Pats V. Putinas apie savo vaikystės mokslus knygoje „Pirmuoju asmeniu“ yra sakęs taip:

– Nenorėjau vadovauti. Svarbiau buvo išlaikyti nepriklausomybę. Ir, lyginant su suaugusiųjų gyvenimu, mano vaidmuo buvo panašus į teismų, o ne vykdomosios valdžios vaidmenį. Kol tai veikė, man patiko. Tada paaiškėjo, kad kiemo įgūdžių neužtenka, ir aš pradėjo sportuoti. Tačiau net ir šio resurso neužteko trumpam išlaikyti savo, galima sakyti, statusą. Tam taip pat reikėjo gerai mokytis.

Iki šeštos klasės, tiesą pasakius, mokiausi labai blogai, vos perkeldavo į kitą klasę. Dar prieš baigdamas mokyklą turėjau norą dirbti žvalgybos srityje, nors tai atrodė nepasiekiama, kaip skrydis į Marsą. (...) Mane labiausiai sukrėtė tai, kaip mažos pajėgos, tiesiogine prasme vieno žmogaus, gali pasiekti tai, ko nepajėgia ištisos armijos. Vienas žvalgas nulemia tūkstančių žmonių likimą.“