SEB banko ekonomistas T. Povilauskas teigia, jog infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.
Lietuvą gali ištikti ekonomikos sąstingis, kuris būtų nemažas smūgis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Didelė rizika, kad krentant ekonomikos augimui, augs kainos ir pasireikš stagfliacija.
Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė kainas stebinčio portalo „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas, pasigirdus naujienoms, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte yra švelnėjančios intonacijos, iš karto pasikeitė visa aplinka.
„Į tai reaguoja ir dujos, ir valiutų kursai, ir naftos kainos. Šiandien dienai tai yra vienas jautriausių taškų. Priklausomai nuo to, kaip vystysis įvykiai, taip dėliosis paveikslas“, – sakė A. Vizickas.
Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis nemano, kad, sprendžiant kainų klausimą, nereikėtų nukėlinėti problemas į ateitį arba imtis dar kokių nors populiarių socialinių sprendimų.
„Labai lengva gyvenime problemas nusikėlinėti į ateitį. Klausytojai, jūs turbūt tą patys ne kartą esate išbandę, pasiimdami prekes lizingu (…). Bet jūs neužmirškite vieno dalyko, kad ateitis gali būti sunkesnė negu dabartis. Dabartis nėra sunki. Dešimt metų iš eilės buvo gana rimtas pajamų augimas su gana maža infliacija, perkamoji galia yra padidėjusi.
Dabar reikėtų nuryti tą karčią piliulę, ir vietoje socialinio popso, kuris ištaškys pinigus kažkokioms PVM lengvatoms, tuos pinigus kažkaip paskirti pamatinių problemų sprendimui. Vilnių, pavyzdžiui, galų gale išlaisvinti iš dujų“, – sakė R. Kuodis.
Kalbant apie energetines kainas, jis norėtų pamatyti politikų planą, kas už visa tai sumokės ir kada.
„Jeigu man parodytų, galėčiau prie jo sėdėti. Bet kadangi neparodo, bando iškišti kažkokiems „Igničiams“ , dar kažkokioms firmoms, skolinasi, kiek gali, bet ateityje mes mokėsime už tą energiją daugiau, jeigu dabar neprarysime šito dalyko“, – konstatavo R. Kuodis.
Pasak jo, tai net nėra infliacijos valdymo priemonė.
„Čia yra jos slėpimo priemonė“, – teigė R. Kuodis.
Pasigenda konkrečių siūlymų
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ir šios partijos pirmininkas Saulius Skvernelis kritikavo Vyriausybę, kad ši iki šiol nereaguoja į infliacijos problemą.
„Mums žada kažkada pristatyti kažkokius siūlymus“, – sakė S. Skvernelis.
Jo žiniomis, koalicijos partneriai dėl to kalbėsis ketvirtadienio vakarą.
„Šiandien vakare bus pristatoma valdantiesiems, ir tai nepilnai, o tik dalis, susijusi su energetikos kainų kilimu“, – teigė S. Skvernelis.
Kartu jis pastebėjo, kad kitos valstybės jau po antrą tokių priemonių ratą siūlo.
„O infliacija yra didžiulė problema. Tai liečia visus mus. Matome, kaip nuvertėja pinigai, kaip žmonių perkamoji galia mažėja. Nors sakoma, kad atlyginimai ir pensijos šiek tiek paaugo, bet visą tą prieaugį degina infliacija“, – komentavo S. Skvernelis.
Siūlymai iš opozicijos
Kalbėdamas apie energetikos kainas, pasak jo, pirmas klausimas, kuris turi būti sprendžiamas, ar tie akcizai, kurie yra susiję su energetiniais resursais, gali būti mažinami.
„Jie gali būti sumažinti, kadangi mes turime rezervą sumažinti rezervus iki to milimalaus lygmens, kurio reikalauja ES“, – sakė S. Skvernelis.
Kitas svarbus dalykas, pasak jo, yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Reikia žiūrėti, kaip jis koreliuoja su kitomis valstybėmis, bet vienas iš žingsnių yra mažinti arba riboti jautriausių resursų (pirmiausia, maisto prekių) PVM, ir galbūt siūlyti alternatyvą nepirmo būtinumo prekėms jį kažkiek padidinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, taip pat svarbus kompensacinis mechanizmas.
„Jeigu matome, kad daliai visuomenės yra sunku pragyventi, tai yra ir socialinės paramos paketas ir išplėstos galimybės per mokestinę sistemą, tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad paliestų vidutinę klasę, tą naštą palengvinti.
Kas susiję su komunalinėmis paslaugomis, – išplėsti ratą žmonių, kurie galėtų pagal savo šeimos ūkiui tenkančias pajamas pretenduoti į didesnę valstybės paramą“, – sakė S. Skvernelis.
Nesutinka, kad valdantieji nieko nedaro
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad dar praėjusių metų spalį buvo apsispręsta dėl energetinio „pagalvės“ paketo.
„Kuris dabartiniu metu, matome, veikia. Buvome dar kritikuojame, kad biudžete nenumatytos tam tikros lėšos. Tai iš tikrųjų buvo numatytas ir pensijų, ir minimalios algos kilimas, ir tai šiandien padeda amortizuoti karo situaciją.
Bet matome, kad to nepakanka, užtat dabartiniu metu kartu su biudžetu bus pateiktas naujas paketas. Matome, kad infliacija didėja, gali būti, kad bus nesurenkama ir tiek pajamų, kiek numatyta, taip, kad reikia ne populistinių, o konkrečių priemonių“, – aiškino K. Starkevičius.
Pasak jo, keičiasi požiūris į NPD didinimą.
„Tai buvo anksčiau ginčytinas klausimas, tačiau šiandien, galvoju, kad jis galėtų pakilti net iki minimalios algos. Kad tie sluoksniai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, jiems tai būtų amortizuojama“, – sakė S. Starkevičius.
Kalbant apie energetiką, pasak politiko, paketas jau veikia.
„Dėl pačios elektros kainų kilimo, naujos lėšos skiriamos saulės baterijų įsirengimo individualiems namams, parkams. Jeigu buvo numatyta 12 mln., tai dabar tai yra didinama. Tai yra vienas iš amortizacinių būdų, bet jis pradės veikti tik, kai įsirengsi.
O visi kiti dalykai su biudžetu bus diskutuojami, ir tas paketas, kuris ateis iš Vyriausybės, turės numatomų priemonių“, – sakė S. Starkevičius.
Pasak svarbu, įmonėms taip pat numatytos skolinimosi galimybės.
„Nes, matome, žaliavos brangsta, yra kainų pasiutpolkė, kur vienas segmentas susijęs su kitu“, – teigė S. Starkevičius.
Jis nemano, kad mažinti PVM maistui būtų išeitis.
„Su maisto PVM yra rizika, ar tas pasieks tikslinį vartotoją, ar ta kaina ilgai laikysis? Kai dabar yra kainų šuoliai dėl žaliavų trūkumo, dėl žaliavų, energijos kainų augimo, (…) vartotojas gali nepajausti. Geriau ieškoti būdų kaip per didesnius atlyginimus, išmokas socialiai remtiniems sluoksniams“, – sakė S. Starkevičius.
