Statiniai ant ežero kranto

Vaikštinėjančių Balsio ežero pakrante akys tikriausiai ne kartą yra užkliuvusios už medinės sodybos, stovinčios ant paties ežero kranto.

Registrų centro duomenimis, šis pastatų kompleksas priklauso valstybės valdomai įmonei Valstybinių miškų urėdija. Šį statinių kompleksą sudaro trys statiniai: gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis ir du ūkiniai pastatai.

Delfi nuvyko į vietą ir apžiūrėjo šiuos Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje esančius pastatus.
Apžiūrėjus teritoriją matyti, kad du iš jų atnaujinti dar sąlyginai neseniai. Taip pat ne taip seniai aptverta ir tvora.

Vis dėlto matyti, kad teritorija apleista, neprižiūrima ir tikrai nėra kasdien joje lankomasi. Be to, panašu, kad joje kažkada nuolat gyventa. Tai išduoda gyvenamajam namui būdinga infrastruktūra: šiltnamis, šuns būda ir kt.

Taigi, galima spėti, kad šiame name tikrai gyventa, bet ar dirbta – neaišku. Neaišku, kaip šis pastatas su užkaltais kai kuriais langais ir nešienaujama teritorija urėdijos poreikiams naudojamas ir šiandien. Delfi sutikti vietos gyventojai teigė nepastebėję, kad teritorijoje ir pastatuose dažnai lankytųsi miškininkai. Jų žodžius patvirtina ir teritorijos apleistumas.

Miškininkai pastatė namą

Registrų centre matyti, kad Gulbinų gatvėje esantis sklypas yra 0,1303 ha dydžio. Jį pagal sudarytą panaudos sutartį valdo Valstybinių miškų urėdija. Šios sutarties terminas – 34 metai. Taigi, sklypas pagal pasirašytą sutartį urėdijai dar turėtų priklausyti iki 2048 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos.

Taip pat Registrų cente pažymima, kad vienas urėdijai priklausantis ūkio pastatas yra už sklypo ribų. Delfi užfiksavo, kad jo būklė yra pati prasčiausia. Dokumentuose nurodoma, kad jis pastatytas 1940 metais. Remonto šis statinys tikriausiai nėra matęs. Nekilnojamojo turto registro išraše pažymėta, kad statinys yra fiziškai pažeistas.

Tačiau kiti du statiniai yra žymiai geresnės būklės. Gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis pradėtas statyti 2007, o pabaigtas 2008 metais. Kaip nurodyta Registrų centre, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Name yra įdiegtas vietinis centrinis šildymas ir vietinis vandentiekis. Pastato plotas – 137.77 kv. m. Gyvenamasis plotas – 78.20 kv.m., verslo plotas – 30.78 kv. m. Taip pat nurodoma, kad šiame name iš viso yra 3 kambariai.

Na ir likęs statinys – ūkio pastatas. 2017 metais jis baigtas rekonstruoti. Jo bendrasis plotas – 112.49 kv. m.

Galiausiai nurodoma, kad teritoriją juosianti tvora įrengta 2014 metais.

Turto atiduoti neketina

Taigi pažvelgus į dokumentus matyti, kad 2008 metais tuo metu dar iki miškų reformos veikusi Generalinė miškų urėdija priėmė sprendimą Balsio ežero pakrantėje statyti gyvenamąjį namą su nedidelėmis administracinėmis patalpomis. Kam šiai valstybinius miškus valdančiai įstaigai reikėjo gyvenamojo namo ežero pakrantėje? Ir kam vėliau greta jo prisireikė nedidelio pagalbinio pastato?

Įvykdžius miškų reformą Generalinė miškų urėdija buvo panaikinta, o jos funkcijas perėmė nauja įkurta Valstybinių miškų urėdija.

Jos ir paklausėme, kaip urėdija naudoja ežero pakrantėje esančius statinius. Urėdijos atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė Delfi teigė, kad urėdijos darbuotojai periodiškai atvyksta apžiūrėti pastato.

„Pastatas naudojamas VMU veiklai: jame laikomi įrankiai, reikalingas inventorius. Taip pat užtikrinama turto apsauga. Pastate yra signalizacija, jį saugo apsaugos tarnyba. Girininkijos darbuotojai periodiškai apžiūri pastatą“, - nurodė urėdijos atstovė.

Valstybinių miškų urėdija
Foto: DELFI / Kotryna Dagenytė


Apžiūrėjus teritoriją matyti, kad šiame name galbūt kažkas yra gyvenęs. Paklausėme, urėdijos, ar iš tiesų šiame name buvo gyventa. Tačiau S. Trinkūnaitė-Rimkienė apie praeitį kalbėti nenorėjo, tik nurodė, kad šiuo metu patalpose niekas negyvena.

Be to, jos paklausėme, už kokią sumą šie pastatai buvo atnaujinti. Tačiau konkrečios sumos ji neįvardijo: „Pastatai buvo atnaujinti dar iki urėdijų reformos, kai pastatas priklausė Vilniaus miškų urėdijai. VMU į šiuos pastatus jokių investicijų nevykdė.“

Tačiau dar kartą paprašius įvardyti konkrečias sumas, ji informaciją vis dėlto pateikė: „Gyvenamas namas su administracinėmis patalpomis buvo atnaujintas 2009 m. Investicijų vertė – 855 696,79 litų. Ūkinis pastatas atnaujintas 2014 m. už 219 240 litų.“

Anksčiau veikė girininkija

Jei šie auksinėje vietoje esantys pastatai būtų perduoti Turto bankui ir aukciono būdu būtų parduoti, valstybė už juos galėtų gauti nemenkos naudos. Tačiau urėdijos atstovė teigė, kad valstybės valdoma įmonė neketina atsisakyti regioniniame parke esančių pastatų: „VMU neplanuoja šių statinių perduoti Turto bankui.“

Kaip nurodė S. Trinkūnaitė-Rimkienė, 2021 m. urėdija Turto bankui perdavė 116 vienetų objektų. Tačiau Vilniuje tokių objektų nebuvo.

„Šiuo metu yra pateiktas siūlymas dėl 75 nekilnojamo turto vienetų perdavimo Turto bankui. Priklausomai nuo to, kiek objektų Turto bankas įtrauks į Vyriausybės nutarimą, tiek jų ir bus perduota. Vilniuje objektų nepateikta“, - dėstė urėdijos atstovė.

Ar atsižvelgiant į tai, kad šiuose pastatuose niekas negyvena ir nėra nuolat dirbančių žmonių, ar urėdijai tikrai tikslinga laikyti šiuos pastatus? Tokį klausimą uždavėme urėdijai ir gavome trumpą atsakymą: „VMU neplanuoja pastatų perduoti Turto bankui.“

Internete matyti, kad anksčiau Gulbinų gatvėje esančiame pastate veikė Verkių girininkija. Tačiau jau kurį laiką girininkijos darbuotojai jame nuolat nedirba.

Atsisakė pirčių

Kaip nurodė Turto banko atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu, sprendimą dėl turto perdavimo turi priimti jį valdanti įstaiga: „Jei valstybės turto valdytojas nustato, kad vienas ar kitas turtas nereikalingas jo funkcijoms vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka turėtų teikti siūlymą VĮ Turto bankui dėl tokio pobūdžio valstybės nekilnojamojo turto perėmimo. Ir tik tuomet mes pradedame turto perėmimo procedūras.“


Taigi, kol urėdija nepriims sprendimo už valstybės pinigus pastatyto gyvenamojo namo ir jo priklausinių perduoti Turto bankui, ir toliau šį kompleksą valdys miškininkai.

J. Skinulutė-Niakšu patvirtino, kad urėdija nėra pradėjusi pastatų, esančių Gulbinų gatvėje, Vilniuje, perdavimo procedūrų Turto bankui: „Jūsų minimo objekto perdavimo VĮ Turto bankui procedūros nėra inicijuotos, kadangi esamas turto valdytojas nėra pateikęs siūlymo, kad jo veikloje šis objektas nėra reikalingas.“

Anot J. Skinulytės-Niakšu, per 2021 m. Vyriausybė pritarė (priimti nutarimai) dėl visoje šalyje esančių 52 urėdijos objektų, kurių bendras plotas 3,8 tūkst. kv. metrų, perdavimo VĮ Turto bankui.

Delfi susipažino su statinių sąrašu, ką 2021 m. urėdija perdavė Turto bankui. Matyti, kad urėdija atsisakė dviejų pirčių. Viena yra Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Randamonių kaime, kita – Lazdijų rajone, Paveisiejų kaime. Taip pat ji Turto bankui perdavė ir gyvenamuosius namus, esančius Lazdijų, Varėnos, Tauragės ir Mažeikių rajonuose. Perduotų statinių sąraše yra ir kitos paskirties objektų.