Nemokamoje valgykloje prie karšto maisto rikiuojasi dešimtys gyvenimo negandų prispaustų sostinės gyventojų.
„Aš pašalpą gaunu, dabar jau mažėja, kadangi aš „stoviu“ Užimtumo tarnyboje (UŽT). Tiesiog yra labai sudėtinga yra gyventi“, – sakė viena iš eilėje stovėjusių moterų.
Kita pašnekovė teigė kad irgi gauna išmokas.
„Neseniai gavau tuos 92 eurus ir iškart pragėriau. Todėl neturiu nė vienos kapeikos. <...>. Nemoku nieko, aš esu valkata“, – pasakojo ji.
„Carito“ savanoris sako, kad šilto maisto kasdien ateina panašus skaičius vargstančiųjų, tačiau pagalba jiems dabar tapo ypač aktuali. Kylančios kainos – rekordinės. Žmonių pinigai jau nuvertėjo 15 proc.
„Ateina ir seneliai, kurie stokoja lėšų, nes visa pensija išeina mokesčiams už labai brangią elektros energiją, šildymą, todėl jiems tiesiog neužtenka prasimaitinimui lėšų“, – tikino savanoris Tomas.
Į „Caritą“ pavalgyti atėjusi moteris džiaugėsi, kad bent kažkur yra galimybė ateiti pavalgyti, nes beveik visi pinigai nueina mokesčiams.
Iki šiol augančioms suvaldyti daugiausia valdžios priemonių krypo į pažeidžiamiausius žmones. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, kad infliacijos valdymas šalyje atrodo itin kukliai. Šiandien sako, kad ekonomiką gali ištikti sąstingis, o žmonės atsidurti dar didesniame skurde.
„Tik aktyvios valdžios politikos pagalba galima šituos dalykus koreguoti. Priešingu atveju – galime atsidurti dar toliau uodegoje“, – komentavo prezidentas.
Tačiau spaudžiama Vyriausybė priimti dar vieną antiinfliacinį planą neskuba. Ketvirtadienį jį aptarė su trijų valdančiųjų frakcijų nariais uždarame posėdyje. Konkrečias priemones pristatė penktadienį.
„Labai svarbu, kad tai būtų tokie apsvarstyti, sisteminiai pokyčiai ar siūlomi pakeitimai, o ne pavienės iniciatyvos. Tarkime, pinigų padalinimo“, – aiškino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Premjerė gyventojams vienkartinių išmokų nežadėjo. Vietoje to, pasiūlė didinti pajamas ir papildomai indeksuoti socialinius dydžius.
„Visų pirma, įvairių socialinių išmokų ir socialinių dydžių, kaip valstybės remiamos pajamos ir įvairūs baziniai dydžiai, nuo kurių priklauso kitos socialinės išmokos.“
Siūlo kompensuoti kainų šoką ir vidutinių pajamų gyventojams
Seimo narys Mykolas Majauskas sako, kad kainų šoką reikia kompensuoti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Jis siūlo plėsti šildymo gavėjų kompensacijų ratą ir nustatyti elektros, dujų kainų lubas. Mat jei valdžia nieko nedarys, nuo liepos elektros kainos didės 50 proc., dujos maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 proc.
„Anksčiau Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą jį išdėlioti. Galima visaip vertinti tą sprendimą, bet aš vis tik būčiau linkęs ieškoti galimybių valstybei pačiai kompensuoti nuo liepos 1 d. tai, kas būtų virš tos sutartos ribos“, – sakė jis.
Įšaldžius dujų ir elektros kainas, tiekėjui „Ignitis“ susidarytų dar didesnė skola. Anot premjerės, įmonei tektų skirti nemenką dotaciją. Tuo tarpu privatus verslas žaliavų kainų augimą kompensuoti galės paskolomis.
„Valstybė yra numačiusi instrumentus, kaip padėti gauti apyvartinių paskolų, valstybės garantuojamų paskolų“, – tikino Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
G. Nausėda jau pasiūlęs didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – nuo 460 iki 510 Eur.
„Mes jau pasiūlėme, tikiuosi, kad Seimas patvirtins.“
Opozicija, savo ruožtu, irgi siūlo pavienes priemones. Kas mažinti mokesčius, kas skirti subsidijas.
„Mūsų yra registruotas siūlymas baziniams maisto produktams, tai yra duonos gaminiams, nesaldintiems pieno produktams, mėsai ir daržovėms taikyti ne 21 proc., o 9 proc.“, – komentavo socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Algirdas Butkevičius siūlė pensininkams ir gaunantiems mažas pajamas sudaryti sąlygas apmokėti pabrangusias kainas paslaugų ir prekių sferoje.
Dalis dar neatsižada idėjų mažinti PVM besišildantiems dujomis ir elektra. Tiesa, argumentų, kodėl tą reiktų daryti baigiantis šildymo sezonui, lieka vis mažiau. Kiek valdžios antiinfliacinės priemonės pareikalaus iš biudžeto, dar neaišku. Pasak I. Šimonytės, nemažai.
Nuo sausio valstybė antiinfliacinėms priemonėms jau išleido daugiau kaip milijardą eurų: po 500 mln. skyrė pensijoms ir atlyginimams didinti, dar 50 mln. atiteko saulės energijos baterijoms įsirengti ir nuliniam PVM centriniam šildymui.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
