Nors žmonės pripranta prie pačių sudėtingiausių sąlygų, vis dėlto, Samo tvirtinimu, „yra dalykų, kuriuos mes turime savo valia save laikyti, spręsti problemas, kurios neišsispręs be mūsų įsikišimo ir pagalbos“.

Kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę, jums dabar skaitant šį straipsnį, Ukraina yra griaunama, žudomi žmonės. To, anot S. Urbonavičiaus, turime nepamiršti. „Nieko nėra baisiau už užgožiantį abejingumą“, – kalbėjo laidos „Jūs rimtai?“ svečias.

„Mes čia sėdime šiltai kambaryje, niekas ant mūsų bombų nemėto, nežūsta mūsų giminės, artimieji, vaikai eina į mokyklas ir mes dėl kelių centų pabrangimo? Kai suprantame, kad visame pasaulyje yra ta problema, ne tik pas mus?“ – kalbėjo Samas, durdamas pirštu į tuos, kurie skundžiasi kylančiomis kuro kainomis. Jo teigimu, besiskųsdami tokiais dalykais padedame sklisti agresorės propagandai, kuri, Samo žodžiais, „stengiasi užmuilinti savo nusikaltimą, kurį vykdo dabar kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką“.

Mes turime ne tik neprarasti budrumo, turime ir nenustoti daryti gerus darbus. „Čia turi būti abonementas, – teigė S. Urbonavičius. – Kiekvieną dieną tu turi kažką paaukoti, kažką padaryti, atiduoti. Čia tokia situacija kaip kad sėdi prie pusryčių stalo, tai paimk ir pusę pusryčių atiduok ukrainiečiui. Nes jie dabar kenčia.“

Vis dėlto, Samo nuomone, visuomenėje visuomet bus dalis tokių, kuriems bendras gėris bus nė motais. Tą, jo teigimu, parodė ir pandemija. Tačiau negalime sakyti, kad negalime nieko pakeisti. „Turime ugdyti valią. Valią priešintis, valią gintis“, – teigė pašnekovas.

Dar vienas didžiulis pavojus, su kuriuo susiduriame kasdien – informacinis karas. „Mes propagandos nesupraskime labai tiesmukiškai, – kalbėjo Samas, pateikdamas pavyzdį, kad propaganda nebūtinai yra tik tiesioginis Rusijos garbinimas. – Nė velnio, propaganda iš tos šalies eina visai kitokia. Mes matėme, kas vyko per pandemiją ir koks buvo pasiruošimas tam karui. Reikia nebūti asilais ir visiškai naiviais, kad nesuprastume, kad visas šeimų maršas ir visi kiti, kurių renginiai buvo tiesiog sinchronizuoti su manevrais, kurie tuo metu vyko aplink mus Baltarusijoje ir Rusijoje prie sienų, jie buvo sinchronizuoti. Aišku, kad dirba agentai. Aišku, kad dirba.

Ir bendrai, ne tik į Lietuvą tai buvo. Ir į Vakarų valstybes. Supjudytos šalys, supjudytos visuomenės visomis sąmokslo teorijomis. Tai sistemai, kuri yra ten, Rusijoje, šitam putinizmui, jam nesvarbu savi žmonės. Jie nesiskiepija, ten miršta kasdien po tūkstantį nuo kovido, jiems dzin. Ir mes dabar matome, kad jiems nei kareivis, nei kitas žmogus nesvarbus. Jiems svarbus ekspansionizmas, imperializmas, jie nori užkariauti visus. Neaišku, ką jie po to su mumis čia ir veiks užkariavę ir išžudę, išvogę. Jiems tas nerūpi, jiems rūpi užkariaut kuo daugiau ir būti didele šalimi.“

Samas pabrėžė, kad kai kurių asmenų viešas kalbėjimas, kad esą ukrainiečiams viskas, o mums nieko neliks – didžiulė ir jausmus veikianti propaganda. „Tam, kad mes abejotume savo valstybe, kad suabejotume bet kokia tiesa, kad visą laiką būtų trinamos ribos tarp tiesos ir melo. Ir tada, kai primėto į internetą visokių smulkių dalykų, tai emociškai žmones kabina. Juk propaganda veikia emocijomis, ne protu. Nereikia ten jokios logikos ieškoti. Ten tiesiog emocija“, – kalbėjo S. Urbonavičius.

Jo teigimu, dabar atidžiai savo skelbiamą informaciją turi sekti ir žiniasklaida, kuri negali palikti vietos interpretacijoms. Turi atidūs būti ir socialiniuose tinkluose įtakos turintys asmenys. Visi turi stengtis, kad propaganda visuomenėje sklistų kuo mažiau.

Karas ukraniečių gyvenimą pavertė pragaru, o likusiam pasauliui atvėrė akis dėl ne vieno dalyko. Vienas jų – menas ir politika yra susiję ir negalima sakyti „nemaišykime meno su politika“, kaip kai kurie kartodavo.

„Aš absoliučiai niekada neturėjau iliuzijų apie tą vadinamą kažkokią rusišką kultūrą. Ji visiškai pajungta režimo ir imperialistiniams dalykams. Nuo pat senų seniausių laikų buvo diegiama, kad rusų kažkokia mistinė kultūra, kuri kažkokia aukštesnė už kitų ir taip toliau, kad rusų kalba turtingiausia, -iausia. Neaišku, kodėl. Šitą aš paprastai vadinu – rusofašizmu, tai naujas fašistinis darinys, kur aukštinama sava šalis, sava tauta prieš kitas tautas, jie supranta, kad gali užkariauti kitus ir jie turės būti jų vasalai“, – kalbėjo Samas.

„Tai yra minkštos patrankos“, – taip apie rusų kultūrą kalbėjo S. Urbonavičius.

Baigdamas pokalbį S. Urbonavičius pabrėžė, kad bandymai sėti abejones paramą renkančiais asmenimis – irgi propagandos dalis. Jo teigimu, tai daroma tam, kad būtų palaužta mūsų valia, bet mes turime priešintis ir padėti ukraniečiams. „Tai reikia įsikalti sau į galvas ir nuolat akcentuoti kiekvieną dieną“, – tvirtino pašnekovas, pabaigoje pabrėždamas, kad kasdien ne tik pusę pusryčių, bet ir visą vakarienę turime atiduoti ukrainiečiams ir tą nesustodami turime daryti kasdien.

Laidą „Jūs rimtai?“ per „Delfi TV“ žiūrėkite penktadieniais, 21 val., o visas „Jūs rimtai?“ laidas bei pokalbį su Sauliumi Urbonavičiumi-Samu galite rasti ir čia.