Moteris papasakojo, kad norėjo pasidalinti savo istorija, jog pedagogai neturėtų vilčių, kad šioje šalyje egzistuoja teisingumas.

„Istorija prasidėjo nuo to, kad vienam savo mokiniui, pavėlavusiam į pamoką, dienyne pažymėjau „p“ raidę. Kadangi šio mokinio mokymosi ir lankomumo rezultatai ir taip labai prasti, jis pasijuto labai įsižeidęs ir parašė man laišką, kuriame išvadino „kur...“ ir pasiuntė „na...“. Visa tai užfiksuota, kaip įrodymą turiu išsisaugojusi laišką.

Kadangi į mano skundą direktorė reagavo niekaip, užfiksavau šį pažeidimą per www.epolicija.lt sistemą. Kitą dieną buvau iškviesta parodymams, tačiau ten man buvo paaiškinta, jog ši byla bus nutraukta, nes mokinys neturi 16 metų ir realiai nebaudžiamas gali daryti ką nori. Tėvams bauda taip pat negali būti skirta, nes tėvas mokykloje lankėsi prieš savaitę, vadinasi, savo sūnumi rūpinasi“, – teigė ji.

Asociatyvi nuotr.

Taip pat pridūrė, kad ir policijos pareigūno elgesys jai pasirodė netinkamas.

„Galų gale policijos pareigūnas papriekaištavo, kad gaišinu tokiais skundais jo laiką, kad esu nekompetentinga mokytoja ir pati kalta, kad mane pasiuntė „na...“.

Mieli mokytojai, kurie dar dirbate šį darbą ir atiduodate paskutines jėgas, dažnai atimdami savo brangų laiką iš šeimos, sveikatą – iš savęs, pagalvokite, ar atėjus lemiama momentui kas nors jus apgins“, – svarstė pedagogė.

Įvykį tiria policija

Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskoja komentavo, kad šių metų kovo 30 dieną apie 8.57 val. į pareigūnus kreipėsi vienos iš Vilniaus progimnazijos mokytoja, kuri informavo, jog kovo 21 d. vakarą iš 8 klasės mokinio, besimokančio toje pačioje progimnazijoje, gavo elektroninį laišką, kuriame buvo pateikta jos garbę ir orumą įžeidžianti informacija.

Pareigūnai pagal gautą informaciją pradėjo administracinę teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).

„Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su pranešimą pateikusia mokytoja, su mokyklos darbuotojais, su nepilnamečio, atsiuntusio laišką tėvais. Kadangi mokiniui dar nėra 16 metų amžiaus (jis nėra administracinės atsakomybės subjektas), todėl pagal galiojančius įstatymus teisena buvo nutraukta.

Pareigūnams bendraujant su nepilnamečio asmens tėvu, jis teigė, kad stengiasi auklėti ir prižiūrėti sūnų tinkamai, kad dėl šio įvykio šnekėjosi su sūnumi, kuris suprato savo veiksmus ir gailisi. Tėvo atsakomybės pareigūnai taip pat neįžvelgė.

Šeimai skirtas dėmesys, apie priimtą nutarimą nutraukti teiseną, pareigūnai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Vaiko teises, todėl su vaiku toliau bus dirbama jų kompetencijos ribose. Pareigūnas, bendravęs su mokytoja, teigia, kad bendravimas vyko dalykiškai, pareigūnas buvo taktiškas ir mandagus.

Jei pranešėja mano, kad pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas, bendravimas vyko netinkamai, ji turi teisę kreiptis į policijos įstaigos vadovą su prašymu įvertinti pareigūno elgesį. Jei bus nustatyta pareigūno kaltė, jis bus patrauktas atsakomybėn“, – teigė J. Samorokovskoja.

Teko aiškintis tris panašius atvejus

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas komentavo, kad galbūt skandalo šiuo atveju daryti nereikia, bet greičiausiai ši mokytoja nėra profesinės sąjungos narė.

„Mes, kaip profsąjunga, esame turbūt tris tokias situacijas aiškinęsi ir tikrai padėję mokytojams. Tėvai buvo nubausti administracine bausme. Kalbant apskritai, įtampos per šiuos dvejus metus yra labai daug.

Pervargę tikrai visi – tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek tėvai. Kiekvienas žingsnis gali tapti žiežirba. Aišku, jeigu kalbame apie mokyklos administracijos reakciją, tai dažniausiai vadovai nori nutylėti tą dalyką. Viena vertus, kaip ir gali nukentėti mokyklos prestižas, bet nemanyčiau, kad reikia nutylėti. Paprasčiausiai reikia kalbėtis ir šnekėtis“, – tikino jis.

Egidijus Milešinas

Pirmininkas akcentavo, kad priemonių tikrai yra, mat jų profsąjungai pavyko pasiekti, jog panašiais atvejais tėvai būtų nubausti administracine tvarka.

„Teisės aktai tai leidžia, bet reikia teisininkų pagalbos. Kita vertus, išrašoma bauda, nors lieka neaišku, ar jos skyrimas išsprendžia tas problemas. Vienaip ar kitaip, tokiu atveju reikia kalbėtis.“

Jis pripažino, kad šiais laikais mokiniai gali lengvai susisiekti su mokytojais ir po pamokų naudodamiesi socialiniais tinklais, todėl pasikeitusios ribos dėl viešosios erdvės gali sukelti irgi nemažai įtampų.

„Bet aš sakau, kad mokytojai turi teisę ir ja gali naudotis. Aišku, pirma reiktų kalbėtis su tėvais ir mokyklos administracija. Tačiau turiu pasakyti, kad jau ne vienerius metus yra kalbama apie teisių ir pareigų subalansavimą .

Pirmiausia, labai akcentuojamos yra mokytojų pareigos, bet pagal švietimo įstatymą pareigos ir teisės yra tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek mokiniams. Dažniausiai būna toks disbalansas, kai mokinių teisių kalnas, o pareigos tik kelios. Kalbame apie šiuos dalykus, bet ši diskusija turi persikelti į Seimą, mat tai yra Švietimo įstatymo nuostatos“, – tikino E. Milešinas.

Psichologas: kartais emocijos suveikia greičiau, nei protas

Paprašius paauglių psichologo Tomo Kelpšos pakomentuoti šį atvejį ir kaip galbūt reikėjo reaguoti taip įžeistai mokytojai, jis tikino, kad pirmiausia visi esame žmonės, o ne mūsų profesijos.

„Reiktų nepamiršti, kad tiek paauglys, tiek mokytojas yra žmonės, o tik po to esame specialistai. Nesvarbu, ar mokytojai, ar profesoriai, ar parduotuvės darbuotojai, ar mokiniai. Kiekvienas turime savo supratimą, savo požiūrį ir šiuo atveju, savigarbą.

Taip pat kiekvienas turime gyvenimo patirtį, kuri mus moko elgtis vienaip ar kitaip, todėl galime reaguoti į tam tikras situacijas skirtingai. Žinote, pasakyti, kaip šiuo atveju mokytoja turėjo reaguoti, gali būti sunku. Galbūt ji sureagavo taip, kaip supranta.“

Vaikų psichologas Tomas Kelpša

Vis dėlto jis svarstė, kad tikrai negalima kategoriškai teigti, ar pedagogės reakcija į įžeidimą buvo gera ar bloga.

„Sureagavo, kaip sureagavo, ir šioje situacijoje dabar jau reikėtų dirbti su tuo, kas turima. Pagalvoti, kaip reikėtų šį konfliktą spręsti. Kartais mūsų emocijos suveikia greičiau negu protas ir tik po to pradedame tvarkytis.

Žinote, vieni sakys, kad mokytoja blogai sureagavo, kiti gali sakyti, kad gerai sureagavo, bet jau esmė tokia, kad turime dirbti su tuo, ką turime. Tiesa, nesu nuodugniai įsigilinęs į šią situaciją, todėl sunku išsamiau ką nors daugiau pasakyti“, – teigė psichologas.

Vis dėlto jis nebuvo linkęs sieti mokinio parašytame laiške išsakytų emocijų su dabar vyraujančiu pandemijos ir karo kontekstu, mat greičiausiai ne vieno gyvenime ir prieš tai buvo pasitaikę situacijų, kad norėjosi ką nors „pasiųsti“ argumentuotai, ar ne visai.

„Tiesiog būna tokių dalykų, kai užvaldo emocijos – galbūt namuose kažkas nepasisekė, gal mokinys su tėvais susipyko, tiesiog net kas gali turėti įtakos mūsų išsiliejimui. Sakykime, tada sureaguojame karščiau, bet esmė yra tokia, kaip mokytojas reaguos.

Visgi mokytojas yra suaugęs žmogus, todėl turėtų suprasti, kad suaugę žmonės gali labiau valdyti emocijas. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad ir mokytojas gali turėti tam tikrų problemų namuose. Tai žinote, visų tų aplinkybių nenumatysime, bet sakykime taip, kad suaugusiam žmogui reiktų nepamiršti, kad jis yra suaugęs ir gali labiau pasižiūrėti, kaip vertinti tą situaciją.“

T. Kelpša taip pat patarė, kad gerai būtų ir vėl visiems susėti ir bandyti aiškintis, kodėl mokinys nusprendė taip pasielgti, pasiaiškinti atidžiau tokio elgesio priežastis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)