„Teismo nustatytų eismo įvykio aplinkybių analizė patvirtina, kad A. Lankelaitis, vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas saugų bei leistiną važiavimo greitį, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir lengvabūdiškai pasitikėdamas tuo, kad tokių padarinių bus išvengta, t. y., kad apsvaigimas nuo alkoholio jam netrukdys tinkamai suvokti aplinką, kad išvengs išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kad priešingoje eismo juostoje nebus kitų transporto priemonių ir kad su jomis nesusidurs“, – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime teismas nurodė, kad A. Lankelaitis neturėjo jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitiems žmonėms ar juos sužaloti.
Anot teisėjų, A. Lankelaitis lengvabūdiškai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams, dėl to toks jo elgesys rodo, kad jis veikė ne netiesiogine tyčia, o esant nusikalstamam pasitikėjimui.
Aplinkybių, kurios leistų teisėjų kolegijai konstatuoti, kad A. Lankelaitis veikė tyčine kaltės forma ir vien tik pasitikėdamas sėkme išvengti pražūtingų padarinių byloje nebuvo nustatyta, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nutarė atmesti baisioje avarijoje žuvusios šeimos artimųjų skundus, kuriais jie prašė marijampolietį nuteisti ne dėl avarijos sukėlimo, o dėl tyčinio nužudymo.
Teisėjų kolegija paliko galioti anksčiau Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. Lankelaičiui paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams. Be to, nuteistajam uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones.
Tuo metu nukentėjusieji siekė, kad tragišką avariją sukėlusiam marijampoliečiui būtų skirtas įkalinimas 12 metų.
Šioje byloje teismas iš draudimo bendrovės yra priteisęs po 25 tūkstančius eurų tėvams dėl sūnaus ir anūko žūties, avarijoje sunkiai sužalotam vienuolikmečiui dėl tėvų ir brolio žūties 65 tūkst. Eur, o dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – 6,6 tūkst. Eur. Avarijoje nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiai penkiolikmetei teismas nurodė sumokėti 6,6 tūkst. Eur, o brolio netekusiam jaunuoliui – 16,5 tūkst. Eur dėl jo žūties.
Ypač skaudi avarija įvyko dar 2019 m. sausio 1-osios naktį Marijampolėje. Prie automobilio „Audi A4“ vairo sėdęs neblaivus kariškis A. Lankelaitis miesto pakraštyje, Šermukšnių gatvėje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į atvažiuojantį „VW Golf“. Tragiškos kaktomušos metu vietoje žuvo „VW Golf“ vairavęs vyras bei šalia jo sėdėjusi sutuoktinė, sunkiai sužeistas jų 16-metis sūnus skubiai nuvežtas į ligoninę, bet neišgyveno.
Visi žuvusieji – Raudeniškių kaimo gyventojai, lemtingąją naktį grįžo namo iš Vilkaviškio, kur sutiko Naujuosius metus. Vėliau buvo nustatyta, kad „VW Golf“ vairavęs ir žuvęs vyras buvo blaivus.
Iš 2019-ųjų metų sutikimo taip pat grįžo ir neblaivus A. Lankelaitis, jis dalyvavo Kalvarijoje vykusiose linksmybėse. A. Lankelaitis avarijoje pražudytą šeimą pažinojo, nes jis kurį laiką gyveno tame pačiame kaime, be to, yra tolimas žuvusiųjų giminaitis.
Į tragedijos vietą atvykę policijos pareigūnai rado du sumaitotus automobilius, metalo laužo krūva virtusiame „VW Golf“ įkalintus žuvusius bei sužeistuosius. Nelaimės kaltininko, tuomet Lietuvos kariuomenėje tarnavusio A. Lankelaičio nebuvo, mirtiną avariją sukėlęs vyras spėjo pasislėpti.
Bet po kurio laikas jį pareigūnai rado netoliese esančiuose laukuose. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo nuvežtas į ligoninę, taip pat patikrintas ir jo blaivumas. Paaiškėjo, kad prie vairo marijampolietis sėdo būdamas gerokai apgirtęs, jam nustatytas 1,71 promilės girtumas.
Pasak vienintelį gyvą likusį šeimos narį, tuomet 11 metų tesulaukusį anūką auginančių senelių, laiku iškviestus pagalbą, ko gero būtų išgelbėta ir kito vaiko, 16-mečio gyvybė.
Ekspertai yra nustatę, kad A. Lankelaičio vairuojamas automobilis skriejo 101 km/val. greičiu, nors toje vietoje leistinas maksimalus greitis buvo 50 km/val.
Šioje avarijoje artimųjų netekę nukentėjusieji nesutiko su A. Lankelaičiui paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir siekė, kad jis būtų nuteistas ne dėl avarijos, o dėl tyčinio nužudymo.
Savo skunde jie nurodė, kad A. Lankelaitį nuteisęs teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, nuo Naujųjų metų sutikimo vietos iki susidūrimo su automobiliu „WV Golf“ nuvažiavo pakankamai nemažą atstumą, ir nors negalėjo paaiškinti, kaip ir kur važiavo, vis dėlto, jo atlikti objektyvūs veiksmai patvirtina, kad jis adekvačiai vertino situaciją, nepasiklydo kelyje ir pan., kas teikia pagrindą konstatuoti jo tyčinę kaltę.
„Teismas nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, kuri leistų pagrįstai teigti, jog A. Lankelaitis turėjo bent kiek objektyvų pagrindą tikėtis išvengti pavojingų padarinių kilimo, – buvo teigiama skunde. – Teismo nurodytos aplinkybės, kad gatvės atkarpoje, kuria važiavo A. Lankelaitis, jokių akivaizdžiai matomų kliūčių nebuvo, jog nuteistasis manė, kad neišvažiuos į priešpriešinę eismo juostą, jog priešingoje eismo juostoje nebus kitų transporto priemonių, kad su jomis nesusidurs – tikrai nėra pagrindžiančios A. Lankelaičio tikėjimą (nors ir lengvabūdišką) išvengti pavojingų padarinių. Šie teismo samprotavimai yra bendro pobūdžio, tinkantys bet kuriam automobilio vairuotojui, tačiau šios aplinkybės neapibūdina nei padarytos veikos, nei nuteistojo specifikos ir negali būti aplinkybėmis, leidžiančiomis konstatuoti neatsargią kaltės formą.“
Pasak jų, A. Lankelaičio vairavimo patirtis nedidelė, o atsižvelgiant į praeityje jam skirtas administracines nuobaudas, jis negali būti apibūdinamas kaip drausmingas vairuotojas.
Bet su nukentėjusiaisiais nesutiko jų apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Anot trijų teisėjų kolegijos, vien tik apsvaigimas nuo alkoholio ir viršytas saugus leistinas greitis, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena ir elgesys yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą.
„Kelio atkarpoje, kuria važiavo A. Lankelaitis, pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, kelių sankryžų, kitų akivaizdžiai numatomų kliūčių nebuvo, – nurodė teisėjai. – Nuteistasis važiavo pagrindiniu keliu, nakties metu, nesant intensyvaus eismo, kelias jam buvo žinomas, nes kaip pats parodė, anksčiau juo važinėjo reguliariai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad vakarėlio metu vartojo alkoholį – punšą (kelių rūšių sultys, degtinė su ledukais), išgėrė apie dešimt taurių (vienkartinių plastmasinių stiklinių) ir 24 val. vieną taurę šampano, daugiau negėrė, tik šoko. Nors išvažiavimo iš vakarėlio priežasties nepamena, tačiau įvertino, kad sugebės vairuoti.“
Anot teisėjų, tai, kad A. Lankelaitis tuo metu buvo pakankamai adekvatus, matyti ir iš vieno liudytojo, su kuriuo jis kalbėjosi telefonu važiuodamas automobiliu, parodymų: „Jam paskambinus nuteistasis buvo ramus, kalbėjo rišliai, užtikrintai, nebuvo jokio pasimetimo.“
„A. Lankelaitis leistiną greitį padidino prieš pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, šiuos veiksmus tęsti, ar nuo jų atsisakyti“, – pabrėžė teisėjai.
