„Tačiau anomali šiluma dėl specifinių atmosferos cirkuliacijos sąlygų laikysis Ukrainoje (ypač pietuose ir rytuose), Moldovoje, pietinėje Rusijoje ir Kaukazo regione. Šiandien taip pat šilta ir rytiniame Balkanų pusiasalio pakraštyje – Rumunijoje, Bulgarijoje, europinėje Turkijos dalyje. O ta anomali šiluma atitinka mūsiškę šiltą vasaros dieną, kai po pietų temperatūra pakyla iki +22 – +27 °C, o vietomis (Krymo pusiasalis, šiaurinės Kaukazo kalnų priekalnės) iki +24 – +29 °C.
Rytoj ši šiluma pasitrauks dar toliau į rytus, link šiaurinės Kaspijos ir Kazachstano, tačiau rytinėje Ukrainoje temperatūra dar kils iki +20 – +22 °C. Matyt, ne veltui Ukrainos prezidentas susirūpinęs dėl pavasarinių sėjos darbų – dabar pats tinkamiausias laikas.“
Pasak jo, tokie kontrastai Europoje susidarė dėl didelio masto aukštuminio slėnio, kuris apima didesnę Europos žemyno dalį ir yra užsipildęs poliarinės kilmės oru.
„Ir tik pati pietrytinė Europos dalis (su Juodosios jūros regionu) yra veikiama pietinių oro srautų nuo Viduržemio jūros. Šis slėnis sudarė labai palankias sąlygas vystytis giliems ciklonams virš Vidurio Europos, kurie per kelias dienas šiame regione paliks bene pusę mėnesio kritulių normos. Ypač gausūs jie bus Alpėse, pietiniuose Apeninuose, vakariniuose Dinarų kalnų šlaituose, taip pat, vietomis, šiaurinėje Ukrainoje ir Centrinėje Rusijoje.
Visgi šiuo atveju aktualus ne pats kritulių kiekis, o kritulių forma (arba fazė). Gausiai iškritęs sniegas šalto poliarinio oro sandūroje su šiltu Vidurio Europos ciklonų frontu jau nuo šiandien apsunkins transporto darbą rytinėje ir centrinėje Prancūzijos, pietinėje Vokietijos, Lenkijos, šiaurinėje Ispanijos dalyse. Rytoj šlapdriba ir sniegas atkeliaus į Balkanų regiono kalnus bei Apeninų kalnų pietinę dalį, šeštadienį – į vakarinę ir šiaurinę Ukrainos dalį (ypač Karpatuose). Sekmadienį šis aktyvus ciklonas pasitrauks link Uralo ir gausūs krituliai daugelyje rajonų liausis.“
Tačiau, pažymi klimatologas, priešingai, Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse šį savaitgalį žymesnių kritulių nelaukiama, tačiau vyraus vėsūs, debesuoti orai ir žvarbus šiaurės rytų krypties vėjas.
„Šalta arktinės kilmės oro masė lemia žemą nakties oro temperatūrą, kuri vietomis yra pakoreguota žymesnio debesuotumo. Pavyzdžiui, ketvirtadienio rytą šiaurinėje Lietuvos dalyje „spaudė“ -8 – -10 °C šaltis, Latvijos Vidzemėje ir Latgaloje minimali oro temperatūra krito iki -10 – -13 °C (šiandien rytą vietomis -9 – -10 °C), šiandien rytą žemiausia oro temperatūra Estijoje buvo šiaurės rytuose (-10 – -13 °C).
Nedidelis nakties ir ryto šaltis (-1 – -6 ̈°C) šį savaitgalį apims didelę Europos dalį – nuo Centrinės Ispanijos ir Airijos vakaruose iki Serbijos ir Bulgarijos pietryčiuose. Be to, dalyje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos susidarys laikina sniego danga. Kitą savaitę orai didesnėje Europos dalyje taip pat išliks vėsesni už normą, tačiau cikloninė veikla iš Vidurio Europos persikels į Šiaurės Europą ir tokių terminių kontrastų, kokius turime kelias pastarąsias dienas, nebus“, – patikino jis.
Taip pat nurodė, kad savaitgalį Lietuvoje oro temperatūros režimas išliks panašus į šių dienų: naktį ir rytą šaltis, po pietų keli laipsniai aukščiau 0 °C.
„Pirmadienį po pietų prie pietinės Baltijos priartės aktyvus ciklonas, susiformavęs Islandijos–Grenlandijos regione. Antradienį šio ciklono centras jau bus virš Baltijos šalių (greičiausiai Estijos) – daugelyje rajonų palis, vietomis su šlapdriba, pajūryje numatomas stiprus (15–20 m/s) pietvakarių vėjas. Ketvirtadienį nuo Britanijos prie Baltijos regiono priartės naujas gilus ciklonas, todėl vėjuoti su krituliais orai laikysis iki kito savaitgalio. Ilgalaikių orų prognozių duomenimis žymesnis atšilimas į Lietuvą turėtų atkeliauti balandžio mėnesio viduryje.
Šiomis dienomis jau pasirodė vasarai būdingų kamuolinių lietaus debesų formų, iš kurių, aišku, krito liūtinio pobūdžio šlapdriba ar sniegas, vietomis ledo kruopos. Visų pirma tai rodo, kad apatiniai atmosferos sluoksniai dienos metu apšyla ir kartu su aukščiau esančiais vėsesniais sluoksniais formuoja šiltajam sezonui būdingą atmosferos nepastovumą, kuris gali būti apibūdinamas konvekcine pasiekiama energija (CAPE). Paprastai šiuo metų laiku tokia energija popietinėmis valandomis gali siekti 150–250 J/kg, bet orams dar labiau atšilus ir susidarius palankioms sąlygoms (stiprus paviršiaus įšilimas, o aukštesnių atmosferos sluoksnių atvėsimas) gali viršyti 1000 J/kg“, – rašė jis.
Pasak G. Stankūnavičiaus, toks energijos kiekis jau yra pakankamas galingų kamuolinių lietaus debesų bei su jais susijusių meteorologinių reiškinių (stiprios liūtys, perkūnijos, škvalas, kruša, o kartais ir viesulas) formavimuisi.
