„Vakar buvo žinutės apie bandymą nunuodyti delegacijos narius. Sunku vertinti kaip labai nuoširdų norą derėtis. Manau, kad objektyvios derybos prasideda tada, kai agresorius pripažįsta, kad jis pralaimi. Tada galima bandyti derėtis“, – Seime antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Visgi, pasak jo, būtina aiškiai konstatuoti, kad tai – Ukrainos derybos.

„Jie turi nustatyti parametrus, pagal kuriuos jie manys, kad tos derybos turi vykti. Jie numatys sėkmės kriterijus, kuriais jie manytų, kad tos derybos yra tinkamos ir reikalingos. Vakarų spaudimas deryboms arba koks nors raginimas derėtis, man atrodo, yra nereikalingas“, – komentavo užsienio reikalų ministras.

G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad Lietuvos pozicija yra aiški.

„Tai yra blogio sistema, putinizmas, vadovaujamas Vladimiro Putino, turintis agresyvią, teroru grįstą ideologiją, skirtą okupuoti aplinkinėms valstybėms. Tol, kol ši ideologija nebus žlugusi, nebus panaikinta, tol ta valstybė kels pavojų.

Net jei derybos kažkokios įvyktų, pasibaigtų kažkokių sutarimu, bet putinizmas išliktų, faktiškai tai reikštų, kad kaimynams pavojus grėstų toliau“, – teigė ministras.

Jis pažymėjo pritariantis JAV prezidento Joe Bideno pozicijai, kad V. Putinas nebeturi likti Rusijos valdžioje.

„Financial Times“: Rusijos reikalavimai pasikeitė

Rusija jau nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“ ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu tik šalis išliks karine prasme neutrali ir nesusisaisčiusi, sako keturi su diskusijomis susiję asmenys. Apie tai rašo įtakingas britų leidinys „Financial Times“.

Maskva ir Kyjivas aptarinėja galimybę laikinai nutraukti karinius veiksmus – tai dalis susitarimo, numatančio Ukrainos sprendimą atsisakyti siekio tapti NATO nare mainais už saugumo garantijas ir galimybę prisijungti prie Europos Sąjungos, sako anonimu panorę išlikti šaltiniai. Akcentuojama, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Paliaubų projekte nebeminimi trys ankstesni Rusijos kelti reikalavimai – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje.

Antradienį pasiuntiniai susitiks Stambule, kur vyks jau ketvirtasis taikos derybų etapas, skirtas užbaigti Vladimiro Putino karą Ukrainoje.

Kaip skelbia „Financial Times“, nuolaidų iš Rusijos pusės sulaukta po daugiau nei mėnesį trunkančios ir rusams ne itin sėkmingos invazijos, kurią iš esmės galima įvardyti kaip strigusią, o tai lėmė ryžtingesnis ir galingesnis, nei manyta, ukrainiečių pasipriešinimas okupantams.

Tačiau Ukraina ir jos partneriai Vakaruose ir toliau gana skeptiškai vertina V. Putino intencijas ir nerimauja, kad Rusijos prezidentas gali naudoti derybas kaip priedangą savo išsekusių pajėgų gaivinimui ir netgi planuoti naują ataką.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos parlamente vadovas ir Kyjivo derybų komandos narys Davidas Arachamija „Financial Times“ sakė, kad šalys labai priartėjo prie sutarimo dėl saugumo garantijų ir Ukrainos ambicijų Europos Sąjungoje, tačiau visgi ragina proveržio derybose tikimybę vertinti atsargiai.

„Visi tie klausimai nuo pat pradžių buvo ant derybų stalo, tačiau „daug akcentų“ – visuose iki vieno reikalavimų – yra neišsprendžiami, sako D. Arachamija.

Kitas su deryboms susijęs šaltinis sako, kad Ukraina nerimauja, jog Rusija savo poziciją keičia kone kiekvieną dieną – tiek karinio spaudimo, tiek reikalavimų, pavyzdžiui, Kyjivo „demilitarizacijos“, klausimais.

Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitinka Stambule

Maskva ir Kyjivas planuoja pradėti naują derybų ratą Stambule antradienį, praėjus maždaug keturioms su puse savaitės nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pasak Turkijos prezidentūros, Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitiks prezidento rezidencijoje – Dolmabahce rūmuose Stambule antradienio rytą, apie 7.30 val. GMT laiku. Prieš prasidedant deryboms Turkijos pusė susitiks su kiekviena delegacija, po ministrų kabineto posėdžio Ankaroje sakė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jis pakartojo viltį, kad bus susitarta dėl neatidėliotinų paliaubų.

R. T. Erdoganas sakė telefonu bendravęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis teigė, kad reikalai juda „teigiama linkme“.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai jau tris kartus susitiko Baltarusijos pasienio zonoje, vėlesni pokalbiai vyko vaizdo ryšiu. Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vyksta labai sunkiai. Kyjivas nori Rusijos kariuomenės išvedimo ir saugumo garantijų. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO, pripažintų atsiskyrusius Rytų Ukrainos separatistinius regionus nepriklausomais ir taip pat pripažintų 2014 metais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį Rusijos dalimi.

Ankara palaiko gerus santykius su Maskva ir Kyjivu ir laiko save tarpininke. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas jau susitiko Turkijoje kovo 10 dieną. Tačiau derybos Antalijos mieste neatnešė jokios reikšmingos pažangos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)