Jo teigimu, tai yra ilgametis Rusijos pagrindinis pranešėjas tokių žinių, kurių pats Kremlius nedrįsdavo įvardinti.
„Pasakydavo, kad reikia Rusijos tankams įvažiuoti į Kyjivą, kad reikia Rusijos kariuomenei politinį konfliktą spręsti kariniu būdu. Žirinovskis buvo kaip tam tikras pranašas to, ką daro Kremlius.
Aišku, jis dabar nedalyvauja Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, nes serga, bet jo netektis yra labai blogai Rusijai, nes ir taip yra per daug blogų naujienų. Propagandoje taip yra, kad jeigu vienas blogas naujienas keičia kitos, kai kurias reikia „prilaikyti“. Vien tik tam, kad galėtum išleisti vėliau ir padaryti ne tokį juodą vaizdą, koks yra iš tikrųjų.“
Paklaustas, kaip vis dėlto veikia ta logika, kai kokia nors bloga naujiena yra „prilaikyta“ dieną ar dvi, teigė, kad mes nežinome kai kurių detalių.
„Nežinome, ar tas informacijos pasirodymas dėl mirties buvo per ankstyvas ir neatitinkantis faktų ar vis dėlto tai yra patvirtinto fakto nenoras pasakyti. Jeigu priimtume būtent šį variantą, kad vis dėlto faktas jau įvykęs arba jau beveik įvykęs, o anksčiau ar vėliau teks paskelbti, tada reikėtų pasižiūrėti į pastarųjų dienų įvykius.
Vakar (kovo 24 d.) Rusija neteko desantinio laivo, šiandien (kovo 25 d.) neteko generolo leitenanto karinėje operacijoje, neaišku, kur buvo dingęs generolas Šoigu su generalinio štabo viršininku generolu Gerasimovu. Daug tokių naujienų ir tada pagalvoji, kad apie eilinio Dūmos nario mirtį galima pranešti vėliau.“
M. Martišiaus teigimu, dar turime suprasti, kad jeigu žiūrėtume iš konspiracijos teorijos perspektyvos, <...>, kai kurios Kremliaus žinutės įvairių flangų yra vertinamos ne kaip eilinė informacija, kurią reikia apsvarstyti, bet kaip sudėtinė informacija ir tam tikro didesnio paveikslo dalis.
„Pavyzdžiui, jeigu kažkas galvoja, kad Šoigu dingimas buvo galbūt Putino kerštas arba kažkokių represinių veiksmų ėjimas, <...>, tai jiems Žirinovskio mirtis gali pasirodyti kaip tos pačios sekos viena iš dalių. Dėl to noras, kad tokia panikos atmosfera neplistų, reikia sustabdyti šitą informaciją ir nepranešti.
Kita vertus, neturime atmesti, kad galimas daiktas, jog Žirinovskis iš tikrųjų yra sunkiai sergantis, bet dar yra gyvas. <...>. Problema su Rusija yra ta, kad iš visos šalies gauti greitai ir patikimą informaciją yra sunku, juolab, kad viešieji informacijos šaltiniai ten mėgsta kelti tiesos neatitinkančią informaciją. Tada atsiranda tas nepasitikėjimas.“
Pasak jo, kai nėra to pasitikėjimo, atsiranda įvairios interpretacijos.
„Viena iš tų galimų interpretacijų, bet aš nežinau, ar ji šimtu procentu teisinga, kad ir taip yra per daug blogų naujienų, tai skaidykime dešimt blogų naujienų į tris dienas. Vieną dieną trys naujienos, kitą dieną dar trys, o po to – jau keturios.“
Rusijos komunikacija – nepavydėtinoje situacijoje
Dekonstruotas koncertas Lužnikų stadione, Putino kalba iš bunkerio, Šoigu dingimas, netyčia paviešinti tikrieji praradimų Ukrainoje skaičiai, kurie vėliau panaikinti: ar Rusijos komunikacija yra tokia pabira, ar mes į tai paranojiškai žiūrime?
„Rusijos komunikacija, kaip ir karinė kampanija, kaip ir jos ekonomika, yra atsidūrusi labai nepavydėtinoje padėtyje. Reikia spręsti tuo pačiu metu labai didelius ir svarbius klausimus, nes griūna ekonomika, nesiseka karas, neaiški esama politinė situacija. Tą reikia paaiškinti čia ir dabar, taip pat greitai. Kadangi apimtis yra tokia didelė, kad tas propagandistų ir redaktorių suvaldymas pradeda trūkinėti.
Imasi kai kas iniciatyvos, kai kas pradeda pasisakyti vienaip ar kitaip, todėl išeina tos didelės problemos. Jeigu reiktų tik Lužnikų koncertą suorganizuoti, tai, manau, viskas būtų praėję paprastai. <...>. Tačiau taip pat jie turi organizuoti ir kariuomenės nušvietimą, ir ekonominių sankcijų problemą, todėl apimtis tampa tokia didelė, greitis toks didelis, kad jie tiesiog nespėja. Kai yra nespėjama, nėra tam pasiruošę, atsiranda daug darbo broko. Šiuo atveju, propagandinio darbo broko.“
Daugelio požiūriu, Ukrainos karo komunikacija yra daug sėkmingesnė negu Rusijos, tad kaip atsirado tokie skirtumai?
„Žinote, meluoti visą laiką yra sudėtingiau. Meluoti sudėtingiau yra dėl to, kad tau reikia pasakyti, kad tu neužpuolei, bet faktai rodo kažką kitą. Vadinasi, turi sugalvoti įtikinamą pasakojimą, kad bent kažkas galėtų tuo patikėti.
Vėliau atsiranda jų politinių lyderių [prieštaringų pasisakymų], konkrečiai Rusijos, kai užsienio reikalų ministras sako, jo Mariupolyje esantys gimdymo namai nebuvo užpulti, o kariuomenės atstovas spaudai sako, kad ten buvo nacionalistai. Kaip tada elgtis, kai vienas sako viena, o kitas – kita?“.
Propagandos tyrėjo nuomone, tuomet automatiškai Ukrainai, kuri gal ir stengiasi informaciją kažkiek pagražinti, bet vis tiek ji atsispindi realybę, yra daug paprasčiau.
„Nereikia sukti ir pasakoti dalykų, kurių nėra. Jie nesako, kad Chersonas nėra užimtas, kad Berdianskas nėra užimtas, ukrainiečiai tą pripažįsta. Tačiau yra dalykų Ukrainai, kurie jiems sekasi, tuo metu Rusijai reikia papasakoti, kad juoda yra balta, balta yra juoda. Tai yra gerokai sudėtingesnė užduotis. Kaip minėjau, kai reikia daug, greitai, didele apimtimi, užduotis tampa tokia sudėtinga, kad tiesiog matosi darbo brokas.“
Pasiteiravus, per kiek laiko turėtų griūti Rusijos melo imperija, sakė, kad yra du dalykai.
„Labiausiai Putiną palaikantys žmonės gyvena ne didmiesčiuose ir ne tuose miestuose, kur ieškoma skirtingos informacijos. Dažniausiai gyvena, jeigu Lietuvos mastais, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Vilniaus dydžio miestuose, kur vakarai ateina anksti, greitai sutemsta, žmonės ten sėdi ir žiūri televizorių. Galbūt kartu degtinėlę išgerdami ir kuo labiau geria, tuo labiau televizorius tampa įdomesnis.
Jiems pripažinti tai, kad jie klydo, kad ta informacija, kuria juos maitino, yra netiesa, yra pakankamai sudėtinga, todėl tai gali greitai neįvykti. Bet čia yra ir kitas dalykas, kad ne tie žmonės lemia Rusijos politiką. Rusijos politika yra lemiama didmiesčiuose ir didmiesčiuose yra žmonės, kurie pamatys ganėtinai greitai. Kadangi sankcijos yra uždelsto veikimo [priemonė] ir jos įvestos tik vasario mėnesį, aš manyčiau, kad balandis, gegužė, birželis bus tie mėnesiai, kada labai rimtai pasimatys, jeigu karas vyksta toliau.“
Taip pat pridūrė, kad sankcijų poveikis ir toliau ryškės, todėl vis labiau baus Rusijos žmones.
„Tai didmiesčių gyventojus tikrai prablaivins <...>. Be to, Rusijos kariuomenės atstovams, karininkams, teks atsakyti, kodėl karas nesiseka, kodėl į jų kariuomenę sukišti milijardai nepasiteisino ir kodėl jie buvo išvogti.
Jie gali paprasčiausiai norėti, įvykiams užbėgdami už akių, tiesiog pašalinti politinį vadovą, nes pašalinus galima pasakyti labai paprastai, kad kaltas Vladimiras Putinas, kuris ir pats išvogė tuos pinigus ir pats buvo atsakingas už karą. Čia gali įvykti vadinamasis elito sukilimas ir jo nuvertimas. Jis būtų padarytas elito, bet ne paprastų žmonių.“
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
