Dauguma nepritaria
Šių metų kovo 10–19 dienomis atlikta apklausa parodė, jog Partnerystės įstatymui, „kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas“, kaip kad buvo formuluojama klausime, nepritaria per 70 procentų visuomenės.
Respondentų skaičius – 1005, apklausos būdas mišrus – akivaizdinis interviu ir interviu telefonu.
Šiam įstatymui pritaria arba visiškai pritaria 14,8 procento apklaustųjų, nepritaria arba visiškai nepritaria 73,7 procento respondentų, nuomonės sakė neturintys 11,4 procento apklaustųjų.
Skirtingos tendencijos
Amžius, tenkančios pajamos šeimos nariui ir gyvenamoji vieta išskyrė nuomones.
Jaunesni asmenys, anot apklausos rezultatų, labiau pritaria Partnerystės įstatymui.
Pavyzdžiui, 33,1 procentas apklaustųjų iki 29 metų pritarė jam, 30–29 metų amžiaus grupėje pritarė 22 procentai, 40–49 metų – 17,3 procento, 50–59 metų grupėje palanki nuomonė krenta iki 9,6 procento, 60–69 metų grupėje – 10,2 procento, o 70 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje Partnerystės įstatymui pritaria 2,5 procento.
Ir atvirkščiai – vyresni žmonės labiau nepalaiko šio įstatymo. Net 87,3 procento vyriausios amžiaus grupės nepritaria arba visiškai nepritaria, 60–69 metų grupėje nepalaikančių 83,8 procento, 50–59 metų – 78,7 procento. 40–49 metų amžiaus grupėje Partnerystės įstatymui nepritaria 71,5 procento apklaustųjų, 30–39 metų amžiaus grupėje – 62,4 procento, o jauniausioje amžiaus grupėje – iki 29 metų Partnerystės įstatymui nepritaria 50,4 procento.
Pajamos šeimos nariui taip pat atsispindi apklausos rezultatuose.
7,2 procento apklausos respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra iki 350 eurų, teigė, jog pritaria Partnerystės įstatymui, „kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas“, kaip kad buvo formuluojama klausime. Tokias pajamas gaunantys respondentai yra labiausiai nepalaikantys Partnerystės įstatymo – 83,5 procento.
12,6 procento apklaustųjų, kuriems tenka nuo 351 iki 450 eurų, pritaria Partnerystės įstatymui, nepritaria – 79,3 procento.
451–600 eurų šeimos nariui gaunančių asmenų grupėje Partnerystės įstatymui pritaria 13,9 procentų apklaustųjų, nepritaria – 76,9 procento.
Daugiausiai pajamų gaunančioje apklaustųjų grupėje – nuo 601 euro ir daugiau, Partnerystės įstatymą remia 18,8 procento, nepritaria – 68,8 procento.
Vilniuje gyvenantys asmenys labiau remia Partnerystės įstatymą, nei kitų vietų gyventojai.
Štai 24,5 procento Vilniuje gyvenančių respondentų pritaria Partnerystės įstatymui. 20,9 procento gyvenančių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, būtent šioje kategorijoje bene identiškas skaičius ir neturinčių nuomonės – 20,5 procento. Partnerystės įstatymui pritaria 11 procentų kituose miestuose gyvenančių asmenų ir 8 procentai apklaustųjų, gyvenančių kaime.
Kokią įtaką daro karas Ukrainoje?
Apklausoje respondentų taip pat buvo klausiama ir apie šio įstatymo svarstymą Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu. Klausimas skambėjo taip: „ar jūs pritariate, ar nepritariate Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis“.
15,1 procentas apklaustųjų pritarė arba visiškai pritarė šio klausimo svarstymui Seime, nepritarė arba visiškai nepritarė 71,5 procento, neturėjo nuomonės 13,3 procento.
Delfi primena, kad neseniai Seime buvo sprendžiama, ar dar neregistruotą naujos redakcijos Partnerystės įstatymo projektą palikti pavasario darbotvarkėje. Parlamentas nusprendė klausimo neišbraukti iš pavasario sesijos darbų programos.
Partnerystės įstatymo svarstymui nepaprastosios padėties metu daugiau pritarė jaunesni, daugiau uždirbantys ir didžiųjų miestų gyventojai.
Labiau nepritarė – vyresni, mažiau uždirbantys ir mažesnių miestų gyventojai.
„Pirmajame klausime partnerystė susiejama su šeimos įteisinimu todėl, kad respondentai aiškiai suprastų, apie kokį politinį sprendimą yra teiraujamasi. Tos pačios lyties partnerystė suteiktų šeimos statusą homoseksualioms poroms, nes, visų pirma, Civiliniame kodekse partnerystė reiškia bendrą gyvenimą, turint tikslą sukurti šeimos santykius (CK 3.229 str.) ir ši blanketinė norma yra įtvirtinta CK III Šeimos knygoje.
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisinio statuso suteikimą tos pačios lyties porų gyvenimui laiko šeimos teisinio statuso suteikimu. Taigi tos pačios lyties partnerystės įteisinimas neišvengiamai įteisintų tos pačios lyties šeimas“, – apie klausimų formulavimą aiškino instituto atstovai.
„Kelia įtampas“
Laisvos visuomenės institutui savo įžvalgas apie tyrimą pateikė sociologė dr. Živilė Advilonienė. Ji teigė, kad 2022 m. kovo 10–19 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas pritaria aiški mažuma šalies gyventojų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.). Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, o didžioji dalis (73,7 proc.) įstatymui nepritaria.
„Jei tarp kiek daugiau nei dešimtadalio (14,8 proc.) pritariančiųjų visišką pritarimą išreiškė vos 3,4 proc., tai tarp nepalaikančiųjų lyčiai neutralios partnerystės įstatymo visiškai jam nepritariančiųjų (48,6 proc.) dalis buvo beveik dvigubai didesnė, nei vertinančių jį kiek švelniau – nepritariant (25,2 proc.).
Tai rodo, kad gyventojų požiūryje ryškiausiai išreikštas visiškas nepritarimas visuomenėje įtampas keliančiam lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir aiški nepritarimo ar visiško nepritarimo imtinai (73,7 proc.) jam tendencija, beveik penkis kartus viršijanti minėto įstatymo palaikymą, t.y. pritarimą ar visišką pritarimą jam (14,8 proc.)“, – teigė sociologė Ž. Advilionienė.
Sociologė teigė, kad lyginant naujausią apklausą su 2021 metais sausio mėnesį „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, pastebima aiški tendencija.
„Visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas ženkliai didėja. Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros buvo 11 proc. (Baltijos tyrimai), tai šiais metais, teiraujantis, ar tiriamieji pritartų Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų vienos lyties asmenų šeimas, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc.
Smarkiai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis, kas rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 procento“, – dėstė sociologė.
Anot jos, nepritarimo pozicijoje per metus poslinkiai tik išryškėjo – jei prieš metus visiškai nepritariančiųjų buvo 32 proc., tai šiemet jų dalis išaugo 16,6 proc. – iki 48,6 procento. O taip stebimas aiškiau savo požiūrį išreiškiančios gyventojų dalies augimas ir neapsisprendusiųjų dalies mažėjimas.
„Ženklus negatyviai lyčiai neutralios partnerystės klausimu pasisakančiųjų skaičiaus išaugimas rodo, kad visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo negatyvią poziciją, bet ir kad tai daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o argumentų ir vykstančių procesų stebėjimu, analize, galimų grėsmių atpažinimu“, – mintis dėstė sociologė.
Šio įstatymo svarstymas nepaprastosios padėties dėl karo Ukrainoje metu taip pat daro įtaką, teigė Ž. Advilionienė.
„Ypač ryški takoskyra atsiskleidžia tarp pritariančių ir visiškai pritariančių partnerystės įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone (15,1 proc., tarp kurių visiškai pritariančių yra tik 3,2 proc.) bei nepritariančių ar visiškai nepritariančių (71,6 proc., iš kurių visiškai nepritaria 44,9 proc., nepritaria 26,7 proc.), o neturinčių nuomonės šiuo klausimu tėra vos kiek daugiau, nei dešimtadalis (13,3 proc.)“, – teigė ji.
Jos teigimu, „visuomenė šiais klausimais dvejonių neturi: ji sako aiškų „ne“, ir šis nepritarimas per metus ne sumažėjo, o priešingai – ženkliai išaugo“.
Sociologės Ž. Advilionienės teigimu, „nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto svarstymui esamu karo Ukrainoje laikotarpiu ir pačiam lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui keičiant teisinę šeimos sampratą nereiškia homofobiškų Lietuvos gyventojų nuostatų“.
Ji taip pat teigė, jo šie tyrimo duomenys paneigia „žiniasklaidos kanalų visuomenei formuojamą įvaizdį, kad Partnerystės įstatymui ir/ar jo svarstymui esamomis aplinkybėmis nepritaria žemesnį išsimokslinimą turintieji“.
„Kai tuo tarpu tyrimas atskleidžia, kad nepritarimą įstatymo svarstymui esamu laikotarpiu išreiškia beveik identiškas žemiausią ir aukščiausią išsimokslinimą įgijusių procentas – du trečdaliai, atitinkamai 66,7 proc. ir 64,8 proc., o tarp tarpinės išsilavinimo grandies (įgijusių vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą) nepritarimo procentas yra dar aukštesnis, net du trečdaliai (74,8 proc.)“, – teigė sociologė Ž. Advilionienė.
Raskevičius: žmogaus teisės nėra visuomenės daugumos nuomonės klausimas
Seimo narys, valdančiosios Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius teigė, jog visuomenės apklausų dėl Partnerystės įteisinimo nekomentuos. Nes žmogaus teisės, anot politiko, nėra apsprendžiamos visuomenės nuomonės apklausomis.
„Nenoriu tiesą sakant tos apklausos komentuoti. Bet galiu pasakyti, kodėl atsisakysiu komentuoti. Nes manau, kad bandymas sustabdyti su žmogaus teisėmis susijusių klausimų svarstymą mūsų parlamente, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, yra manipuliavimas.
Nes žmogaus teisės nėra visuomenės daugumos nuomonės klausimas. Mes todėl ir esame demokratinė valstybė, tuo skiriamės nuo Rusijos, Baltarusijos. Nes žmogaus teises užtikriname visoms socialinėms grupėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso daugumai ar mažumai“, – Delfi sakė T. V. Raskevičius.
Politikas teigė, jog manipuliacijos ir tendencijai formuluojami klausimai visuomenės apklausoms yra „šios organizacijos pasirinkimas“.
„Jie padarė viską, kad sukiršintų, įbaugintų ir gąsdintų visuomenę. Žinote, to Laisvos visuomenės instituto vadovybėje dirba žmogus, kuris yra Agnės Širinskienės patarėjas Seime. Tai yra politinė organizacija, siekianti politinių tikslų. Kitaip jų ir jų apklausų vertinti negaliu. Jie užkuria kažkokią naujieną, kurią mes visi turime komentuoti ir pūsti į jų dūdą. Atsisakau tai daryti“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius.
Politikas tikino, jog naujos redakcijos Partnerystės įstatyme net nėra žodžio „šeima“.
„Partnerystės įstatymas niekaip nekeičia šeimos sąvokos apibrėžimo. Šeimos sąvoka yra įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje, sąvokos turinį yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas (KT) 2011 ir 2019 metų nutarimais. Apskritai Partnerystės įstatyme žodis „šeima“ nėra minimas, net tokios šaknies nėra. Tai yra teisinis instrumentas, skirtas reglamentuoti dviejų kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių žmonių teises ir pareigas“, – kalbėjo parlamentaras.
T. V. Raskevičius teigė, jog naujos redakcijos Partnerystės įstatymo projektas jau yra parengtas.
„Dar paskutinį kartą žiūri teisininkų akys į jį, žiūrime įvairias smulkmenas, kad būtų galima kuo mažiau dėl smulkmenų diskutuoti, o dėl esmės. Manau, kad šiemet bandysime laikytis kitokios strategijos nei praėjusį kartą, pateiksime visuomenei svarstyti, galės su dokumentu susipažinti ir žurnalistai, politikai.
Projektas taps viešas ir žmonės, kurie palaikys tą projektą, norės tapti to istorinio pokyčio dalimi, tikrai pereisiu per visas frakcijas Seime, kai projektas taps viešas. Ir sieksime užtikrinti paramą Seime“, – Delfi teigė Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius.
Primename, kad Seimas pastarųjų metų gegužės pabaigoje pateikimo stadijoje 2 balsų skirtumu atmetė daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Buvo nuspręsta projektą grąžinti tobulinimui.
