„Aš manau, kad Ukrainos pozicija yra pakankamai aiški. Ją įvardino prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas, kad nėra prasmės kalbėti apie demilitarizaciją ir denacifikaciją, nes tokie Kremliaus reikalavimai yra visiškas absurdas.
Vadinasi, esminiai klausimai yra susiję su Rusijos okupacinėmis pajėgomis ir jų išvedimu iki tų ribų, kurios egzistavo iki vasario 24 dienos invazijos. Dalis Ukrainos buvo okupuota dar iki tol, tai V. Zelenskis sako, kad pirminis atsitraukimas turi būti bent iki tų ribų.
Taip pat, be abejo, paliaubos, kad būtų galima rimtai toliau derėtis dėl ateities, ir saugumo garantijų Ukrainai, kuriose turėtų dalyvauti ne viena valstybė, užtikrinanti, kad Ukraina jaustųsi saugi ne tik kelių savaičių, bet ir keliolikos metų laikotarpio perspektyvoje“, – laidoje „Delfi tema“ sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala.
Pasak politologo, kalbant apie Rusijos pusę, yra daugiau problemų.
„Tie reikalavimai, kurie buvo skelbiami karo pradžioje, visiškai absurdiški ir neturintys jokios sąsajos su realybe, išlieka galiojantys iki dabar. Tai, ką sako Rusijos derybininkai, ne patys aukščiausio rango pareigūnai, yra miglota, neaišku ir kinta laike. Vadinasi, ir šiandien vienas pirmųjų atsakymų, kurio tikėtumėmės sulaukti, yra kokia iš tikrųjų yra Rusijos pozicija, ko iš tikrųjų Kremlius reikalauja, ir kas galėtų būti tie sąlyčio taškai, atsižvelgiant į tai, kokia yra principinė Ukrainos laikysena“, – sakė L. Kojala.
Rusija atsisako dalies ankstesnių reikalavimų?
Politologas atsargiai buvo linkęs žiūrėti į „Financial Times“ informaciją, kad Rusija atsisakė trijų reikalavimų.
Antradienį „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad Rusija jau nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“ ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu tik šalis išliks karine prasme neutrali ir nesusisaisčiusi.
Kaip skelbė leidinys, paliaubų projekte nebeminimi trys ankstesni Rusijos kelti reikalavimai – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje.
„Turbūt tokią informaciją reikėtų vertinti atsargiai. Kovo pradžioje turėjome pranešimų, kad galimai artėjama prie sutarimo (…). Bet visa tai tapo niekuo, nes ir tada, ir dabar vis dar vyksta Ukrainos apšaudymai. Ir tada, ir dabar vykdoma agresyvi karinė invazija. Ir jokių prošvaisčių, kad ji galėtų sustoti artimiausio laikotarpio perspektyvoje tarsi nesimato.
Jeigu tai keistųsi, mes tikėtumėmės, kad tą pareikštų ne tik Rusijos pusės derybininkai, kurie nėra valstybės lyderiai, nėra Kremliaus pirminiai elito atstovai, o tik paties V. Putino konkretūs pareiškimai galėtų būti kažkas labiau apčiuopiamo“, – teigė L. Kojala.
Pasak eksperto, ne veltui Ukrainos prezidentas nuolat ragina Kremlių susitikti prezidentų lygmeniu, ir išspręsti šitą situaciją.
„Nes bet kokie tarpininkai nesudaro prielaidų tikėtis, kad susitarimas galėtų būti apčiuopiamesnis“, – kalbėjo L. Kojala.
Į viešumą išlindo Turkijos idėjos
RESC analitikas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius irgi sutiko, kad šiose derybose sunku tikėtis rezultato.
„Iš Rusijos pusės nematyti net aiškios pozicijos, ko ji reikalauja. Ukrainiečių pozicija šiuo metu yra labai kieta. Jie nesiruošia kol kas kalbėti net apie Donbaso ir Krymo pripažinimą, o tai yra vienas pagrindinių rusų reikalavimų, kur net „Financial Times“ tikra ar tariama informacija, kad ir kiek ji būtų patikima, vis tiek leidžia matyti, kad šito rusai atsisakyti neketina. Ukrainiečiai neketina ir šitoje vietoje nusileisti“, – teigė V. Laučius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kaip tik prieš šį derybų etapą paaiškėjo ir Turkijos pasiūlymai.
„Kaip tik prieš šitą derybų etapą sužinojome iš Turkijos, kad turkai siūlo Donbasą, Krymą išnuomoti Rusijai 99 metams. Ukrainiečiams tada nereikėtų šitų teritorijų visiškai išsižadėti, pripažinti Rusijai, ir, kartu kažkaip išsispręstų klausimas, kad jos ilgai Rusijai priklausytų, ir galbūt tai tenkintų V. Putino ambicijas. Bet tai yra spekuliacijos. Neaišku, ar tai pasitvirtins. Dabar tų spekuliacijų yra labai daug. Kol kas iš dabartinės situacijos tikrai nematyti, kad derybos smarkiai pajudėtų į priekį“, – sakė V. Laučius.
Denacifikacija pagal Rusijos režimą
Kalbant apie Rusijos reikalavimus, pasak eksperto, niekas, taip pat ir „Financial Times“ nežino, kas yra V. Putino galvoje.
„O kaip mes puikiai matėme, ir, kaip pademonstravo, V. Putinui pageidaujant, Rusijos televizijos prieš karą, visa V. Putino aplinka yra tiesiog jo tarnai, kurie vykdo šeimininko nurodymus. Šitoje situacijoje tikėtis, kad yra kažkokia racionaliai nagrinėtina pozicija, neverta.
Tai, ką „Financial Times“ sužinojo, vargu, ar yra V. Putino minčių fragmentai, kuriuos jiems kažkaip pavyko nurašyti. Tai yra tiesiog dar vieni spėjimai, kurių pastaruoju metu buvo labai daug“, – sakė V. Laučius.
Kalbant apie vartojamą „denacifikacijos“ terminą, pasak analitiko, Rusija įsivaizduoja, kad tokie Ukrainos kariniai daliniai kaip Azovo pulkas yra naciai.
„Kaip tik vakar su rusų žurnalistu, šiuo metu esančiu užsienyje, Aleksandro Nevzorovo pagalba buvo viešai išplatintas Azovo pulko kreipimasis į pasaulio žmones, kuriame jie ir kalba apie tai, kad „mes esame savo šalies gynėjai. Šalies, kuri yra bombarduojama, kurios taikūs gyventojai žudomi, tuo metu Rusija yra kaip tik tie, kurie visas šitas žudynes vykdo, kurie vykdo politiką ir atlieka veiksmus, kurie naciams yra būdingi.
Todėl vadinti naciais mus yra visiškai absurdiška. (…). Pažiūrėkite, ką daro Rusija. O jie atitinka būtent nacių apibrėžimą, nes naciai tai yra žmonės, kurie, kaip sako Azovo atstovai šitame pareiškime, nenumaldomai trokšta žudyti visus žmones, kurie išdrįsta būti laisvi“. Pagal šitą apibrėžimą, ką labai vaizdingai ir tiksliai pateikė Azovo kariai, ginantys šiuo metu Mariupolį, naciai šitoje situacijoje yra būtent Rusija“, – kalbėjo V. Laučius.
Susitikti su Zelenskiu nenori Putinas
Į klausimą, kodėl nesusitinka Rusijos ir Ukrainos vadovai aukščiausiu lygiu, apžvalgininkas atsakė, kad to nenori V. Putinas.
„V. Zelenskis tokio susitikimo galimybės neatmeta, (…) logiška išvada, kad V. Putinas to nenori“, – V. Laučius.
Tuo metu Turkija, pasak L. Kojalos, ėmėsi tarpininkės vaidmens.
„Tai yra NATO valstybė, kuri taip pat prisideda prie paramos Ukrainai, bet, kita vertus, ne visa apimti kaip kai kurios kitos Vakarų valstybės. Pavyzdžiui, sankcijų klausimu.
Pozicija buvimo tarp Rusijos ir Ukrainos, tikslingai ieškant balanso, ko gero leidžia Turkijai ir atlikti šį vaidmenį, kurio dabartinėmis aplinkybėmis reikia“, – dėstė politologas.
Jis priminė, kad Kremlius iš pradžių norėjo, kad būtų deramasi Baltarusijoje, „nors Baltarusija tėra Rusijos karinių veiksmų atšaka ir tiesioginė agresorė, nes iš jos teritorijos yra vykdomos atakos“.
„ Šiuo atveju, be abejo, ji negalėtų būti tarpininke, ir net tokia apsimetinėti“, – sakė L. Kojala.
Rusijos lūkesčiai nesipildo
Pasak politologo, šiuo metu visi sutinka, kad Rusijos tikslai ir lūkesčiai buvo šiek tiek kitokie.
„Buvo tikimasi karinę operaciją pabaigti labai greitai: Ukraina turėjo kapituliuoti, Ukrainos valdžia turėjo pasiduoti, Ukrainos pasipriešinimas turėjo būti gerokai menkesnis. Akivaizdu, kad to Kremlius nesugebėjo paversti realybe. O tiksliau labai greitai gavo atkirtį iš Ukrainos kariuomenės, politikų ir gyventojų“, – teigė L. Kojala.
Tačiau, jo vertinimu, Rusija vis dar turi pakankamai priemonių ir įrankių toliau tęsti atakas, net, jei jos neduoda aiškiai apčiuopiamo rezultato žemėlapyje.
„Tai yra pirmiausia, deja, bet susiję su šimtų tūkstančių žūtimis, ką mes matome geriausiai iliustruotai Mariupolyje, kuris ne tik, kad yra visas sugriautas, bet ir, vakarykščiais duomenimis, jau nusinešęs apie penkių tūkstančių žmonių gyvybes dėl Rusijos vykdomos agresijos. Deja, bet tokia forma naikinimas gali tęstis dar pakankamai ilgą laiko tarpą. Ne veltui Ukraina reikalauja, kad kuo greičiau būtų stabdoma agresija, nes ji kasdien nusineša žmonių gyvybes“, – sakė L. Kojala.
Rusijos naratyvas vidaus auditorijai nesikeičia
Kaip pastebėjo politikos apžvalgininkas V. Laučius, Rusijos formuojamas naratyvas vidaus auditorijai nesikeičia.
„ Juolab, kad dabar Rusijos gyventojai net negali matyti tų televizijos kanalų, interneto, kur jie matytų objektyvesnį vaizdą. Jie toliau žiūri savo propagandos kanalus, klausosi savo propagandos „kumyrų“, kuriais didelė dalis visuomenės linkusi tikėti“, – sakė V. Laučius.
Pasak jo, šalyje daugybė žmonių yra tiesiog apkvailinti.
„Jie toliau gali tikėti, kad vyksta spec. operacija, kad ukrainiečių žūtys yra arba išgalvotos, arba, kaip dažnai Rusijoje meluojama, patys žūvantieji save nusižudo“, – teigė V. Laučius.
Laidos pašnekovo teigimu, tokios melo kampanijos Rusijos nėra kažkas naujo.
„Prisiminkime ir Sausio 13-osios laikus Vilniuje, kai pasklido tas „savi šaudė į savus“. Tai irgi yra labai mėgstamas Rusijos valdžios pasakojimas apie tai, kad kalti yra visada „jie“, o Rusija yra išvaduotoja, išlaisvintoja. Jie ir Antrajame pasauliniame kare save vaizduoja esant ne okupantais, (…) o nori atrodyti kaip išlaisvintojai“, – aiškino V. Laučius.
Kritika sankcijoms
Pasak RESC specialisto, Rusijai sprendžiant, ar tęsti pradėtą karą, labai daug lemia ukrainiečių ryžtas priešintis.
„Rusija nesitikėjo to, kas atsitiko Ukrainoje, kad jie bus taip triuškinami. Šiek tiek mažiau svarbus dalykas, bet irgi be galo svarbus, yra Vakarų laikysena. Kol kas ta laikysena leidžia Rusijai matyti ir įvertinti, kad tolesnė eskalacija, tolesnis karo tęsimas jai reiškia labai didelius nuostolius, tiek kalbant apie karius ir techniką kare, tiek kalbant apie ekonomines sankcijas“, – teigė V. Laučius.
Tačiau, jo vertinimu, Vakarai neatsakė tiek griežtai, kad Rusija sustotų, todėl, kad nebegalėtų kariauti toliau dėl finansų trūkumo.
„Kol kas dabartinės Vakarų sankcijos nėra tokios, kurios galėtų priversti Rusiją po mėnesio ar dviejų mėnesių nutraukti karą vien dėl to, kad nebeturi pinigų. Ne, ji turės ir ginklų, ir pinigų, dabartinis atsakas nėra pakankamas, kad Rusija būtų sustabdyta šį pavasarį“, – sakė V. Laučius.
Tiekiamos ginkluotės nepakanka
Pašnekovo vertinimu, Vakarų valstybių tiekiamų ginklų nepakanka ukrainiečiams, kad galėtų apginti oro erdvę arba atsiimti teritorijas, kurias rusai jau yra okupavę.
„Mes kažkaip pamirštame, kad nei su „Stinger'iais“, kurių yra tiekiama daug, ir tai tikrai yra labai gerai, nei kita prieštankine ar priešlėktuvine artimojo nuotolio ginkluote, ukrainiečiai negalės lengvai atsiimti teritorijų, kurias jau prarado Pietryčių ir Šiaurės Ukrainoje.
Tam reikia sunkiosios ginkluotės. Tikėtina, kad tam reikia ir tankų, ir lėktuvų, kurių jie seniai prašo. Jie viso to kol kas negauna. Puolamosios ginkluotės jie tiesiog neturi pakankamai, kad galėtų efektyviai išlaisvinti jau dabar okupuotas teritorijas“, – komentavo V. Laučius.
Kalbant apie ekonomines sankcijas, kaip pastebėjo laidos svečias, ir šiandien dažnai kartojami tie patys teiginiai kaip ir 2014 metais, kad sankcijos veikia, kad jos yra rimtos, kad jos Rusiją tuoj pat privers pakeisti savo elgesį.
„Dabar jos tikrai yra daug rimtesnės nei 2014 metais, bet ir tada buvo kartojama, kad „tie, kurie sako, kad sankcijos tik simbolinės, kad jie klysta. Iš tikrųjų sankcijos yra labai rimtos, ir jos tuoj suveiks“. Aštuonerius metus jos neveikė, ir prie ko tai privedė? Tai privedė prie dabartinės eskalacijos (…).
Tos sankcijos, kurios įvestos dabar, be abejo yra daug griežtesnės, tai yra visai kito lygio sankcijos, bet, nesant visiško naftos ir dujų embargo, jos nėra tokios, kad Rusija būtų parklupdyta. Ji galės kariauti toliau, ir ne vieną mėnesį“, – teigė V. Laučius.
