Pirmasis kriterijus, pasak politologo, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyva.
„Jei iki agresijos ES aiškiai indikavo, jog ukrainiečiai neturėtų tikėtis praverti bendrijos durų, šiuo metu situacija pasikeitusi. Tai nereiškia, kad kelias bus paprastas ar greitas, išlieka politinės ir techninės kliūtys, tačiau pakankamai realus. Juolab, kad Ukraina nuo 2014 m. daro pažangą šia kryptimi Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimų aprėptyje“, – feisbuke rašė L. Kojala.
Antrasis kriterijus – ES energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos.
„Planuojama, kad dar šiemet rusiškų dujų pirkimas iš Rusijos sumažės 2/3 – nors nafta bendrai yra svarbesnis pajamų šaltinis Rusijai, Europa daugiausiai sumoka būtent už dujas (nuo invazijos pradžios – €14,6 mlrd. už dujas, €8 mlrd. už naftą). Tai būtų ilgalaikis smūgis ir taip pažeidžiamai Kremliaus ekonomikai, nes apie 40 proc. biudžeto pajamų dar iki sankcijų sudarė būtent žaliavų pardavimai; o staigiai perorientuoti dujų eksportą kitur dėl reikalingos infrastruktūros nėra taip paprasta“, – rašė L. Kojala.
Dar vienas iš kriterijų, pagal politologo vertinimą, yra Suomijos ir Švedijos santykis su NATO.
„Suomijoje parama narystei Aljanse šiuo metu siekia 60+, Švedijoje – 50+ proc. Abejose šalyse vyksta vidiniai procesai, po keliolikos savaičių laukiama politinių sprendimų, ar bus siekiama įstoti į NATO. Tai reikšmingai sąlygotų Baltijos jūros regiono saugumo situaciją ir prisidėtų prie mūsų saugumo“, – teigė L. Kojala.
Kitos sankcijos Rusijai
Ketvirtasis eksperto išskirtas kriterijus – kitos sankcijos Rusijai.
„Kol kas nėra vienareikšmiškai apibrėžta, kada ir kokiomis aplinkybėmis sankcijos Kremliui galėtų būti peržiūrėtos. Tai nebus lengva politinė diskusija, nes kaštai tenka ir Vakarams. Svarbu, kad neišspildytų „Medvedevo lūkestis“ – esą bus skubama sugrįžti prie įprastesnio bendradarbiavimo pasirodžius jau pirmiesiems geresniems signalams“, – rašė L. Kojala.
Penktasis kriterijus – NATO rytinio sparno gynybinių pajėgumų stiprinimas.
„Sutarimas, jog Rusijos agresija keičia Europos saugumo architektūrą, tvirtas. Tai jau virsta ir konkrečiomis priemonėmis (daugiau pajėgumų Baltijos šalyse ir kitur). Visgi reikšmingiausi ilgalaikiai sprendimai dar tik laukia – pradedant Madrido Viršūnių susitikimu birželį ir (numatomu) kitų metų NATO lyderių suvažiavimu Vilniuje“, – teigė L. Kojala.
