiškino specialistas, tas nužmoginimas dažnai vesdavo prie didesnio žiaurumo, didesnio nesusimąstymo, kad galiausiai vis dėlto atimi žmogaus gyvybę, net jei tas žmogus kariauja ne dėl teisingos priežasties.
„Jis yra agresorius, bet gal ne pats kareivis, o jo vadai, politikai, kurie jį atsiuntė. Ir tas kareivis yra pastatytas į priešakinę liniją – vieni noriai, kiti nenoriai. Vieni nevykdo įsakymų, kiti vykdo. Rusijos pusėje visokių žmonių yra. Bet, kai tu juos nužmogini, tada yra tikrai daug lengviau imtis veiksmo“, – aiškino D. Šlekys.
Ekspertas neteisė tų, kurie galvoja, kad Rusijos kariai ir yra verti pačio žiauriausio elgesio su jais. Tačiau jis ragino taip mąstančius pažiūrėti plačiau.
„Čia ir yra emocinė reakcija, kuri yra visiškai natūrali ir suprantama, matant tas visas nuotraukas. Tačiau turime sau užduoti klausimą: o kuo mes skiriamės nuo Rusijos? Mes gi ir esame demokratiški, liberalūs“, – kalbėjo D. Šlekys.
Ekspertas pabrėžė, kad vienas svarbiausių demokratijos principų yra teisės viršenybės principas. Visame kame.
„Gal tai ir nėra pats geriausias palyginimas, bet, kai kažkas padaro žiaurų nusikaltimą šalies viduje, tarkime nužudo, išprievartauja. Tų aukų artimieji, ir ne tik, tikrai net nežinau, ką galėtų padaryti su tais prasikaltusiais žmonėmis. Bet kažkodėl mes juos sodiname į teisiamųjų suolą, laukiame nuosprendžio. Jį paskiria, ir paskiria labai dažnai, mano manymu, teisingą, – iki gyvos galvos. Tada mes jį uždarome. Bet nevykdome mirties bausmės, neleidžiame linčiavimo“, – analogiją vidaus nusikaltimo, daromo tarptautiniu mastu, pateikė D. Šlekys.
Jis pabrėžė, kad tai yra daro mus kitokius.
„Mes laikomės teisės. Yra skaudu, žiauru. Bet svarbiausia yra neužmiršti aukų, rinkti įkalčius, reikalauti iš visų vyriausybių, kad kuo greičiau siųstų tyrėjų komandas, kad fiksuotų, dokumentuotų, ir pradėtų palengva ruošti bylą. To tikrai galime reikalauti iš savo vyriausybių – padėti Ukrainai ruošti bylą prieš Rusiją arba Rusijos konkrečius piliečius dėl to, kas įvyko Kijevo priemiesčiuose“, – aiškino D. Šlekys.
Kare taip būna?
Vienas iš bandymų supaprastintai paaiškinti realybę Bučoje gali būti numojimas ranka, kad tiesiog vyksta karas ir kare taip būna.
„Ne visai taip. Kad kare gali būti vienas kitas karys, kuriam neatlaiko emocijos, psichologinė būklė, ir jis pradeda šaudyti į kairę ir į dešinę, – vienareikšmiškai taip, tokių atvejų yra pilna istorija.
Šiuo atveju net Vakarų kariuomenės nėra šventos, jeigu paimsime Iraką, Afganistaną, Siriją, kur pavieniai kariai arba mažesni kariniai vienetai kaip skyrius arba būrys tikrai vykdė karo nusikaltimus. Kur net patys amerikiečiai ar britai, australai yra nuteisę savo karius“, – teigė D. Šlekys.
Tačiau, pasak karybos eksperto, tai yra arba vienetiniai atvejai, kur arba nesužiūrėjo vadas, arba tiesiog individualus žmogus nesusilaikė, veikė iš emocijos, tai yra patologinis dalykas.
„Tai, ką mes matome Bučoje, man tai primena Afrikos pilietinius karus. Kur ištisi kaimai būna nužudyti. Kaimuose moterys prievartaujamos, ne kartą, šimtais.
Tai nėra vieno ar dešimties karių nutrūkimas nuo grandinės. Tai yra sisteminga. Tai yra planuota. Tai yra paskaičiuota“, – sakė D. Šlekys.
Sistemingi ir planuoti veiksmai
Karybos eksperto vertinimu, Rusijos kariuomenės veikimas Bučoje buvo sistemingas ir planuotas.
„Tai nebuvo taip, kad „mus stumia ukrainiečiai. Tepame slides ir dabar tuos, kas pasitaikė po ranka, tą nušauname“. Surišti rankas, uždėti gobtuvą, arba paruošti masinę kapavietę ir į ją sumesti nužudytus, nukankintus žmones, – tas užtrunka. Vadinasi, laiko turi. Vadinasi, supranti, ką darai. (…)
Pagal nuotraukas, pagal tai, kaip tie žmonės palikti, kaip jie nukankinti, man tai dvelkia ne kažkokiu patologiniu sadizmo mėgavimusi, o, kad tai yra sistemingas, pagal duotą įsakymą įvykdytas nusikaltimas“, – aiškino D. Šlekys.
Pasak VU TSPMI dėstytojo, tokie dalykai karuose nėra toks jau dažnas momentas.
„Dėl to mes tokius dalykus paskui ir lyginame su naciais, Serebrenica arba su tuo, kas įvyko Ruandoje ir panašiuose konfliktuose“, – sakė D. Šlekys.
Putino „denacifikacija“
Vienas iš kylančių atvirų klausimų šioje situacijoje – kodėl, kam to reikėjo?
„Galima užduoti klausimą, kokia buvo prasme Serebrenicoje žudyti žmones? Kokia buvo prasmė Ruandoje įvykdyti genocidą? Arba, kokia prasmė yra Konge naikinti ištisus kaimus? Atrodo, kad tai yra gaivališka, nežmogiška“, – kalbėjo D. Šlekys.
Tačiau, pasak jo, jeigu tu nuoširdžiai nekenti kitokios spalvos odos, religijos arba etnoso, ir tu jų nelaikai žmonėmis, juos laikai fašistais, tas įgauna tam tikrą paaiškinimą.
„Nuo pat pradžių, kai V. Putinas kalbėjo apie denacifikaciją, kaip ją Vakarai suprato, buvo sakoma, kad kalbama apie etninį valymą, tai yra fizinį tam tikros grupės eliminavimą. Dabar, žiūrėdamas į Bučą, aš pradedu sutikti su jais, ir matau rezultatus“, – sakė D. Šlekys.
Nusitaikė pirmiausia į lojalius Ukrainai
Pasak eksperto, tai, kas vyko Bučoje, buvo sistemingas žudymas.
„Šiuo atveju vyko sistemingas ne visų ukrainiečių žudymas. Kai kurie liko gyvi. Akivaizdžiai, pirmiausia, buvo žudomi tie, kurie užėmė kažkokias pareigas – kaimo seniūnė, buvę kariai arba tie, kurie turi tatuiruotes su Ukrainos jūriniu trikampiu.
Tai yra bet kurie, kurie kažkokiu būdu išreiškė lojalumą, arba dirbo su Kijevo vyriausybe. Taip, akivaizdu, kad yra ir nužudytų žmonių, kurie tiesiog galbūt tuo metu, kai buvo vykdoma egzekucija, pasipainiojo ne laiku ir ne vietoje“, – aiškino D. Šlekys.
Jam kyla įtarimas, kad V. Putinas, kalbėdamas apie „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“, buvo nusiteikęs vykdyti du procesus: naikinti Ukrainos kariuomenę ir naikinti dalį Ukrainos piliečių.
„Man atrodo, kad ne tik ukrainiečių tauta yra žudomi. Manau, kad rastume ir kitų etninių grupių žmonių“, – sakė D. Šlekys.
Greičiausiai tai nebuvo eilinių šauktinių darbas
Pasak specialisto, tyrimas dar pasakys, kaip veikė Rusijos kariuomenė. Ar jie buvo atvykę su kažkokiais sąrašais, pasidarę namų darbus, ką siekia sunaikinti.
„Aš nenustebčiau, kad tai galėjo padaryti specialiai paruošti tam kadrai“, – svarstė D. Šlekys.
Karybos ekspertas paaiškino, kaip paprastai vyksta tokie dalykai.
„Pirmiausia, yra tie, kurie eina į veiksmą. Tai yra kariniai vienetai, kurie turi užimti perimetrą. Kaip žinome, sunkiai sekėsi užimti tą teritoriją. Tie patys kadrai rodo, kiek Rusijos technikos sunaikinta, kiek Rusijos karių toje pačioje Bučoje žuvo.
Tačiau, pagal Rusijos karinę doktriną, kai užimi teritoriją, atvažiuoja kiti vienetai. Ir karių darbas yra valyti tą teritoriją – ne fiziškai nuo griuvėsių, o nuo pasipriešinimo „kišenių“, nuo rezistencijos, fiziškai ir psichologiškai auklėti tuos, kurie nenori paklusti. Tam yra ruošiami specialūs vienetai“, – sakė D. Šlekys.
Pasak eksperto, būtent dabar Ukrainoje prasideda aiškinimasis, kokie konkrečiai Rusijos kariniai vienetai buvo dislokuoti toje zonoje maždaug mėnesį trukusios okupacijos metu, kad būtų galima aiškintis, kas tai yra per vienetai, kokia jų specializacija. Tam naudojami ir atviri duomenys, ir palydovinė informacija.
„Bet aš nenustebčiau, kad tai buvo padaryta ne tik eilinių „žalių“ karių. Aš sunkiai įsivaizduoju, nežinau, kaip tada turėtų būti psichologiškai apdorotas rusų eilinis šauktinis, kad jis būtų priverstas padaryti masinę egzekuciją žmonėms. Visgi labiau manyčiau, kad tai yra žmonės, kurie jau tai yra darę, kurie nejaučia jokios moralinės graužaties, ir greičiausiai gal net mėgaujasi tokiu darbu, jį darydami“, – sakė D. Šlekys.
Karinė pauzė
Apskritai, kalbant apie karo eigą, pasak eksperto, Rusijos kariuomenė strategiškai pakankamai tvarkingai atsitraukinėjo.
„Paskutinis pusdienis vakar rodė, kad buvo truputėlį daugiau chaoso. Bet vis gi jie daug pajėgų išvedė lauk į Baltarusiją“, – teigė D. Šlekys.
Šito atsitraukimo, pasak pašnekovo, nereikėtų maitinti viltimis, kad Rusija čia jau taikos link eina.
„Jie suprato, kad per didelį kąsnį apžiojo. (…) Jų logistikos sistema byra, nes vieni – Pietuose, kiti – Rytuose, dar kiti – Šiaurėje. Paruošti tokią logistinę paramą yra sudėtinga.
Juo labiau, kad Šiaurėje jie gavo į kailį. Ir atitraukinėja karius į Baltarusiją. Veiksmas vyksta Rytuose, Donbase, ir Pietuose, Mariupolyje“, – aiškino D. Šlekys.
Specialisto vertinimu, tie kariai, kurie atsitraukė į Baltarusiją, nebus tokia galinga jėga, kurią jie galėtų permesti į Rytų frontą.
„Nes jie yra stipriai nukraujavę, demoralizuoti. Net dalis vienetų, kurie galėtų kažką daryti, tai pažiūrėkime į žemėlapį, iš Baltarusijos nugabenti karius iki Donecko zonos yra nemenkas logistinis uždavinys.
Turime atsiminti, kad Ukrainos teritorija yra didelė. Jeigu kariai atsitraukė vakar ar užvakar, tai jie neatsidurs rytoj ar poryt prie Donecko“, – pirmadienį kalbėjo D. Šlekys.
Pasak specialisto, Rytuose dabar nuolatos vyksta didesnis karinis kontaktas.
„Rusija telkia karius. Istoriškai, net ir paskutinių konfliktų momentais, kalbant apie Siriją ar Krymą, Rusija rodė, kad, jeigu jie kaunasi vienu frontu, jie gali kokybiškiau tai daryti.
Bet dabar yra pauzė, atrodo, kad kaip ir kaunasi, bet kartu kaupia iš visų pusių karius, techniką“, – sakė D. Šlekys.
Galimybės Ukrainai
Ekspertas vylėsi, kad tą pauzę išnaudoja ir Ukraina, galbūt, dalį karių atitraukdama nuo Kijevo ir siųsdama į Rytus.
„Akivaizdžiai ir Vakarų karinė parama auga. Pažiūrėkime, kokie pažadai buvo išdalinti praėjusios savaitės pabaigoje. Jau – ne tik raketos, bet ir šarvuota technika, priešlėktuvinės sistemos, artilerinės sistemos pakrančių apsaugai“, – teigė D. Šlekys.
Pasak VU TSPMI docento, ta ginkluotė gal dar nepasiekė ukrainiečių.
„Bet tai, kad Vakarai oficialiai pasako, kad mes jums duosime ir tanką, ir netanką, dar kažkokią transporto priemonę, rodo, kad Vakarai kelia kartelę, kaip gali padėti Ukrainai, ir sako tai garsiai, kad Rusija girdėtų. Šiuo atveju jie nebijo, kad Rusija tai traktuos, kaip karo eskalaciją iš Vakarų pusės“, – dėstė D. Šlekys.
Pasak pašnekovo, „Buča yra dar viena vinis į karstą tų žmonių, kurie galvojo, kad V. Putino kariavimas, nors ir savaime jau yra blogas dalykas, bet, jeigu jis išliktų konvencinio kariavimo ribose, bus galima jam atsitraukti, ir su juo kažkaip kalbėtis“.
„Dabar, kai jau yra apšaudomi miestai, tas pats Mariupolis, Bučos istorija, visa tai daro situaciją Vakarų lyderiams vis sunkesnę dėl to, kaip tartis su Rusija? Kaip tartis su šito režimo žmonėmis? Kaip eiti į diplomatinį kontaktą? Kažkoks jis vis tiek turi būti, bet kaip?
Ar visgi pradėti šnekėti apie tai, kad nebus nei paliaubų, nei sankcijų nuėmimo, kol nebus įvykdytas teisingumas, kol nebus kaltieji sulaikyti? Pats karas gimdo savo naujas priežastis ir pykčius. Jeigu karas prasidėjo dėl Ukrainos noro būti NATO, ES ir labiau demokratine valstybe, tai dabar jau turime ir kitas priežastis, kodėl šitas karas tęsis. Ukrainiečiai, matydami tai, kas vyko Bučoje, jie jau nenurims“, – konstatavo D. Šlekys.
Britų žvalgybos vadovas: Putino planuose buvo egzekucijos
Kaip jau skelbta, britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore’as nurodė, kad Vladimiro Putino įsiveržimo į Ukrainą planuose buvo ir egzekucijos, kurias turėjo vykdyti kareiviai ir žvalgybos tarnybų darbuotojai.
Apie tai jis pranešė tviteryje, atsakęs į Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrės Liz Truss žinutę. L. Truss pareiškė, kad kaltuosius dėl žvėriškų žudynių Bučoje, Irpinėje ir kituose Ukrainos miestuose būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Putino režimui nebus leista nuslėpti savo kaltės dėl šių žiaurumų“, – pažymėjo ji. Anot R. Moore’o, britų žvalgyba žinojo, kad egzekucijos buvo Rusijos Federacijos (RF) prezidento planų dalis. “
Žinojome, jog Putino įsiveržimo į Ukrainą planuose buvo egzekucijos, be teismo sprendimo vykdomos jo kareivių ir specialiųjų tarnybų. Iš išlaisvintų rajonų gaunama informacija apie nužudytus civilius kelia siaubą ir baimę“, – parašė jis.
