Antradienį „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad Rusija jau nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“ ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu tik šalis išliks karine prasme neutrali ir nesusisaisčiusi.
Kaip skelbė leidinys, paliaubų projekte nebeminimi trys ankstesni Rusijos kelti reikalavimai – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje.
Kremliaus derybininkai antradienį po derybų Turkijoje paskelbė, kad nuspręsta „drastiškai“ sumažinti šalies karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje.
„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinės šalies statuso tapo praktinėmis... nuspręsta drastiškai, kelis kartus sumažinti karinį aktyvumą Kyjivo ir Černihivo srityse“, – teigė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.
Tuo metu rusų vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad antradienį Stambule buvo surengtos „reikšmingos diskusijos“, o ukrainiečių siūlymai bus pristatyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Visgi proveržiu tolesnėse derybose tiki mažai politikų.
Landsbergis: jei po derybų putinizmas išliktų, pavojus kaimynams grėstų toliau
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad kol Kremlius nepripažįsta pralaimėjimo ir tęsia karą, proveržio tikėtis neverta.
„Vakar buvo žinutės apie bandymą nunuodyti delegacijos narius. Sunku vertinti kaip labai nuoširdų norą derėtis. Manau, kad objektyvios derybos prasideda tada, kai agresorius pripažįsta, kad jis pralaimi. Tada galima bandyti derėtis“, – Seime antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Visgi, pasak jo, būtina aiškiai konstatuoti, kad tai – Ukrainos derybos.
„Jie turi nustatyti parametrus, pagal kuriuos jie manys, kad tos derybos turi vykti. Jie numatys sėkmės kriterijus, kuriais jie manytų, kad tos derybos yra tinkamos ir reikalingos. Vakarų spaudimas deryboms arba koks nors raginimas derėtis, man atrodo, yra nereikalingas“, – komentavo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad Lietuvos pozicija yra aiški.
„Tai yra blogio sistema, putinizmas, vadovaujamas Vladimiro Putino, turintis agresyvią, teroru grįstą ideologiją, skirtą okupuoti aplinkinėms valstybėms. Tol, kol ši ideologija nebus žlugusi, nebus panaikinta, tol ta valstybė kels pavojų.
Net jei derybos kažkokios įvyktų, pasibaigtų kažkokių sutarimu, bet putinizmas išliktų, faktiškai tai reikštų, kad kaimynams pavojus grėstų toliau“, – teigė ministras.
Kremliaus atsitraukimu netiki
Panašiai kalbėjo ir buvęs diplomatas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
„Netikiu aš tais atsitraukimais, tai dūmų uždanga, nes per 22 metus Putinas yra tiek primelavęs ir prižadėjęs, o realiai karinė mašina eina į priekį. Matosi, kad nors ir supranta, jog karine prasme karas iš esmės pralaimėtas, tačiau spaudžia pedalą iki galą, o tai yra civilių aukos, miestų naikinimai“, – Delfi komentavo politikas.
Derybas jis įvertino netgi kaip tam tikrą pavojaus signalą.
„Jeigu mes, Vakarai, nesuteiksime sprendimų, kurių prašo ukrainiečiai, jeigu ateis silpnybės momentas tose derybose, jis gali tiesiog būti užfiksuotas – rusai juk siekia strateginių tikslų“, – pastebėjo Ž. Pavilionis.
Jis akcentavo, kad Ukrainai būtina suteikti kandidatės į ES statusą.
„Mums reikia įtikinti Berlyną, kuris, kaip 1997 metais Lietuvos atžvilgiu, pasakytų, kad yra advokatas Ukrainos narystės ES – viskas, klausimas būtų išspręstas. (…) Tai, kas įvyko Versalyje, mes pardavėme kaip pergalę, bet tai nėra pergalė. Nebuvo įtvirtintas kandidatės statusas“, – teigė Ž. Pavilionis.
„To dar neįvyko, tai nepasiekta, tai mes geriau jau pasakykime, kad tai nepasiekta ir dabar kurkime koaliciją, kuri iš sostinių, ypač galingiausių, duotų aiškų signalą – ukrainiečiai savo krauju užtarnavo savo vietą Europoje ir mes brėžiame aiškią ribą Kremliaus orkoms: jūs jos negalite peržengti, nes mes atstatysime Ukrainą, tai darysime ES viduje, kur jokiais rusiškais korupcijos virusais jūs jau nebesugriausite“, – tęsė parlamentaras.
Ž. Pavilionis taip pat atkreipė dėmesį, kad netrukus sprendimą dėl stojimo į NATO turėtų priimti Suomija ir Švedija.
„Geriau iš naujo Ukrainą sukurti faktiškai ES viduje – taip bus saugiau, tą įrodė Baltijos šalių pavyzdys, niekas netikėjo. Tą bandysime padaryti ir Ukrainoje, tai dabartinis mūsų tikslas – juos įtikinti ir kol mes to nepadarėme, kad tose derybose silpnumo momentas kažkoks nenutiktų“, – komentavo Seimo narys.
Jo vertinimu, Ukraina neturėtų įsipareigoti prieš Rusiją, kad niekada nesieks stojimo į NATO.
„Jokiu būdu negalima to priimti. Atvykstu iš Švedijos, kur 50 metų puoselėtas neutralitetas, o politikai klausia, kas tai yra šiandien? Neutralitetas nuo ko? Nuo laisvės, liberalios demokratijos, esminių žmogiškų vertybių? (…) Tai nonsensas. Aš labai tikiuosi, kad dar iki Madrido NATO viršūnių susitikimo (birželį – aut.p.) mes pamatysime oficialią Suomijos ir Švedijos paraišką būti NATO narėmis“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Jokiu būdu ukrainiečiai negali prarasti vilties. Aš pats atsimenu, kaip sunkiai mes ėjome į NATO ir ES narystę, kokius kryžiaus kelius perėjome, kaip iš mūsų juokėsi ir šaipėsi, tačiau atėjo rugsėjo 11-oji ir mums atsidarė durys į NATO. Dabar, daugelio ekspertų teigimu, yra Europos rugsėjo 11-oji – yra tektoninis pasaulinis lūžis mūsų paąmonėje, kuris ir atveria duris ukrainiečiams į NATO bei ES. Rusai bando tą viltį panaikinti, griaudami miestus, žudydami civilius, bet jokiu būdu negalima palūžti“, – pridūrė Seimo narys.
Teigia, kad derybos tėra dūmų uždanga: viskas priklausys nuo situacijos fronte
Daug vilčių į derybas Turkijoje nededa ir politologas, Liberalų sąjūdžio atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) Raimundas Lopata.
„Vyrauja įsitikinimas, kad tas derybas rusai apskritai veda kaip dūmų uždangą. Jeigu tokia interpretacija teisinga, tai tiesiog dar vienas ėjimas, imituojant derybas. Aš manau, kad vis dėlto tų derybų ar kalbėjimo likimas priklauso nuo aplinkybių, kurios klostysis fronte“, – Delfi sakė R. Lopata.
Tad, pasak jo, išeitis diktuos karo eiga.
„Rusai ne kartą klaidino visokiais savo pranešimais, tuo tarpu mes matome telkimą Baltarusijos teritorijoje ir panašiai. Kitaip tariant, čia gali būti informacinio karo elementas“, – kalbėdamas apie Kremliaus pranešimus, neva toliau kare orientuosis tik į Donbaso regioną, komentavo R. Lopata.
Jo vertinimu, realią tolesnę karo eigą prognozuoti yra sudėtinga.
„Manau, kad keli veiksniai yra labai rimti – tai, kaip kaunasi ukrainiečiai ir kaip reagavo Vakarai. Putinui yra apie ką apmąstyti, tai faktas“, – teigė R. Lopata.
Seimo narys taip pat pažymėjo, kad Vakarai ir toliau skiria pakankamą dėmesį Ukrainai.
„Tikrai taip. Aišku, veikia vadinamasis dujų veiksnys ir yra apie ką Europai pagalvoti, bet, antra vertus, galimas daiktas, kad, o tai reikėjo seniai padaryti, pereinama prie tylesnės taktikos.
Ginkluotės tiekimai nesustoja, jie intensyvėja, tiesiog nereikia kalbėti apie tai, kas trukdo kautis fronte, nes vienos ar kitos įrangos pasirodymas fronte, o panašu, kad ateina iš tikrųjų galingos, yra reikšmingas dalykas netikėtumo kontekste. Man atrodo, kad Vakarai išmoko šią pamoką ir mažiau garsiai kalba“, – sakė R. Lopata.
Svarbu ne ką sako, o ką rusai daro
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie Rusijos pažadą mažinti karinį aktyvumą, Delfi teigė, kad Kremliaus pareiškimai gali būti vertinami rimtai tik tada, kai pasimatys pirmieji pažadų rezultatai.
„Visiškai neįdomu, ką rusai sako, svarbu, ką jie daro. Jeigu tai, ką jie sako, rusai padarys, tai reiškia, kad ukrainiečiai pirmą etapą atlaikė. Tai yra tarpinė Ukrainos pergalė, nes Kyjivas, Charkivas lieka, blickrygas nepavyko, Zelenskis Kyjive, kapituliacijos nėra, marionetinės vyriausybės nėra. Tai didžiulio Rusijos plano dužimas į šipulius, tačiau tai tik teorija, kadangi reikia pamatyti praktinius veiksmus“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Jei tai pasitvirtins, tuomet, pasak Seimo nario, rusai koncentruosis Donbase.
„Toks jausmas, kad ta 2014 metų okupuotų teritorijų logika tiesiog išsiplečia iki daugiau teritorijų, kur jie bandys įsitvirtinti, o atsitraukimą nuo Kyjivo ir bombardavimo mažinimą, jei taip bus, naudos kaip derybinį svertą“, – pastebėjo parlamentaras.
„Ukraina su Kyjivu, Charkivu yra Ukraina su europietiška tapatybe, nepaisant to, kad atsisakanti narystės NATO, bet yra europinis forpostas“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Į klausimą, ar Ukraina turėtų atsisakyti ambicijų kada nors stoti į NATO, politikas atkreipė dėmesį, kad tai yra vidinio šalies sprendimo klausimas.
„Jie priima tai kaip faktą ir susikoncentruoja į europinę integraciją. Mūsų atveju buvo kitokie laikai geopolitiškai, galbūt lyderystė Vakaruose buvo kitokia. Nelyginčiau tų dalykų, bet tai gali būti laikina“, – komentavo NSGK pirmininkas.
Mano, kad derybos jau perėjo į tikrąją fazę
Kiek pozityvesnės pozicijos dėl derybų galimų rezultatų laikėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys. Kaip jis sakė Delfi, Rusija supranta, kad pralaimi pačios inicijuotą karą, tačiau siekia įtikinti savo visuomenę kažkokiu laimėjimu.
„Aš matau tik tokius signalus, kad Rusija yra įklimpusi Ukrainos kare. Suprantu, kad Putinas turbūt niekada nepripažins laimėjimo, tai dabar šios derybos yra bandymas surasti būdų laimėti pralaimėjus arba parduoti savo suklaidintai ir suzombintai tautai visą nesėkmingą karą kaip kažkokią pergalę“, – teigė politikas.
Jis pakomentavo pasirodžiusią informaciją, kad Rusija neva atsitraukia nuo kai kurių savo reikalavimų.
„Man tai nerodo nieko kito kaip supratimą, kad karas nenuėjo ta linkme, kurios jie tikėjosi. Manau, kad pagrindinis klausimas yra kiek Ukrainos žmonės ir valdžia yra pasiruošusi dar stovėti, matyti griaunamus miestus ir žudomus žmones, ir saugoti Ukrainos suverenitetą.
Pagal signalus, žvalgybos duomenis, kurie paviešinami, panašu, jog Putinas vis dėlto suprato, kad tai, ko jis iškart nepadarė, tai jau reikia grįžti prie sustojimo apsišaukeliškose respublikose“, – komentavo G. Surplys.
Jo vertinimu, pirmąsias derybas buvo galima laikyti „dūmų uždanga“, tačiau dabar situacija kinta.
„Iš pradžių lyg ir buvo galima susidaryti tokį įspūdį, kad rusai naudojasi visomis dar nepanaudotomis neteisėtomis priemonėmis, kad paskleistų dūmų uždangą, persigrupuotų, atsivežtų degalų, karių, maisto, bet dabar, Kremliui pamačius, koks tvirtas ukrainiečių pasipriešinimas, koks platus Vakarų ir kitų valstybių palaikymas Ukrainai, (…) aš manau, jog dabar derybos perėjusios į tikrąją derybų fazę“, – sakė „valstiečių“ atstovas.
G. Surplys pakomentavo ir Kremliaus reikalavimą, kad Ukraina nestotų į NATO.
„Kiek galima rimtus laikyti įsipareigojimus Rusijai, kuri pati pažeidusi visus įmanomus įsipareigojimus? Noriu viltis, kad tai – tik žaidimas, tik pažadai dėl pažadų, nes Ukraina įrodė, kad ji turbūt nesusilpnintų, o sustiprintų NATO aljansą. Kitas dalykas – manau, kad Zelenskiui, Ukrainai svarbu išsaugoti gyvybes, savo miestų infrastruktūrą ir laimėti laiko. Sunkiai įsivaizduoju, kad Putino valdoma Rusija dar galėtų grįžti į kažkokią bendrą rinką su Vakarais ar bendrą politiką“, – teigė Seimo narys.
Jo vertinimu, Kremliaus pareiškimai po antradienį vykusių derybų taip pat teikia vilties.
„Lyg ir akivaizdus signalas, apie kurį kalbėjau, jog Rusija supranta, kad šio karo nelaimėjo, ir jis pradeda kainuoti per daug tiek karių gyvybėmis, tiek kitaip. Panašu, kad bus pasitenkinama mažu kąsniu Rytų Ukrainoje, kurį būtų galima pristatyti kaip mažą pergalę“, – sakė G. Surplys.
„Financial Times“: Kremlius atsitraukia nuo trijų reikalavimų
Rusija jau nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“ ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu tik šalis išliks karine prasme neutrali ir nesusisaisčiusi, sako keturi su diskusijomis susiję asmenys. Apie tai rašo įtakingas britų leidinys „Financial Times“.
Maskva ir Kyjivas aptarinėja galimybę laikinai nutraukti karinius veiksmus – tai dalis susitarimo, numatančio Ukrainos sprendimą atsisakyti siekio tapti NATO nare mainais už saugumo garantijas ir galimybę prisijungti prie Europos Sąjungos, sako anonimu panorę išlikti šaltiniai. Akcentuojama, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Paliaubų projekte nebeminimi trys ankstesni Rusijos kelti reikalavimai – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje.
Antradienį pasiuntiniai susitiks Stambule, kur vyks jau ketvirtasis taikos derybų etapas, skirtas užbaigti Vladimiro Putino karą Ukrainoje.
Kaip skelbia „Financial Times“, nuolaidų iš Rusijos pusės sulaukta po daugiau nei mėnesį trunkančios ir rusams ne itin sėkmingos invazijos, kurią iš esmės galima įvardyti kaip strigusią, o tai lėmė ryžtingesnis ir galingesnis, nei manyta, ukrainiečių pasipriešinimas okupantams.
Tačiau Ukraina ir jos partneriai Vakaruose ir toliau gana skeptiškai vertina V. Putino intencijas ir nerimauja, kad Rusijos prezidentas gali naudoti derybas kaip priedangą savo išsekusių pajėgų gaivinimui ir netgi planuoti naują ataką.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos parlamente vadovas ir Kyjivo derybų komandos narys Davidas Arachamija „Financial Times“ sakė, kad šalys labai priartėjo prie sutarimo dėl saugumo garantijų ir Ukrainos ambicijų Europos Sąjungoje, tačiau visgi ragina proveržio derybose tikimybę vertinti atsargiai.
„Visi tie klausimai nuo pat pradžių buvo ant derybų stalo, tačiau „daug akcentų“ – visuose iki vieno reikalavimų – yra neišsprendžiami, sako D. Arachamija.
Kitas su deryboms susijęs šaltinis sako, kad Ukraina nerimauja, jog Rusija savo poziciją keičia kone kiekvieną dieną – tiek karinio spaudimo, tiek reikalavimų, pavyzdžiui, Kyjivo „demilitarizacijos“, klausimais.
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas tikina neva sprendimas „drastiškai mažinti“ Rusijos karinį aktyvumą dviejuose Ukrainos miestuose buvo priimtas siekiant „padidinti abipusį pasitikėjimą“, prisidėti prie sėkmingos derybų baigties ir pasiekti svarbiausią tikslą – pasirašyti dvišalį susitarimą, skelbia „RIA Novosti“.
Ukraina derybose su Rusija teikia virtinę pasiūlymų
Ukraina per derybas su Rusija, antradienį surengtas Turkijoje, pateikė virtinę pasiūlymų, įskaitant galimybę atsisakyti ilgai puoselėtų ambicijų įstoti į NATO.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius pasiūlymus Ukrainos ir Rusijos derybose dėl mėnesį trunkančio konflikto sureguliavimo.
Saugumo garantijos
Ukraina nori, kad Vakarų šalys suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.
„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davydas Arachamija.
NATO sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja visas bloko šalis šalių narių ateiti į pagalbą užpultai narei.
Pasak D. Arachamijos, Ukraina nori, kad šalimis garantėmis būtų Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, priklausančios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija bei Izraelis.
Neutralumas
Turėdama tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų tapti neutrali ir tai iš esmės reikštų, kad ji atsisako savo ambicijų įstoti į NATO.
„Ukraina sutiktų su neutraliu statusu, jei saugumo garantijos veiktų“, – sakė D. Arachamija.
Ukraina neprisijungs „prie jokio karinio politinio aljanso“, sakė kitas ukrainiečių derybininkas Oleksandras Čalas.
Maskva NATO plėtros priimant Ukrainą grėsmę vadino viena iš savo invazijos priežasčių.
Jokių užsienio karinių bazių
Turėdama užsienio saugumo garantijas Ukraina nepriimtų savo teritorijoje „jokių užsienio karinių bazių“, sakė O. Čalas.
Vis dėlto Ukrainoje galėtų būti rengiamos karinės pratybos su šalimis garantėmis, pridūrė jis.
Narystė ES
Kyjivas reikalavo, kad tarptautiniu susitarimu dėl Ukrainos saugumo nebūtų blokuojama galima šalies narystė Europos Sąjungoje.
Be to, Ukraina nori, kad saugumo garantės pažadėtų padėti jai vykdyti stojimo į ES procesą.
Teritorinis vientisumas
Ukraina siūlo atidėti Rusijos aneksuoto Krymo ir separatistinių Donbaso teritorijų klausimą.
Kad saugumo garantijos galėtų greit įsigalioti, susitarimas šių teritorijų „laikinai neapimtų“, sakė D. Arachamija.
Krymo, į kurį Rusija įsiveržė 2014 metais, statusą Kyjivas siūlo spręsti 15 metų derybomis, sakė derybininkas Mychailo Podoliakas.
